Komentaras. Prancūzija – katalikiška, krikščioniška šalis, o pirmenybę teikia musulmonų pabėgėliams, atsisakydama priimti krikščionis, kurių minios stovi prie Irako sienos.
Laikraštis „Figaro“ atliko tyrimą ir nustatė, kad kairysis socialistų vadovaujančiosios partijos sparnas nenori, kad atrodytų tarsi Prancūzija teikia pirmenybę krikščionims.
Atsakymas. Viena vertus, ištaisytoji žmonija turi galvoti apie visus vienodai, kita vertus, to pasaulyje niekur nėra. Juk krikščioniška, katalikiška ar protestantiška šalis – nesvarbu kokia – pirmenybę turėtų teikti kenčiantiems Artimųjų Rytų krikščionims, kol jų visų dar neišpjovė, ne tiek daug jų beliko.
Komentaras. Beje, ten masiškai žudomos yezidi šeimos iš Mosulo.
Atsakymas. Musulmonai tyčia juos žudo. Todėl juos reikia priimti pirmiausiai.
Komentaras. O jie sėdi Irake ir laukia leidimo išvažiuoti, tačiau jiems nesuteikia tokios galimybės, rengia beprotiškus patikrinimus, reikalaudami įrodyti savo pažeidžiamumą ir t. t.
Atsakymas. O ekstremaliuosius dešiniuosius musulmonus priima.
Komentaras. Laikraštis „Figaro“ klausia: „Kodėl stambiausia Europos šalis Prancūzija, kuri sutiko priimti trisdešimt tūkstančių Sirijos pabėgėlių, atsisako įsileisti krikščionis?“ Tai tikra nesąmonė.
Atsakymas. Jie nori atrodyti liberalūs, kai tuo tarpu krikščionys toliau žudomi. Kaip suprasti šiandieninį pasaulį? Žmonės žaidžia atvirkščiai: viduje aš toks, bet išorėje turiu parodyti save kitokį. Tai įdomus paradoksas: aš priimu tuos, kurie žudo, o žudomuosius palieku.
Todėl nereikia stebėtis, kad tarp žydų, gyvenančių išeivijoje, vyksta tas pats. Juk jie visi nusiteikę prieš Izraelį. Jie už tai, kad neliktų valstybės, nei liaudies, o jie patys ištirptų tarp kitų tautų taip, kad neliktų nė žymės.
Manoma, kad po vienos dviejų kartų Amerikos žydai tiesiog išmirs, t. y. visiškai asimiliuosis su amerikiečiais.
Tačiau reikia pasakyti, kad po vienos ar dviejų kartų pamatysime labai rimtus smūgius Amerikai ir jos žydams, Kūrėjas grąžins juos pas save žiauria jėga, per holokaustą ar kitas didžiules problemas. Žydai bus priversti grįžti prie savo šaknų, nebus kur dingti.
Atsisakę Izraelio, atkirtę jį nuo savęs, jie pasmerkia save galingiems smūgiams. Taip parašyta Biblijoje: „Ir pasaulio krašte aš tave surasiu ir tvirta ranka atvesiu į Jeruzalę.“

Iš 2015 m. kovo 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Musulmonai pereina į krikščionybę

