Klausimas: Pamokų pagal knygą „Zohar“ metu man nuolat tenka kovoti su savimi. Ką daryti, kad išlaikyčiau teisingą ketinimą?
Atsakymas: Tai natūrali pradedančiojo būsena. Pasistenk pamokos metu suprasti, kodėl tu dabar kenti. Ir kas tas, kuris tavyje kenčia?! Tai tavo kūnas, egoistinis noras, kuris priešinasi. Tu turi kūną, egoizmą ir tašką širdyje, trokštantį Kūrėjo. Ar iš egoizmo, ar iš taško pozicijos žiūri į savo būseną?
Jei esi susivienijęs su tašku širdyje, tai „Zohar“ tau šviečia, bet ši Šviesa priešinga tavo egoizmui. Jis jaučiasi priešiškas tarsi žmogus, kuris tau prieštarauja.
Įsivaizduok, kad sėdi prieš žmoną, ji tave kritikuoja, o tu klausaisi suprasdamas, kad iš tikrųjų turi save ištaisyti, ir sutinki su kritika.
Tavo neištaisytoji dalis nenori to girdėti, priešinasi, bet tu sau sakai: „Tai ne aš, o egoizmas, kurį specialiai manyje sukūrė Kūrėjas, nenori klausyti, bet aš noriu ją girdėti ir mylėti, nes ji man parodo tikruosius mano trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti.“
Įsivaizduok visą šią situaciją iki pat smulkmenų, kol nesuprasi, kad tau iš tikrųjų verta sėdėti ir stengtis prilipti prie kiekvieno „Zohar“ žodžio. Man nemalonu tai girdėti? – Tai puiku!
Aš nesuinteresuotas tai atskleisti? – Tiesa! „Zohar“ sako man visą tiesą į akis ir sukelia įniršį – labai gerai! Būtent tai ir turi daryti!
Taip mane veikia Šviesa, parodydama, koks esu neištaisytas. Tai džiaukis ir trokšk prie jos prilipti būtent tokioje situacijoje.
Dabar tavyje yra du taškai – sugedusi Malchut ir kibirkštis, kurią turi prijungti prie Šviesos.
Eik kartu su Šviesa prieš savo neištaisytą Malchut ir tada „Zohar“ tavęs nebeerzins. Tu pradėsi dirbti su tuo, ką jis tavyje pažadina, – su pačiu savimi.
Pabandyk namuose pasitreniruoti tai daryti su savo žmona, ir po to darbas su „Zohar“ tau nebeatrodys toks sunkus…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dėkokite Kūrėjui!“

„Nebūna žemiškų problemų“

„Ketinimas, suteikiantis jėgų“

Kabalos moksle daug kalbama apie ketinimą – apie ką reiktų galvoti, ko siekti, ko norėti.
Tačiau tikrasis tikslas – mūsų šaknies sudužimo, jos susiskaidymo į daugybę dalių-sielų, taisymas. Todėl išsitaisymas slypi sielų susivienijime.
Tai pagrindinis ketinimas, kuris turi slypėti visuose mūsų veiksmuose.
Tokių pastangų rezultatas – pasikeitęs mūsų tikrovės suvokimas, žmogaus santykis su gyvenimu, su šiuo ir dvasiniu pasauliu, su  Kūrėju, su pačiu savimi, su aplinka.
Svarbiausia – norėti vienytis, būti susijusiam su kitais, norėti ištaisyti mūsų ryšį, pereiti nuo susvetimėjimo ir neapykantos prie susivienijimo ir meilės, norėti, kad šiame ryšyje atsiskleistų Kūrėjas.
Tai ir turėtų būti pagrindinis ketinimas studijuojant knygą „Zohar“, kadangi ji suteikia mums jėgų, kurios padeda naikinti prarają tarp mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?“

