Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Atsakymas: Chėsėd – tai davimo savybė. Jei kūrinyje kyla ši savybė, ar žmogus jos siekia, tuomet vartojame terminą „chasadim“.
Klausimas: Išeitų, kad visa kabala – tai davimas ir gavimas. Daugiau nieko?
Atsakymas: Nieko daugiau ir nėra. Mūsų pasaulyje visi susidedame iš pliusio ir minuso. Visos mūsų mintys ir veiksmai susideda iš gavimo ir davimo.
Klausimas: Kitaip tariant, visuomenėje yra tik du veiksmai: arba gaunu iš visuomenės arba duodu?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Komentaras: Atrodytų, kad yra kur kas daugiau…
Atsakymas: Ne. Vis dėlto viskas susideda tik iš šių dviejų krypčių.
#265148

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Kaip teisingai sąveikauti su visuomene ir sukurti asmeninę dvasinę erdvę?
Atsakymas: Tiesiog būti grupėje ir gyventi jos dvasinį gyvenimą. Be šito, gali turėti šeimą, darbą, tačiau dvasinis gyvenimas grupėje, ir kartu su grupe eini pirmyn. Tai visuomet taip susidėlioja.
Svarbiausia – jauti, kad nuolatos esame teisingoje visuomenėje: duodame jai, gauname iš jos ir t. t. Per tokius nuoseklius veiksmus su aplinka galime judėti pirmyn.
Paskui pamatysime, kad už šios visuomenės stovi aukštesnioji jėga. Mes duodame-gauname, duodame-gauname, ir taip sąveikaujame su ja. Kaip dviračio ratas, kuris vis sukasi pirmyn atgal, tačiau pats dviratis rieda pirmyn. Taip turime įsivaizduoti savo dvasinį judėjimą.
#260542

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Esame integralioje sistemoje, tarsi tarpusavyje sujungti dantratukai. Tai dešimtuko forma, kur kiekvienas turi praktiškai, jausmiškai atskleisti, kad sukamės kartu kaip vienas nuo kito priklausomi dantratukai.
Kiekvienas savo sukimusi lemia visų kitų judėjimą. Jei nors truputį pasisuku, tai atsakau už tai, kad pasuku visus kitus ratukus dešimtuke. Visi draugai sukasi dėl manęs ir todėl esu atsakingas už savo sukimąsi.
Privalau atsižvelgti į visą bendrą judėjimą, kurį sukeliu ir įvertinti, ar jis bus naudingas visam dešimtukui, ir tik tokiu atveju imti optimaliai suktis optimalia kryptimi. O iki tol negaliu pakrutėti.
Įsivaizduokite, kad esate dešimt sukibusių dantratukų vieno mechanizmo viduje, kur kiekvienas sukdamasis, suka kitus. Todėl, prieš pasisukdamas, turiu atsižvelgti į tai, kaip pasuksiu visus, ar tai bus visiems naudinga. Man draudžiama atlikti net menkiausią veiksmą neatsižvelgiant į visus.
Bet taip neįmanoma gyventi! Todėl mums suteikta ypatinga galimybė, vadinama „šiuo pasauliu“ – tai tokia mašina, kuri leidžia kiekvienam suktis, kaip jis nori. O vėliau iš aukščiau perjungia greičio pavarų dėžes svirtį ir perkelia mus į kitą, aukštesnę pavarą, kur atsiduriame iš tikrųjų sujungti vienas su kitu ir esame priversti paisyti bendro judėjimo.
Taip pakylame į pirmąją dvasinę pakopą. Ir jeigu kuriame santykius šioje pakopoje ir galime drauge suktis, nepalikdami nė vieno nesukibusio su kitais, tai galime patobulinti save ir perjungti į trečiąją pavarą.
O paskui į ketvirtą, penktą ir taip pereiti 125 pakopas. Kiekvienoje pakopoje tampame vis glaudžiau susiję ir kiekvienas atsižvelgia į vis didesnį dantratukų skaičių sistemoje. Jis mato juos, jaučia ir gali apskritai atlikti išskaičiavimą visos sistemos atžvilgiu.
O bendras išskaičiavimas visai sistemai ir yra Kūrėjas, nes taip kuriame Jį, kaip pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“.
Nūnai susiduriame su problema: tarsi važiuojame mašina, įjungę materialią pavarą, leidžiančią nepaisyti kitų, o iš mūsų reikalauja pereiti prie pirmos dvasinės pavaros.
Todėl pasirodo koronavirusas, atnešantis mums nemalonumus ir neleidžiantis elgtis, kaip anksčiau, įpareigojantis mus pakilti. O norint pakilti į dvasinę pakopą reikia imti jausti vieni kitus, itin prisitaikyti vieniems prie kitų
Kaip tai padaryti, jei tokio jausmo nėra? Dėti pastangas, kartu prašyti, melstis, ir tada iš aukščiau mums leis pajausti bendrą jėgą. Kūrėjas suderins mūsų sukibimą, sujungs mus, leis pajausti tarpusavio priklausomybę, duos protą, supratimą, kaip visą tai sukurti bendrai. Ir taip eisime pirmyn.
Tai turime atlikti dabar. Tai įvyks bet kokiu atveju, norime to ar ne. Bet perjungti galima mūsų pastangomis, sąmoningu dalyvavimu, ir tada veiksmas bus geras, malonus, lygus, minkštas.
Kitaip, tai nutiks per dar vieną pasaulinį karą: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą… Kas žino, kiek karų ir asmeninių bėdų mūsų dar laukia, geriau mums patiems perjungti pavarą.
#263815

