Klausimas: Visi kabalistiniai šaltiniai kalba apie vidinius karus, o mes stebime karą materialiame pasaulyje. Išeitų, kad šis procesas neišvengiamas?
Atsakymas: Šis procesas neišvengiamas, jis vyksta nuolatos. Jo formulė itin paprasta – atskleidžiama dešinė linija, atskleidžia kairė linija, tarp jų atsiranda ir išnyksta vidurio linija. Paskui vėl viena linija pranoksta kitą, pliusas minusą, minusas pliusą. Taip visuomet vystomasi.
Klausimas: Jei gamtoje viskas apibrėžta, išeitų, kad įvykių eigos nepakeisi, ir visi karai turi įvykti? Ir trečias, ir ketvirtas pasauliniai karai, apie kuriuos rašė pranašai?
Atsakymas: Taip, jei tik nesistengsime nuolatos subalansuoti šių dviejų priešingų jėgų.

#295012

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karas ar taika?

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Klausimas: Kodėl krizės tikrosios priežastys iš dalies nutylimos, o iš dalies lėtai atsiskleidžia?
Atsakymas: Nes tai nenaudinga esantiems valdžioje. Žmonės, kurie šiandien valdo ir gauna pelną iš to, ką daro pasaulyje, patys savaime nelaimingi. Jie kaip voverė rate, sukasi sukasi ir vis stipriau. Kas turi 100 dolerių, nori 200, kas turi 200 – nori 400 ir t.t.
Tai užburtas ratas, į kurį pateko žmonija. Ji galės iš jo išeiti tik pasiekusi tam tikrą kritinį tašką, kai, viena vertus, žmonėms bus tinkamai paaiškinta, kur jie yra, kita vertus, jų kančios privers juos atsimerkti ir pamatyti, kur jie yra.
Tinkamas paaiškinimas ir aklavietės jautimas privers žmogų sustoti ir ieškoti išeities. Štai tada bus galima su žmogumi kalbėti, kokia ta aklavietė.

#289549

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Sakoma, kad norint vadovauti reikia trijų dalykų: laiko, talento ir noro. O jūsų nuomone, vadovu gali būti tas, kas nemėgsta vadovauti. Kodėl?
Atsakymas: Mat tokiu atveju jis nepainios žmonių, tikslingai jai nemanipuliuos. Vadovavimas geras tada, kai tiksliai žinai tikslą, nuolatos ieškai vis konkretesnių ir trumpesnių kelių jam pasiekti, ir žinai, kokius žmones pajungti, kad realizuotum tą tikslą.
Klausimas: Norite pasakyti, kad geras vadovas tas, kuriam nepatinka vadovauti, o vadovavimo imasi tiesiog iš būtinybės?
Atsakymas: Taip. Kitaip žmogus paskęs tame darbe, nuolatos jaus malonumą besikapstydamas jame.
Klausimas: Vadinasi, žmogui koks nors tikslas turi būti svarbesnis nei noras valdyti ir vadovauti?
Atsakymas: Žinoma. Jei įstengsiu nušokti į proceso galą, tai šitai man bus svarbiausia. Nemėgstu komanduoti, mėgstu pasiekti.

#271618

Iš 2020 m. birželio 11 d. TV programos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patraukti širdis

Lyderis – idėja

Naujojo laikotarpio lyderystė

Klausimas: Ar gali žmogus mylėti artimą, jei jis nemyli savęs?

Atsakymas: Žmogus negali savęs nemylėti. Net nekęsdamas savęs, vis tiek save myli.

Mes nuo pat pradžių taip sukurti, kad visa mūsų prigimtis – savimeilė. Todėl negali būti taip, kad žmogus savęs nemylėtų. Netgi tada, kai nekenčiu savęs, netgi tada, kai noriu padaryti sau galą, visa tai vis vien kyla iš savimeilės. Ji mūsų viduje, ji mūsų pagrindas. Todėl viską, kas virš jos, galima kurti tik remiantis meile sau.

Žmogus nenori kentėti, todėl gali net atsisveikinti su gyvenimu. Galbūt dėl pasąmoninio jautimo, kad jis nemirtingas, tačiau vis tiek iš meilės sau. Visų mūsų poelgių motyvas – meilė sau.

Manau, kad pasikapstę internete, rasite daug tai patvirtinančios informacijos.