Popiežius: atverkite širdis pabėgėliams

Du požiūriai į terorą: Paryžiuje ir Izraelyje

Klausimas. Ką galėjo atlikti žydų tauta, kad išvengtų katastrofos? Nacistai tyčia elgėsi su žmonėmis kaip su gyvuliais, varė juos į prekinius vagonus ir atvesdavo žmogų iki tokios būsenos, kai jam sunku išlaikyti žmogišką orumą.
Atsakymas. Žydų tauta privalo perduoti pasauliui išsitaisymo metodiką, stoti pasaulio priešakyje ir tapti šviesa kitoms tautoms.
Turėjome parodyti vienybės pavyzdį, kurį lemta pasiekti žmonijai, kad visi žmonės atskleistų Kūrėją – nuo mažo iki didelio, kaip pasakyta: „Mano namai taps maldos namai visoms tautoms“.
Tačiau jeigu neatliekame savo misijos, tai šitaip skatiname blogio jėgų atgijimą pasaulyje. Tad galima sakyti, kad būtent dėl žydų naciai galėjo ateiti į valdžią – dėl mūsų neveikimo.
Naciai persekiojo būtent žydų tautą, nes jai leidžiame įsigalėti blogajai jėgai, tai šioji pirmiausia valdo mus. Visa blogio jėgų kova nukreipta būtent į Izraelio tautą, o ne į kitas tautas, juk pagrindinė karas – ideologinis.
Fašizmo ideologai tikslingai išstudijavo judaizmą ir jautė, kad turi sugriauti dvasinių jėgų valdžią, kuri yra žydų tautoje. Taip ji tikėjosi perimti valdžią iš mūsų į savo rankas.
Vienijimosi metodika (kabalos mokslas, tikrosios Izraelio tautos mokymas) neatsiskleidė ir neėmė veikti žmonijoje, kuriai jos taip reikėjo. Ir todėl vietoj jos, kilo kita jėga – nacistinė, kuri sugriovė viską, suskaldė žmoniją, išvaikydama ją į skirtingus kampus ir nutolino nuo vienybės.
Iš esmės, fašistai tarsi pareiškė: „Jeigu jūs nepajėgiate suvienyti viso pasaulio abipusiu davimu, tai mes sujungsime juos pagal nacistinę metodiką.“ Juk žodis fašizmas kyla iš itališko žodžio „fascio“, pėdas, ryšulys, surinktas iš daugybės stiebų. Kitaip tariant, bet kuriuo atveju teks susijungti – geruoju ar bloguoju.
Žydų tauta turi metodiką kaip susijungti geruoju, pasitelkus aukštesniąją jėgą, susijungus pasiekiamie visuotinę lygybę, saviraiškos laisvę. Kabalos mokslas moko mus, kaip prie to prieiti.
Bet jeigu negalime ir nenorime, nes Izraelio tautoje daug šio metodo priešininkų, tai šitaip leidžiame veikti nacistinėms, fašistinėms jėgoms. Būtent tai ir nutiko prieš aštuoniasdešimt metų, ir yra didžiulė grėsmė, kad ši katastrofa darsyk pasikartos.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 723 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti katastrofos šešėlį, I d.

Klausimas. Žmogaus dvasios jėga – kas ji ir iš kur ji? Kodėl būtent sunkiausiais katastrofos metais žydų tauta išlaikė aukštą dvasią ir išsaugojo žmogišką orumą?
Naciai stengėsi prilyginti žmonės gyvuliams, bet netgi koncentracijos stovyklose ir lageriuose žydams pavyko išsaugoti savo dvasią, abipusės pagalbos jausmą, organizuoti mokomuosius, teatro būrelius – viską, kas jiems leido jaustis žmonėmis ir pakilti virš savo būsenos.
Atsakymas. Tai žinomas psichologinis reiškinys. Kai žmogus nejaučia galįs pakeisti tai, kas vyksta, yra priverstas sutikti su ta galinga ir negailestinga jėga, kuri įspraudžia jį į žiaurius rėmus. Ir tuomet jam lieka tik nusilenkti ir priimti viską, kaip yra. Tačiau iš šio susitaikymo gimsta tiesos, žmogiškos dvasios taškas.
Siųsdamas mums tokius sunkumus Kūrėjas tuo pat metu palaiko mūsų vidinę dvasią ir todėl matome, kad netgi paklusdamas šios didžiulės jėgos spaudimui, žmogus giliai širdyje jaučia, kad tai jo likimas, aukštesnioji jėga. Iš aukščiau jam siunčia šį smūgį, ir jis turi nusilenkti, pasistengti išgyventi, išsaugoti kuo žmoniškesnį pavidalą.
Todėl holokausto laikais matome tokius didvyriškumo, nugalėjimo pavyzdžius. Tačiau verta įsidėmėti, kad žmonės susitaikė, priėmė tai, kas vyksta, ir tiesiog laukė, kol smūgis pasibaigs.
Panašiai kaip nutiko su mokytoju Akiva, kai jis plaukdamas laivu pateko į didžiulę audrą. Laivas sudužo ir nuskendo, o mokytojui Akiva pavyko išsigelbėti – vieninteliam iš viso laivo.
Vėliau jo paklausė, kaip jam pavyko išplaukti, jis paaiškino, kad įsitvėrė į rąstą, ir kaskart kai atsirisdavo didžiulė banga, jis palenkdavo galvą. Tad šios bangos, užuot nuskandinę, išplukdė jį į krantą.
Taigi, kai mūsų pasaulyje atsiskleidžia blogoji jėga, kuri gali mus sunaikinti, jau per vėlu su ja kovoti. Juk mes jau iki to pralaimėjome karą, leisdami šiai jėgai atsiskleisti. Savo elgesiu vieni kitų atžvilgiu leidome naciams pakilti, užimti valdžią ir pradėti valdyti visas Europos tautas.
O palenkdami galvą leidžiame šiai jėgai pereiti per mus ir galime pasiekti pažadėtąjį krantą.
Esmė ta, kad žydai galėjo užkirsti kelią nacių atėjimui į valdžią, jeigu būtų paklausę Baal Sulamo ir kitų kabalistų raginimų ir jei būtų ėmęsi taisyti pasaulį. Tačiau šito neatlikome, toliau gyvenome galantiškai. Didis kabalistas Ari dar 16 am. kvietė taisyti pasaulį. Jau jo metais baigėsi tremties ir prasidėjo išsilaisvinimo laikotarpis.
Jeigu su pasaulyje pradėjusiomis veikti išsilaisvinimo jėgomis neiname iš vien, bet liekame tremtyje kaip ir anksčiau, nenorime ir netgi priešinamės išsilaisvinimui, tai sukeliame sau itin blogų ir pavojingų, naikinančių jėgų poveikį. Tokiu atveju jos atsiskleidžia pasaulyje ir veikia prieš Izraelio tautą.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 723 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vertinti Holokaustą?

