Ateities matymas paslėptas nuo paprasto žmogaus. Ir teisingai, nes būtų atimta valios laisvė.
Priešingai, žmogui duota tamsa, tuštuma. Nori ateiti prie tokios būsenos, kai būsi aukščiau laiko? Prašom, eik, bet savo jėgomis, kai būsi tame sluoksnyje sąmoningai ir niekaip nepakenksi kitiems.
Tu visuomet tylėsi, net jeigu būsi tame sluoksnyje. Ir tai niekada neapribos tavęs ir tavo laisvo judėjimo – nepasiduosi kokiam nors kvailam fanatizmui, kad plauktum per tą sluoksnį fatališkai.
Žmogus pakyla į tą sluoksnį tik su ekranu, kai prisiima atsakomybę eiti pirmyn taip, kad net ir matydamas 100% nulemtą ateitį, vis tiek norės ją realizuoti pats. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.

#310037

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalistai prieš ekstrasensus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nuskrieti į ateitį?

Nulemti ateitį

Patiems kurti ateitį

Kabala atskleidžia mums, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Kūrėjas stovi už visko, kas vyksta aplink mus. Svarbiausia nepamesti minties, kad visa tai – Jis, ieškoti Jo visuose pavidaluose aplink save ir savyje.
Viską valdo Jis, išskyrus mintį, kad „be Jo nėra nieko“. Ir ši mintis duodama Jo! Tačiau tu turi ją pačiupti ir nuo jos imti auginti savyje laisvą nuo Jo priešingą būseną, turi tapti panašus, lygus Jam žmogus, Adomas.
Klausimas: Kaip tada nevirsti religingu žmogumi, kai imi kalbėti taip, kaip daugelis?
Atsakymas: Visa tai žodžiai, jie neturi prasmės. Žodžių prasmė juk visiškai kita.
Religija apsiriboja fiziniais veiksmais. Ji neturi vidinio aparato. Jų vidiniai veiksmai – atgailauti ir pan. O kabala nukreipta į priešingą nuo religijos pusę, į Kūrėjo atskleidimą.
Religija egzistuoja dėl to, kad Kūrėjas paslėptas, ir niekaip nesuinteresuota Jo atskleisti, tad ragina: „Elkis paprasčiau, paklusk ir viskas“. Kabala suinteresuota žmogaus raida.

#309933

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Pasaulio lėlininkas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas: Kaip žmogui neužstrigti, nesustabarėti dvasiniame kelyje, kad nuolatos judėtų pirmyn?
Atsakymas: Čia reikalinga grupės pagalba. Pats žmogus nieko negali atlikti, jis nuolat pamirš apie dvasinį tikslą. Jo gyvūninė dalis visąlaik linksta prie gardo: yra kampas su šienu – pagulėti, pasnausti; yra vežimas su sėlenomis ar maišas su avižomis – paėsti. Ir daugiau jam nieko nereikia, jis gali ir neišeiti iš to gardo.
Norint išeiti iš saugaus miesčioniško kampo, būtinas aplinkos palaikymas. Joks herojiškumas nepadės, nes nuolatos reikia dėti pastangas, kad eitum pirmyn.
Čia būtinas tikslo didumas, kurį žmogus gali gauti tik pritardamas aplinkai, reikia didžiulių norų, o jų nėra. Bet kuomet žiūri į kitus ir matai, kad jie dega, kad jie tai turi, o tu net, tuomet pavydas ir puikybė ima graužti ir pirmyn vesti.
Nekenti kitų, mat jie parodo tau savo didelius norus, tačiau būtent tai ir stumia tave pirmyn.

#309911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Užstrigti dvasiniame kelyje…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinkos įtaka

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Aplinka nulemia likimą

Klausimas: Gal mums nepavyksta sukurti laiko mašinos dėl to, kad mūsų pasaulis iliuzinis ir egzistuoja tik mūsų vaizduotėje?
Atsakymas: Jis egzistuoja tavyje tokiu pavidalu, kad dabar sėdi priešais kamerą ir kalbiesi su manimi. O aplink tave dar dešimt milijardų žmonių ir t. t. Iš principo, visa tai – žinoma, tavo pasaulis.
Tau taip atrodo. Tame tavo pasaulyje egzistuoju ir aš. Ir aš save įsivaizduoju egzistuojantį kažkokiame savo pasaulyje.
Kabalistai rašo, kad ateityje visi žmonės jausmiškai susivienys į vieną žmoniją ir taps it vienas organizmas. Esant tokiai būsenai laikas išnyksta.
Jei niekas nesijaus kaip atskiras žmogus, o tik kaip visos žmonijos visuma, tai niekas iš ateities pas mus neatskris, nes nebus tokios būsenos, kai įsivaizduojame atskirus žmones. Juk visi tapsime kaip vienas žmogus, „Adomas“.
Ir tuomet, kaip rašoma kabaloje, materiali tikrovė tarsi išnyks iš mūsų pojūčių, nes nesijausime atsiskyrę vieni nuo kitų, o imsime egzistuoti viename bendrame dvasiniame kūne.
Todėl mums nereikia kurti laiko mašinos, kad nuskrietume į ateitį, juk ji egzistuoja visiškai kitoje savybėje.