#288298

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė sau

Pasiekti meilę kitiems iš meilės sau

Aukščiausia meilė sau

Klausimas: Ar įmanoma žodžius „meilė“, „vienybė“, „brolybė“ pakeisti kitais: „solidarumas“, „abipusiškumas“, „suartėjimas“? Vietoj „meilės“ vartoti „suartėjimą“?
Atsakymas: Ne. Tai visiškai skirtingi apibrėžimai.
Klausimas: Taigi vis tiek teks sakyti „meilė“, o jūsų negąsdina, kad žmonės ją įsivaizduoja visiškai kitaip?
Atsakymas: Nesvarbu, ką žmonės mano, nes jie to dar nesupranta.
Klausimas: Bet niekas žodyje „meilė“ neįžvelgia gamtos dėsnio, aukštesnės, viską sukūrusios jėgos. Visiems kyla asociacijų su vyru ir moterimi. Tad kodėl reikia eiti prieš tai, kas susiformavo per amžius? Gal verta sakyti „abipusis suartėjimas“ ar panašiai? Ar žodyje „meilė“ visgi slypi tam tikra jėga?
Atsakymas: Meilė nėra tik abipusis suartėjimas ar mechaninis potraukis. Tai jausmingas poreikis būti tokiame tarpusavio ryšyje, kai išnyksta skirtumas tarp „aš“ ir „jis“.
Kaip apibrėžti šią abipusę absorbciją, ištirpimą vienas kitame kitu žodžiu? Pavadinkite vienu grynai fiziniu, mechaniniu, cheminiu terminu ir vis tiek gausite tą patį.

#275588

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė būna visokia

Kokia nepagrįstų jausmų priežastis?

Trumpai apie meilę

Klausimas: Ką jums reiškia mylėti gyvenimą?
Atsakymas: Mylėti gyvenimą – tai galimybė pasiekti tai, ko trokštu.
Klausimas: Amžina meilė?
Atsakymas: Amžina meilė yra visiško užsipildymo būsena, kai nėra jokių galimybių dar ką nors pridėti.
Klausimas: Absoliuti meilė?
Atsakymas: Tai yra tas pats.
Klausimas: Pirmoji meilė?
Atsakymas: Tiesiog jaunatviškas potraukis, kurį sugalvojo lyrikai.
Klausimas: Meilė be ribų?
Atsakymas: Turbūt turima omenyje amžina, tobula meilė.
Klausimas: Meilė šeimai?
Atsakymas: Tokia meilė kyla, nes yra žmonių, kuriais turiu rūpintis.
Klausimas: Ką jums reiškia meilė draugams?
Atsakymas: Draugai, bendražygiai – tai tas nedidelis ratas žmonių, su kuriais norėčiau užkopti į gyvenimo viršūnę.
Klausimas: Meilė mokytojui?
Atsakymas: Mokytojas – tai vedlys, parodantis, kaip vystyti sielą ir tapti nemirtingam.
Klausimas: Meilė artimui?
Atsakymas: Visi Žemės žmonės yra artimieji, bendros mūsų sielos – Adomo – dalys.
Klausimas: Meilė sau?
Atsakymas: Meilė sau – tai egoistinė meilė, virš kurios reikia kuo greičiau pakilti.
Klausimas: Kas yra meilė Kūrėjui?
Atsakymas: Meilė Kūrėjui yra meilė visai pasaulėdarai, kuri persmelkta bendrumo ir artumo savybių.