2020 m. balandžio 26 d. iš pamokos pagal straipsnį „Pasaulio vienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Komentaras: Klausydamas pamoką darai išvadą, kad priešakyje mūsų laukia tokios atstumiančios būsenos, kai reikia daryti tai, kas nemalonu, ko visai nesinori.
Atsakymas: Žinoma, kad nesinori. Nėra nieko bjauriau, nei eiti prieš egoizmą. Tai tiesiog neįmanoma!
Klausimas: Tai iš kur man imti jėgų eiti prie to, kas neįmanoma, ir kas man nemalonu? Kas man duos norą ir jėgų?
Atsakymas: O tu paklausk, kodėl Kūrėjas davė tau tokias sąlygas? Kad prašytum Jo. Ir taip ateisi prie ryšio su Juo.
#260551

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Dabar išaugo susidomėjimas kabala. Ar tai reiškia, kad Kūrėjas priartėjo prie mūsų?
Atsakymas: Žinoma. Atėjo metas, kai Kūrėjas priartėja.
Viena vertus, tai nėra geras pojūtis, nes mumyse kyla priešingos egoizmui savybės.
Kita vertus, tai skatina mus ieškoti, kaip tinkamai susiderinti su kylančiomis naujomis savybėmis.
Gamta atsiskleidžia naujame lygmenyje ir turime imti tinkamai su ja kontaktuoti. Tai, žinoma, nėra paprasta. Todėl ir atsiskleidžia kabalos mokslas, aiškinantis, kas su mumis vyksta.
#260034

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Klausimas: Kai pasieksiu būseną, kuri aukštesnė už dabartinę, galėsiu įvardinti šią būseną? Ar atskleisiu tik tuos pavadinimus, kuriuos studijuojame kabaloje?
Atsakymas: Visiškai teisingai. Atskleisite tas būsenas tokias, kaip jos įvardijamos kabaloje. Pažvelgsite, tarkime, į stiklinę ir pasakysite: „O! Tai vadinama „stikline. Stik-li-ne.“ Beje, anksčiau niekad nežinojote šio žodžio, bet kai išvysite tą objektą, suprasite, kaip jis vadinasi.
Lygiai taip pat ant kiekvienos kiekvieno pasaulio pakopos. Iš čia ir kyla pavadinimai kabaloje. Tik iš suvokimo.
O mūsų pasaulyje pavadinimai suteikiami suvokus šaknį ir šaką. Viskas, kas yra mūsų pasaulio lygmenyje, kyla iš aukštesniojo pasaulio, tad kabalistai, išmanydami šias šaknis įvardijo mūsų pasaulio objektus. Taip atsirado mūsų pasaulio terminai.
Visa tai aprašoma kabalistinėse knygose. Praktiškai dar pats Adomas tai atliko prieš 5780 metų.
#259741