„Ar galima apsimetinėti, kreipiantis į Kūrėją?“

„Keiti ketinimą – keiti likimą!“

Klausimas: Tarkim, sukaupiau pakankamai stiprų norą išsitaisyti. Kaip turėčiau prašyti, kad Šviesa jį ištaisytų?
Atsakymas: Noras kalba pats už save. Žmogus neturi galvoti, kaip prašyti. Tą akimirką, kai iš tiesų panorėsiu – ir bus prašymas.
Svarbiausia, pajusti jo būtinumą. Kaip kūdikis – jis juk negalvoja, kaip prašyti mamos. Tik paaugęs jis tampa gudresniu ir ateina pas motiną kažko prašinėti.
O mes nežinome jokių gudrybių – mums reikalingas riksmas iš pačios širdies, iš paties noro gelmių.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ar galima apsimetinėti, kreipiantis į Kūrėją?“

„Dvasinio pakilimo žemėlapis“

„Vienos bangos radijo imtuvas“

Klausimas: Ar yra viena, ar keletas maldų rūšių?
Atsakymas: Malda – tai noras, kurį aš keliu ištaisyti. Pakeliu link Aukštesniojo (laiptelio, parcufo, Kūrėjo), prašydamas (reikalaudamas) ištaisyti.
Kiek tokių norų iškeliu – tiek ir yra skirtingų maldų. Maldų yra tam tikras kiekis – priklausomai nuo kiekvienos pakopos būsenų.
Todėl kabalistai galėjo sudaryti mums maldyną „Sidur“ (išvertus: Tvarka, Įstatai) – galėjo aprašyti griežtą pakilimo nuo šio iki Begalybės pasaulio – galutinės ištaisymo stadijos – tvarką per visas tarpines būsenas.
Tai instrukcijų knyga. Kai skaitai maldas viena po kitos, jos parodo tvarką, kuria turėtum kreiptis į Aukštesnįjį, kad tave ištaisytų. Juk bet kuris pasikeitimas vyksta tik veikiant iš aukščiau.
Kiekviena diena (sfira, pakopa) turi savo tvarką, ir jei tu nori pragyventi dvasinę „dieną“, tai tokia tvarka ir turi kelti savo norus, skirtus ištaisyti.
Jeigu per šešias „dienas“ (pakopas) išsitaisai, tuomet ateini prie kitų maldų (ištaisymų), kurie vadinasi Šeštadieniniais, po to prie ypatingų būsenų (dienų, moadim) – švenčių.
Yra daugybė būsenų, ir kiekviena jų turi savo maldą – savo norus, keliamus ištaisyti, nes keičiasi būsena, kurioje tu sieji save su Kūrėju. Dvasiniame darbe maldos niekada nenutrūksta.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ar galima apsimetinėti, kreipianti į Kūrėją“

„Didžiulis noras ir žmogaus galimybes pranokstančios pastangos“

„Prašykite ir išsipildys“

Kūrėjas – viską apimantis kūrinijos dėsnis.
Reikalaudami ištaisymo, kreipiamės ne į kažką, o ruošiamės savo norą pakeisti iš egoistinio – „gauti“ į altruistinį – „duoti“.
Vos tik panorėsime – jis pasikeis! Nes tik tokiu atveju jį tučtuojau paveiks Kūrėjas – bendras kūrinijos dėsnis.
Kūrėjas – tai dvasinis davimo ir meilės laukas, kuriame judame keičiantis mūsų norui ir be perstojo išlaikydami panašumą į šį lauką.
Iš pradžių būname jam priešingi ir todėl esame išoriniame šio lauko rate, kuris vadinasi „mūsų pasauliu“.
Kiek norime priartėti prie centro, prie Kūrėjo davimo ir meilės savybės, tiek paskatiname šį lauką mus veikti, ir šis mus perkelia.
Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad Kūrėjas neturi užgaidų, tad neverta iš Jo pusės laukti ypatingo elgesio.
Mano nuomonė apie traukos jėgą, nepakeis jos poveikio mano kūno atžvilgiu, jei šis kris iš aukštai.
Jeigu laikomės dvasinių dėsnių, patenkame į dvasinį pasaulį, jeigu ne – liekame išorėje.
Protekcijų nėra, pataikauti ir gerintis beprasmiška. Kūrėjas – tai Jėga, kuri reaguoja ne į mano žodžius, o į nuoširdžius norus. Kiek esu į ją panašus, tiek ir judu į priekį.
Kabalos mokslas tyrinėja dvasinio pasaulio dėsnius, tai dvasinė fizika, o ne lyrika. Mes esame Gamtoje, Kūrėjas – tai Gamta, Jo dėsniai – tai Gamtos dėsniai.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Prašykite ir išsipildys“