Naujas holokaustas ar užduotėlė iš aukščiau?

Pesach – tai perėjimas iš mūsų pasaulio jautimo (kiekvienas žmogus mūsų pasaulyje jį jaučia)  į aukštesniojo pasaulio jautimą. Tai atlikti gali tik kabalistas.
Pesachas kaip ir visos žydų šventės – kabalistinė šventė. Ji apie tai, kaip žmogus peršoka iš būsenos, kai negali susivienyti su kitais, į būsena, kai jo egoizmas leidžia susivienyti.
Kai žmogus išsiveržia iš egoizmo valdžios ir susijungia su artimais dvasia žmonėmis vadinama „Pesachu“.
Klausimas. Kas jam leidžia atlikti tokį šuolį?
Atsakymas. Noras. Juk nuo pat įėjimo į Egiptą iki buvimo Egipte pabaigos be perstojo vystosi didžiulis egoistinis noras, kuris neleidžia Izraelio tautai tarpusavyje susivienyti.
Izraelio tauta turi susivienyti, kad tarpusavio ryšyje atskleistų Kūrėją – davimo ir meilės savybę. Ir kai jis mato, jog neturi jokios galimybės to atlikti, jaučiasi esąs egiptietiškoje tamsoje. Štai dabar jis pasirengęs viskam, kad tik iš ten ištrūktų! Tai ir yra bėgimas, išsigelbėjimas iš Egipto.
Jeigu į visa tai žvelgtume iš žmogaus pozicijų, juk paprastai kabaloje kalbama būtent apie tai, kas vyksta su žmogumi, tai omenyje turima žmogaus savybė, kai jis pasiruošęs viskam, netgi šokti į jūrą, kad tik atsiplėštų nuo savo egoizmo ir pakiltų virš jo, pasiektų Kūrėjo savybę – meilę ir davimą.
Jis šoka į jūrą, o jūra priešais jį atsiveria. Jis ją praeina, atkerta save nuo ego ir taip tampa pasirengęs perdaryti jį į altruizmą (būnant virš egoizmo ir dirbant su juo). Tai ir yra išėjimas iš Egipto, kurį švenčiame per Pesachą.