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąvokos ir kalba

Pati realiausia kalba

Šaka ir šaknis

Klausimas: Ar verta rūpintis ir jaudintis dėl planetos sveikatos, elgtis su saiku, nesižavėti chemikalais?
Atsakymas: Kabala visiškai nekalba apie tai. Ji sako, kad turite pasiekti aukštesnįjį tikslą. Tuomet visa kita susinormalizuos ir tinkamai, ribotai įsipaišys į jūsų pastangas ištaisyti sielą.
Užsiimkite tik tuo! Neišsibarstykite saugodami gamtą ir pan. Nieko panašaus nereikia! Jūs nežinote, kokie dėsniai veikia už viso šito.
Jei siekiate ištaisyti savo sielą, taip organiškai apimate visas kitas sąlygas būtinas pasauliui ištaisyti.
#260268

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ima mus mokyti

Šiukšlių sala

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Trys linijos – tai ypatinga Malchut darbo esmė; Malchut – tai noras, kuris save turi prilyginti Kūrėjui. Dešinioji linija – davimas, kairioji linija – gavimas, o vidurio linija – jų vienybė, kai prilygstama Kūrėjui.
Klausimas: Galima sakyti, kad kairioji linija – tai mano prigimtiniai norai. Dešinioji – tai jėga, esanti ne manyje ir turiu ją pritraukti sau. O kai jos susilieja tarpusavyje atsiranda trečioji linija?
Atsakymas: Yra daug skirtingų vidurinės linijos tipų. Tačiau tai vienas iš jų.
Komentaras: Kabaloje dar yra terminas „12 genčių“. Prakalbus apie 12 genčių kiekvienas ima įsivaizduoti kokius nors žmones, suskirstytus į gentis. O iš kabalistinio požiūrio taško – kalbama apie tris linijas padaugintas iš keturaidžio AVAJA, kas galiausiai duoda 12.
Atsakymas: Taip. Pilnas AVAJA, keturios stadijos, kai kiekvienoje trys linijos – tai ir yra 12 genčių arba ypatingas kūrinio darbo tipas.
#264745

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Siekiant ištaisyti moterišką pradą
Viename iš straipsnių Rabašas rašo: „Kas yra tinkama žmona? Ta, kuri pildo vyro norus.
Žinome, kad žmogus vadinamas moterimi, „nukva“, kai gauna Šviesą iš Šeimininko. Kūrėjas teikia malonumą savo kūriniams. Kada gi žmogus vadinamas tinkama žmona? Tada, kai pildo norus, kitaip tariant, kai visiems gaunamiems malonumams sukuria ketinimą išpildyti Šeimininko norą be jokio noro sau.“
Jeigu šią ištrauką perskaitytų paprastas žmogus, tai jis pamanytų, kad kabalistai viduramžių vergvaldžiai.
Tačiau studijuodami kabalą pradedame suprasti, kad čia omenyje turimas mūsų noras, kuris vadinamas „moterimi“. Kabaloje noras gauti yra vadinamas moterišku noru, o noras duoti – vyrišku noru.
Tai neturi nieko bendra su lytimi ar lyčių apibrėžimais mūsų pasaulyje. Todėl jokiu būdu nekalbame apie moteris ir vyrus, tiesiog norime pasakyti, kad moteriškos dvasinės šaknys ne tik skiriasi nuo vyriškų, bet yra ir daug svarbesnės už jas. Juk viskas, kas daroma pasaulyje dėl ištaisymo, daroma vardan to, kad būtų ištaisytas moteriškasis pradas.
Bus tęsinys…
#263004

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Tarp pliuso ir minuso

Slaptoji moters galia