„Kas yra Kūrėjas?“

„Kaip pasiekti tikrą maldą?“

Klausimas: Kas yra malda (MAN)? Ar tai mūsų norai, kuriuos keliame Kūrėjo link? Kaip vystosi mūsų norai, kad taptų tokiais, kad Jis manęs išgirstų?
Atsakymas: Vystosi mūsų jautrumas, vidinis savųjų norų įsisąmoninimas. Dvasiniame pasaulyje nėra kiekio – tik kokybė. Mums atrodo, kad norint kilti iš pakopos į pakopą, reikia tapti stipresniam. Tačiau stipresnis turi būti aiškindamasis, jausdamas.
Kitaip tariant, privalau tapti jautresnis, dirbti savyje su „pincetu“. Jėga pasireiškia tuo, kad dar giliau prasiskverbiu į  save, išskiriu ir atpažįstu vis daugiau skirtingų savybių savyje. Tai ir reiškia „augti“. Augama vystant jausmus, juos analizuojant.
Mūsų pasaulyje vaiko fizinį vystymasį vertiname priaugtais kilogramais. Tačiau jo intelektą vertiname ne kilogramais, o įgūdžiais, šiame gyvenime įgytomis savybėmis, t. y. tuo, ką jis jau geba suprasti ir atlikti.
Dvasinį pasaulį mumyse kuria Šviesa. Kai studijuojame Aukštesnįjį pasaulį, Šviesa pasiekia mus, kuria mumyse naujas savybes ir ten, kur anksčiau nieko nejautei, staiga imi skirti savybes, apraiškas. Mes skaitome dvasinių reiškinių aprašymą ir nesuprantame, it katinas, kuris girdėdamas klasikinę muziką suvokia vien triukšmą. Klausai pamoką galynėdamasis su miegu.
Tačiau būtent tada, kai esame tokios pusiau sąmoningos būsenos, mus veikia Or Makif (Supanti Šviesa).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra Aukščiausioji Šviesa?“

„Keiti ketinimą – keiti likimą“

Klausimas: Turiu keletą klausimų apie ketinimą:
1. Knygoje „Kabala pradedantiesiems“ pasakyta, kad ištaisyti gali tik supanti šviesa (or makif), kuri mus pasiekia kabalos studijų metu. Jei taip, vadinasi, aš pats negaliu keisti savo ketinimų? – Ne, negalite.
Ketinimai gali pasikeisti, tik veikiant supančiai šviesai (or makif) kabalos studijų metu? – Taip.
2. Knygoje „Kabala pradedantiesiems“ pasakyta, kad visus mūsų veiksmus ir mintis valdo Kūrėjas, o ketinimų nevaldo. Jei keičiu (ar stengiuosi keisti) savo ketinimus, ar įvykiai mano gyvenime irgi keisis? Kitais žodžiais tariant, ar keisdamas ketinimą, keičiu savo likimą? – Būtent taip ir tik šituo.
3. Ar reikia tik sekti savo ketinimus („kodėl aš tai darau?“, „koks mano veiksmo motyvas?“) ar ir stengtis juos keisti? Jei pastebiu, kad mano veiksmų motyvas egoistinis, reikia bandyti jį keisti ar tik toliau sekti? – Noras pakeisti ketinimą keičia jį. Tačiau efektyviausiai ketinimą keičia nuoširdus prašymas jį pakeisti.