#275667

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Komentaras: Motyvaciją lemia du veiksniai: žmogaus sėkmės vertinimas ir svarbos pasiekti tikslą matas. Jei žmogus nemato galimybės tapti sėkmingam, neras savyje energijos atlikti šį darbą.
Atsakymas: Atsižvelgiama į tris motyvacijos rūšis: ketinimo, gavimo ir atlikimo. Todėl žmogus turi ne šiaip matyti ateitį, bet matyti aiškiai, konkrečiai, išmokti analizuoti ją, skirstyti dalimis ir vėl jungti. Jis turi suprasti, kaip ateis į tą ateitį.
Motyvacija pati savaime – tai tiesiog žodis. Ir ėmus perteikti ją formulėmis, grafikais, lentelėmis, projektais prasideda rimtas darbas.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus, žvelgdamas į ateitį, turi matyti naudą iš kokio nors veiksmo?
Atsakymas: Būtinai, juk tai jį motyvuoja. Mūsų prigimtis taip sukurta, kad negalime dirbti be naudos sau.
Klausimas: Kodėl taip sukurta gamtos, kad yra nemotyvuotų žmonių? Net gyventi nėra motyvacijos. Kokia priežastis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo sielos šaknies. Kitaip nepasakysi. Yra žmonių, kurie nori gyventi, o yra tokių, kurie iš pradžių nenori. Viskas priklauso tik nuo to, kiek žmogus mato savo ateitį ir save joje.
Klausimas: Ar galėtumėte žmogui be motyvacijos gyventi kaip nors ją suteikti?
Atsakymas: Niekam nieko negaliu duoti. Tegaliu padėti žmogui išvystyti savyje motyvaciją.
Klausimas: Nejau pats žmogus įstengs pats išvystyti savyje šį gabumą?
Atsakymas: Po truputį, pamažu – taip. Negalima jam pasakyti: „Štai, veik“, nes jis neturi jėgų dirbti su savimi. Bet pamažu gali to pasiekti. Viskas iš esmės priklauso nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Klausimas: Kartais motyvacija staiga dingsta ir taip pat netikėtai atsiranda. Ar galima ją valdyti?
Atsakymas: Pasitelkus aplinką galima. Aplinka – tai žmonės, knygos – viskas, iš ko žmogus gali gauti jėgų.

#273449

Iš 2020 m. rugpiūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Motyvacija – skatinimas veikti

Svarbiausia motyvacija gyvenime

Klausimas: Sąvoka „socialinis atstumas“ apibūdina socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. Socialinis atstumas atspindi ekonominį, politinį, etninį, tautinį žmonių tarpusavio skirtumą.
Ar manote, kad ateityje šis atstumas mažės ar, priešingai, didės?
Atsakymas: Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų (pradedant vaikų, šeimų, baigiant didelėmis, globalinėmis) prevencija. Be abejo, tai bus pokyčiai į gera.
Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Visgi tai jau leidžia žmonėms būti arčiau vieniems kitų, geriau suprasti vieniems kitus, susipažinti su kitais kraštais, tautomis ir papročiais.
Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Kitaip sakant, atstumas fiziškai mažėja, ypač vystantis internetui bei žiniasklaidai.
Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių. Juk ir kalbant apie neapykantą reikia suprasti tai, kas nekenčiama, ir tai, kas nekenčia.

#275265

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Ar suaugusiam žmogui reikia aiškinti elgesio normas, ar tai kišimasis į svetimą gyvenimą?
Atsakymas: Jokios svetimo gyvenimo nėra. Visi esame sistemos elementai ir visi veikiame vieni kitus. Todėl žmogus kitų atžvilgiu neturi jokios laisvės.
Jis privalo tinkamai dalyvauti bendroje sistemoje, kurioje gimė ir gyvena. Jis niekaip iš jos negali išsilaisvinti, netgi mirdamas.
Klausimas: Jei visi gyventų pagal taisykles, visi būtų laimingi?
Atsakymas: Visiškai.

#275694

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neišgalvotos taisyklės

Kas sugalvojo žaidimo taisykles?

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Klausimas: Yra žmonių, kurie siekia kuo daugiau žinoti. Ar esti taip, kad žinių žmogui būna per daug?
Atsakymas: Deja, dažniai žmogus užsipildo šiukšlėmis, vadinamosiomis „klipot“. Bendrai tariant, tai nereikalingos, žmogui trukdančios žinios, juk mes itin silpnai suvokiame ir apdirbame gausią informaciją, sunkiai priimame sprendimus.
Todėl verta apsiriboti tam tikru tiksliu ratu ar jausminiu informaciniu debesiu, kuriame galėtumėte teisingai tobulinti save.
Klausimas: Sakoma „gausinantis žinias, didina skausmą“. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Į tai galima žvelgti iš dviejų požiūrio taškų. Arba stengiuosi įvaldyti žinias, kurios man visiškai nereikalingos ir tuomet tiesiog painiojuosi jose, domiuosi kažkuo nereikalingu. Arba turiu tokias žinias, kurios sukelia man skausmą, bet tas skausmas nukreipia mane ieškoti tiesos ir laimės.

#275704

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaimingas išminčius

Kabalos atskleidimas etapais

Dvasinis kelias ir žinių kiekis