Iš 2016 m. balandžio 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Misija neįmanoma

Vienintelė, bet be galo sunki sąlyga

Pabėgimas nakties priedangoje

Komentaras. Popiežius išsakė savo nuomonę dėl migrantų ir pabrėžė, kad: „Neįmanoma, kad tiek kančių užgriūtų nekaltus vyrus, moteris ir vaikus!“ Jis pakvietė visus atverti jiems duris ir širdis.
Atsakymas. Viskas, apie ką jis kalba, yra teisinga tik tuo atveju, jei nėra prievartos.
Apskritai trūksta paruošiamojo švietimo, auklėjimo, tiek Europos, tiek pabėgėlių susivienijimo.
Pabėgėlių noras – pavergti Europą. Jie bėga iš gimtųjų vietų ne tiek dėl baisaus karo, kiek todėl, kad už tai mokami dideli pinigai. Jie ateina į Europą kaip užgrobėjai, ne kaip nors laikino, saugaus, šilto kampo ieškantys žmonės. Todėl apie juos negalima kalbėti kaip apie pabėgėlius, o tik kaip apie užgrobėjų armiją.
Klausimas. Ar yra kokia nors išeitis?
Atsakymas. Ne, viskas taip ir tęsis. Procesas vyksta savo eiga.
Europa negalės atsilaikyti, atsitverti, nes ji visiškai išardyta į dalis, suskaldyta, ES šalys negali susikalbėti tarpusavyje. Žinoma, tai problema, kuri niekaip neišsispręs.
Klausimas. Ar galės atsiriboti nuo pabėgėlių tokios šalys kaip Vengrija, Makedonija ir kitos?
Atsakymas. Rytų Europa galės užsidaryti. Visų pirma, pabėgėliai ten nelabai veržiasi. Antra, ten gyvena žmonės, išėję tarybinę mokyklą, jie neturi ypatingų emocinių silpnybių ir visa kito. Jie dar neseniai visa tai išgyveno.
Klausimas. Iš esmės pildosi pranašystė, kad Europą pavergs musulmonai?
Atsakymas. Taip, Europa bus užgrobta musulmonų, ir visur vietoj Europos cerkvių ir bažnyčių stovės musulmonų mečetės ir medresės.
Klausimas. Ar kils karas tarp krikščionių ir musulmonų?
Atsakymas. Ne, krikščionybė ramiai pakels rankas, ir viskas.
Klausimas. Ką tuo metu darys judaizmas?
Atsakymas. Nieko – kas galės, išvažiuos iš Europos; kas ne, pamažu joje ištirps.
Klausimas. Koks turi būti Izraelio požiūris į šį procesą?
Atsakymas. Labai paprastas: mums visiškai nerūpi nei Europa, nei jos užgrobimas, kurį jau vykdo musulmonų ordos. Mes neturime kištis į jokius žemiškus reikalus, o tik perauklėti save iki visiško susivienijimo. Tai mūsų vienintelis rūpestis.
Ir tada mūsų susivienijimas paveiks visą pasaulį, ir pasaulio tautos, visų pirma, būtent europiečiai ir musulmonai, staiga pajus trauką vieni kitiems ir galimybę vieniems kitus papildyti. Jie supras, kad tai ateina pas juos iš judėjų, ir tada pamažu tarp jų susiformuos teisingi tarpusavio santykiai, kurie išplis po visą pasaulį.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Pabėgėliai: kas laukia Europos? V d.

Senosios Europos bejėgiškumas

Klausimas. Kaip paaiškintumėte pastaruoju metu girdimus palestiniečių ir teroristų pasakymus apie tai, kad tai žydai planuoja ir įgyvendina teroristinius išpuolius bei kitus pažeidimus?
Atsakymas. Arabai kaltina Izraelį tuo, kad šis juos žudo, stumia į terorą prieš visą pasaulį, kasinėja po Al Aksa mečete, degina nelaimingų palestiniečių namus ir taip triuškina beginklius palestiniečius nepaisydamas visų tarptautinių konvencijų – visa tai antisemitinių išpuolių prieš žydus tęsinys; tai visais laikais pasaulio tautoms buvo savaime suprantamas dalykas.
Tiek, kiek žydai „apvagia“ pasaulio tautas nesuteikdami jiems metodikos, būdo laimei pasiekti, pasaulio tautos jaučia žalą, kurią žydai daro jiems ir pasauliui, o antisemitinis elgesys – jų reakcija.
Todėl europiečiai ir visos pasaulio tautos vis labiau palaikys palestiniečius, nepaisydami to, kad jie griauna. Juk išeitų, kad žydai, netaisydami pasaulio tarsi patys nukreipia palestiniečius į teroristines atakas.
Tad nelaimingi arabai tėra marionetės žydų rankose. O patys žydai nenori žinoti tikrosios priežasties, kodėl pasaulio tautos jų nekenčia. Priešingai, jie mano, kad pasauliui atnešė daugiau nei bet kuri kita tauta ir visos pasaulio tautos kartu. Tai tiesa, bet juk ne to reikalaujama iš žydų tautos, jie turi atskleisti metodiką, kaip pasiekti laimę, amžinybę, rojų, malonumą!

