Klausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Klausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Klausimas: Baimė išsakyti mintis, išreikšti emocijas, jausmus kyla dėl to, kad žmogus nežino, kaip sureaguos kiti. Jis bijo būti atstumtas ar išjuoktas. Ką patartumėte tokiems žmonėms?
Atsakymas: Tai įprastinis žmogiškas egoizmas, kai žmogus nori pasirodyti teisus, pažengęs, tinkamai nusiteikęs. Dažniausiai žmogus baiminasi, kad jį ims kritikuoti, atstums ir t.t.
Bet iš esmės, jeigu pasirengsime specialiai iki prasidedant integraliems ugdymo kursams ar tiesiog pradėsime nuo to, kaip atsargiai, iš tolo atvesti žmones prie šito, manau, kad baimė praeis lengvai jau per pirmus užsiėmimus.
O paskui viskas taps natūralu. Po poros užsiėmimų jie pasijaus visiškai atsipalaidavę, ir tarp jų nebus skirtumo. Jie supras, kad dirba su visiškai naujomis savybėmis, kurios yra paslėptos giliai juose ir neturi nieko bendra su žemiškomis ypatybėmis ar jų išsivystymo lygiu.

#274840

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato bendrumas – problemų sprendimas

Kaip atsikratyti visų baimių

Kaip išmokti išgirsti kitus?

Klausimas: Moralės normų nesilaikymas neužtraukia materialios bausmės, žmogus pats sprendžia, laikytis jų ar ne. Ar manote, kad reikia įvesti sistemą su bausmėmis ir paskatinimais, kad jų būtų laikomasi?
Atsakymas: Manau, kad būtina pakelti žmogų iki lygmens, kur jis mato, kad moralės normų laikymasis pats savaime atveda jį prie bausmės ar atlygio gavimo iš gamtos – betarpiškai, vietoje.
Klausimas: Bet kol to nėra, ar bausmė gali būti kaip valstybės įstatymas?
Atsakymas: Tikriausiai galima. Tačiau tai nebus teisinga. Tai skatinimas rykšte. Tarkime, viešajame transporte neužleidai vietos moteriai, vadinasi, iš tavo sąskaitos nuskaičiuos tūkstantį dolerių. O jei tai nėščioji – dešimt tūkstančių.
Klausimas: Taip galima išmokyti žmogų laikytis normų?
Atsakymas: Išmokyti galima, bet tai jo neištaisys.
Klausimas: O kas ištaisys?
Atsakymas: Tik jeigu jis sąmoningai, nebijodamas, supras, kad taip jis artėja prie bendros jėgos, prie bendros sielos.
Rykštės metodas padeda tik pradžioje, kad žmogus imtų kreipti dėmesį į tuos dėsnius, bet vėliau nebe.

#275001

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp griežtumo ir gailestingumo

„Už ką man ši bausmė?“

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Klausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Klausimas: Senovėje amoralių žmonių neprileisdavo prie mokslo. O šiandien nėra jokios sąsajos tarp žmogaus moralės principų ir jo profesionalumo. Ar galima ištaisyti šią situaciją?
Atsakymas: Mums būtina pakelti žmogaus moralės lygį, kitaip, būsime priversti atsisakyti savo ateities, nes galiausiai susinaikinsime.
Yra konvencija, draudžianti gaminti nuodingas medžiagas. Ir kas jos laikosi? Nesivadovaujame įvairiausiais nustatytais apribojimais.
Turime pakelti žmogų taip, kad jis matytų: tokie dalykai pasaulyje veikia prieš jį. Visuomenė, kuri gamina tokias medžiagas, pati save žudo. Ji neturi ateities.
Klausimas: Žmonės, kurie labiau už kitus pažengę morališkai, yra kuklūs. Ir todėl jie nenori mokyti kitų.
Atsakymas: Taip neteisinga. Tai jų egoizmas. Jie turi pergalėti save ir skleisti savo idėjas, savo nuostatas, savo filosofiją, nes tai visuomenės labui. Žmogui nuo to gera ar bloga, gėdijasi jis ar ne – visa tai neturi reiškmės. Jis privalo tai daryti!

#275111

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kas apibrėžia moralę?

Komentaras: Anot Baal Sulamo, davimo visuomenei dėsnio specifika yra tokia, kad, kitaip nei gavimo dėsnis, neigiamas grįžtamasis ryšys ne tik neateina iš karto, bet ir veikia mus netiesiogiai.
Atsakymas: Materialiame pasaulyje matau, kad kuo daugiau gausiu, tuo man geriau. Tačiau absoliučiai neaišku, ar man bus geriau, jei daugiau duosiu. Priešingai, man rodos, jog bus blogiau.
Todėl mūsų pasaulyje dėsnis veikia tik į vieną – gavimo – pusę.
Komentaras: Kitaip tariant, jei galvoju apie visuomenę, duodu žmonėms, rūpinuosi, tai nematau iš to jokios naudos sau ir, žinoma, jokio paskatinimo iš visuomenės. Todėl, kaip rašo Baal Sulamas, pažeidus šiuos du dėsnius žmonijai gresia susinaikinimas, tiek iš vidaus, tiek iš išorės: badas, kataklizmai, krizės, virusai ir t. t.
Atsakymas: Esmė ta, kad mes, žmonės, esame aukščiau kitų gamtos lygių ir mūsų neigiami ketinimai veikia biologinius, fizinius ir kitus reiškinius.
Taip veikiame gamtą, o jos dalys, elementai, dėsniai, reiškiniai tampa agresyvesni. Tai ir matome savo gyvenime, mūsų pasaulyje.
Tačiau mes nesuprantame savo ryšio su gamta, ir tuo pažadiname tokią grubią netinkamą tarpusavio sąveiką joje. Nutraukiame gerus gamtos ryšius ir verčiame ją elgtis neteisingai, kai jos dalys integraliai neatitinka viena kitos, netinkamai komunikuoja.

#273704

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Klausimas: Kiekvienas kolektyvas turi daugybę taisyklių. Kai žmonės, sukūrę grupę, ima mokytis, susiformuoja tam tikros moralės normos: ką galima kalbėti, o ko ne. Pavyzdžiui, kabalistinėse grupėse neįprasta kalbėti apie savo dvasinius pasiekimus.
Integralaus ugdymo kursuose žmonių grupės taip pat formuojamos laikantis tam tikrų bendravimo taisyklių. Tačiau nuolat plūsta nauji studentai. Kaip jiems geriau paaiškinti šias taisykles?
Atsakymas: Geriausia, kai grupė pradeda tarpusavyje apie tai diskutuoti ir tarsi pati sukuria tinkamas taisykles. Ji išsiaiškina, ką reiškia sukurti tam tikrą būseną bendram tikslui pasiekti, ar jai to reikia, kaip ir kodėl, kada, kokia tvarka keisti bendravimo įgūdžius ir t. t.
Taigi žmonės tarsi patys formuoja taisykles. Tada jiems atrodo, kad tai – natūralu, būtina, tikrai kyla iš gamtos.
Komentaras: Bet mes iš tiesų neišgalvojame taisyklių, juk jos jau egzistuoja.
Atsakymas: Taisyklės egzistuoja. Tačiau kabalistai jas paėmė iš gamtos, kurią turime suvokti.

#274647

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas sugalvojo žaidimo taisykles?

Naujos sėkmės taisyklės

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Klausimas: Savo knygose rašote, kad pakilę į aukštesnį lygmenį, atskleisime kitą egzistavimo formą.
Kaip mums, žmonėms, patikėti, kad ėmus teisingai savęikauti atsiras gyvenimas kitame lygmenyje? Nėra jokių įrodymų. Mums reikia tuo patikėti?
Atsakymas: Neturime išeities. Arba priimsime tai, arba labai daug kentėsime, ir vis tiek sutiksime su tuo, bet jau per kančias.
Klausimas: O kodėl taip viskas sunku? Tai ne tik priešinga mūsų prigimčiai, bet dar reikia susivienyti ir tikėti tuo, juk nėra jokių įrodymų.
Atsakymas: Iš esmės, galima vien abstrakčiai įsivaizduoti, kad jeigu kiekvienas įstengs pakilti virš savo asmeninės egoistinės prigimties, tai galiausiai galėsime susivienyti virš visų mūsų skirtumų į bendrą, vieningą altruistinę prigimtį.

#275262

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities spindulys nūdienos tamsoje

Kiekvienas turi savo galimybes

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Mūsų pasaulyje yra įdomi galimybė, kai galiu viduje nekęsti žmogaus, o išorėje šypsausi ir neva gerai su juo elgiuosi. Taip jis net neįtaria mano jausmų. Kabaloje taip nėra?
Atsakymas: Jei kalbame vien apie dvasinius procesus, tai jie neturi jokių išorinių atitraukiančių, slepiančių požymių.
Klausimas: Mylėti reiškia užpildyti kitą, gyventi jo norais. Ką tai duoda žmogui? Juk tai nenatūralu.
Atsakymas: Tai nenatūralu. Bet jei įstengsi pakilti virš savo esybės ir likti tokios būsenos, tuomet suartėsi su kitais. Nepaisant atstūmimo, užpildysi kitą žmogų. Tuomet iš tikrųjų duodi, altruistiškai artėji prie kito.
Klausimas: Ką tai suteikia žmogui? Kodėl jis turi taip veikti? Be to, sakote, kad gamta mus į tai stumia.
Atsakymas: Kitaip nesuartėsime su kitais. Turiu nuolatos pakilti virš savo atstūmimo, neapykantos, kažko nemalonaus, kas kyla iš kito žmogaus ir ateina man, ir suartėti su juo.

#275322

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – tai Kūrėjo dovana

Išmokti mylėti

Mylėti – užpildyti artimo norus