Daugiau šia tema skaitykite:

Du požiūriai į terorą: Paryžiuje ir Izraelyje

Mums nepavyks pasislėpti tarp kitų

Spaudimas iš viršaus, spaudimas iš apačios…

Klausimas. Įvairiuose apokrifuose yra informacijos, kad iki Potvynio žemę valdė titanai ir milžinai. Ar tai tiesa?
Atsakymas. Sakant „milžinai“ turima omenyje didūs žmonės, bet ne pagal dydį, o didūs dvasia.
Milžinai ir titanai egzistavo iki Potvynio. Jie suvokė Aukštesnįjį pasaulį savo egoizme, kurį sugebėjo prilyginti dvasiniam pasauliui pačiu mažiausiu, nuliniu, egoistiniu lygmeniu.
Jie nebuvo dideli egoistai. Bet būtent dėl to, kad jų egoizmo lygis nulinis, jie galėjo labai lengvai prasiskverbti į visas dvasinio pasaulio savybes ir sluoksnius.
Todėl jie vadinami milžinais.

Iš 2016 m. sausio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas iš mūsų išaugs?

Egoizmas – patikimas vedlys

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Klausimas. Kodėl egzistuoja paprotys persirengti per Purimą?
Atsakymas. Purimas – tai mūsų ankstesniųjų būsenų demaskavimas, juk kiekvienas iš mūsų iš tikrųjų yra piktadarys! Mes persirengiame įvairiais personažais: ir piktadariais, ir teisuoliais, iš vienos pusės Amanu ir Achašveroš, iš kitos – Mordechajumi ir Ester.
Purimas – tai karnavalas. Po kaukėmis slepiame veidus, nes tai gėrio ir blogio atskleidimas, kai visiškai netenki savo asmenybės, savo veido ir negali atskirti piktadario nuo teisuolio, juk jie visiškai išsitaiso ir palaiko kits kitą mums judant Kūrėjo link.
Būtent tinkamai suderinę piktadarius ir teisuolius susiliejame, susijungiame, suartėjame su Kūrėju, prilygstame Jam, tampame su Juo panašūs. Persirengti galima kuo tik nori ir keletą kartų. O galima apsirengti dvejopai – iš vienos pusės teisuolio kaukė ir kitos piktadario ir atvirškčiai.
Purimo švente simbolizuoja galutinį žmonijos išsitaisymą nuo blogio į gėrį, kai atsiskleidžia visas blogis, kuris keičiamas į gėrį.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimas – tai ištaisyto pasaulio gimimas

Šviesioji Purimo šventė

Purimo istorija – atskleisti kas paslėpta

Klausimas. Kas yra Amanas, vienas iš Purimo šventės herojų?
Atsakymas. Amanas – tai ryški istorinė asmenybė. Didžiulis dvasinis pavyzdys šiuolaikinei žmonijai!
Komentaras. Bet juk jis piktadarys?!
Klausimas. Na ir kas? Stalinas ir Hitleris irgi buvo piktadariai. Istorijoje buvo daug tokių žmonių, o Amanas pranoko visus. Jo vardu galima pavadinti visus pasaulio piktadarius. Tai – apibendrinantis pavidalas.
Amanas – mokslininkas, astrologas, gyvenantis idėja, supratingas žmogus. Jis daug padarė žmonijai, viskuo rizikavo, ir galiausiai žuvo kartu su visa savo šeima, dešimčia sūnų, žmona Zereš, daugybe sugulovių ir visu savo dvaru.
Ir visa tai tam, kad pažadintų žydus, kad jie nesėdėtų ramiai 127 Senovės Babilono valstybėse, Achašveroš karalystėje, kad jie sukiltų, susivienytų ir grįžtų namo.
Netgi pasakyčiau, kad dėl kančių, Amano kančių, žydai ėmė vienytis. Iš Amano kylantis mirties pavojus privertė juos susitelkti, sukilti, sunaikinti visus savo priešininkus, grįžti į Izraelio Žemę ir pastatyti Antrąją Šventyklą.
Nesvarbu, kokia Amano asmenybė, – teigiama ar neigiama. Ji judina istoriją! Juk evoliucija iš esmės vyksta spaudžiant neigiamiems personažams, todėl žmonės, ir pirmiausia žydai – nepaklusni, užsispyrusi tauta.
Mumyse verda didžiulės neigiamos jėgos, vadinamos Faraonu, Amanu, Amaleku ir t.t., kurie lazda mus veja į laimę, nes nesuprantame kreipimosi geruoju.
Tačiau nuo dabar mums atskleistas kabalos mokslas, kuris parodo, kaip eiti į tikslą geru keliu – kaip tinkamai keistis, vystytis, kad visas pasaulis susivienytų, kitaip tariant, kad atliktume savo galutinę misiją, pasiektume paskutinę instanciją.
Tikėsimės, kad sugebėsime tai realizuoti be naujų Amanų, Achašverošų, Hitlerių ir kitokių faraonų.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimo herojai: Mordechajus

Purimo herojai: Ester

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Klausimas. Kas toks Purimo šventės herojus Mordechajus?
Atsakymas. Mordechajus – tai paslaptinga asmenybė, ne nežinomas kandidatas, o šviesus žmogus.
Jis visiškai nepastebimas, niekam nekrinta į akis. Vienintelį Amaną jis nervina, nes šis supranta, kad jeigu žydai turi tokį atstovą, tai juos nepaprasta valdyti, pavergti, sunaikinti.
Klausimas. Ką gi Amanas mato žiūrėdamas į Mordechajų, juk jis ramiai sėdi prie vartų?
Atsakymas. Nors Mordechajus tyliai sėdi prie vartų, bet jis tik laikinai ramus. Vos tik Amanas imsis rimtų veiksmų, tai iš karto atsiskleis Mordechajaus būdas, atkaklumas ir jėga, o Amanui bus nemalonumų.
Kadangi Mordechajus sėdi ne prie miesto, o prie karališkų vartų, Amanui tai trukdo. Juk norėdamas patekti pas karalių, jis turėtų kažkaip apeiti Mordechajų.
Mordechajus simbolizuoja potencialią jėgą, gyvuojančią žydų tautoje, kuri kažkada leido jai susijungti ir pakilti virš egoizmo. Ir ši potenciali jėga gyvuoja toliau. Ji gali iš išorės pritraukti papildomas pasaulių sistemoje, gamtoje egzistuojančias jėgas. Tuo Mordechajus pavojingas Amanui, ir jam būtinai reikia pavergti Mordechajų. Tad Amanas ir prigalvoja įvairių suktybių: kreipiasi į karalių ir t. t.
Iš esmės, tarp jų itin aiški prieštara. Amanas tvirtina, kad visas jam paklūstantis egoizmas sukurtas tam, kad užpildytų, pakeltų žmogų, kad būtų galima užsidirbti iš jo, judinti progresą. Kitaip tariant, tai sveikas kapitalistinis požiūris į gyvenimą.
O Mordechajus sako, kad egoizmas mums duotas tik tam, kad pakiltume ir dirbtume su juo!
Būtent kylant virš ego galima atskleisti Aukštesnįjį pasaulį – kitą pakopą, kitą matavimą, kuriame turi egzistuoti žmonija.
Todėl tarp Amano ir Mordechajaus slypi itin rimti ideologiniai prieštaravimai. Galiausiai pasirodo, kad nors Amanas ir teisus: egoizmas tai jėga, varanti mus į priekį, bet būtent Mordechajaus savybė yra ta jėga, kuri ištaiso mus ir pakelia į Kūrėjo lygmenį, išgelbsti, ir veda visą žmoniją į kūrimo tikslą.
Nors šis pasakojimas apie tai, kas vyko senovės Babilone prieš du su puse tūkstančių metų, bet jis kaip niekad aktualus mūsų laikais, juk šiandien esame lygiai tokioje pačioje padėtyje. Skirtumas tas, kad jau išėjome iš tremties, iš siaubingos tamsos būsenos, ir dabar turime paskui save patraukti visą žmoniją.

Iš 2016 m. kovo 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Purimo herojai: Ester

Šviesioji Purimo šventė