#307507

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skristi į nuostabią ateitį

Kelias į visišką išsitaisymą

Ar gali kabalistas pakeisti ateitį?

Klausimas: Ko palinkėtumėte žmonės 2023 metais?
Atsakymas: Mums visiems linkiu absoliučios tarpusavio meilės. Daugiau nieko nereikia! Meilės. Tiesiog mylėti vieniems kitus. Be priežasties. Tiesiog dėl to, kad mes visi – žmonės.
Klausimas: Ar galima taip gyventi, kaip kad dabar pasakėte?
Atsakymas: Galima.
Klausimas: Ką reikia daryti, kad tiesiog taip mylėtum žmogų, žmones?
Atsakymas: Suprasti, kad visoje gamtoje nėra nieko daugiau ir geriau už tą jausmą, už tokius santykius ir visa gamta grindžiama meile. Visa, kas nuo mūsų paslėpta gamtoje, aukštesnėje prigimtyje – tik meilė.
Klausimas: Mes galime, jei panorėsime, imti ir pritraukti gamtos jėgą?
Atsakymas: Taip, gamta tik to ir laukia. Meilė – pats aukščiausias, stipriausias, centrinis jausmas ir jėga gamtoje.
Klausimas: O galima taip imti ir nuo apykantos pereiti prie meilės? Dabar kažko aiškiai nekenčiau ir staiga – vienas! – po kiek laiko pereiname prie meilės. Ar taip būna ar tai tėra fantastika?
Atsakymas: Būna. Mūsų būsenos tokios kraštutinės, priešingos šiam jausmui, kad galime tai atlikti.
Juk matome, prie ko prieiname, kur išnyksta visos mūsų pastangos, visi pasiekimai, viskas krenta iš rankų, nieko negalime pasiekti. Mes it akli kvaili šunyčiai. Taip ir gyvename. Siaubinga! Neturiu žodžių!
Bet jeigu paprašysime gamtos, kad ji mus pakeistų, sulauksime tokių jėgų, jausmų, savybių pokyčių, kokių net nesitikime. Nes Kūrėjas – tai meilė.

#307419

Iš 2023 m. sausio 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas: Paprastai laiką įsivaizduoja kaip upę, tekančią viena kryptimi. Kai kurie žmonės tvirtina, kad laikas it lietus, susidedantis iš atskirų lašelių. Ir tuomet visas mūsų gyvenimas atrodo kaip atskirų kadrų rinkinys tarsi kino juostoje. O kaip jūs įsivaizduojate laiką?
Atsakymas: Neįsivaizduoju laiko, įsivaizduoju veiksmus. Žmonėms, kurie matuoja save pagal savo atliktus veiksmus, laikais teka visiškai kitaip, kitu mastu nei kitiems.
Komentaras: Jei teisingai suprantu, materialiame pasaulyje laikas teka nepriklausomai nuo to, ar keičiasi mūsų būsenos, t. y. nepriklausomai nuo mūsų.
Atsakymas: Kieno atžvilgiu keičiasi laikas? Mano. O mano kaimyno laikas toks kaip mano ar ne? Ar jo mastas kitas? Juk viskas subjektyvu.
Mes gyvename pagal mechanines valandas, kuriomis matuojame save. Bet kaip ta valanda praeina man ir jam – nežinau.
Klausimas: Jeigu kabalistas pats sąmoningai keičia savo būsenas – jas paspartina, sulėtina, tai tuomet išeitų, kad jis valdo laiką?
Atsakymas: Jis kontroliuoja laiką priklausomai nuo savo priartėjimo prie Kūrėjo ar nutolimo nuo Jo.

#307366

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Pakilti virš laiko

Skristi per laiką

Ateityje žmogus gyvens tik tam, kad pasiektų dvasinį pasaulį, dvasinį gyvenimą, kurį atskleis čia ir dabar.
Dėl viso kito neverta gyventi. Kokia tokio egzistavimo prasmė? Pagalvokite, kiek žmogus kenčia, kad gautų malonumą šiame pasaulyje?
Suveskite balansą ir pasakykite, ar verta gyventi, kai kiekvieną minutę kovoji dėl patogaus buvimo, visa tai pergyveni, per dieną gauni vos kelias akimirkas įkvėpimo, malonumo, o visą kitą laiką švaistai tam, kad kaip nors išvengtum kančių.
Ar verta taip gyventi? Tai juk visiškai neracionalu! Iš šalies pažvelkite į mūsų pasaulį, į mūsų būtį – knibžda kruta aštuoni milijardai žmogiukų, kurie vis dėlto turi protą. Bet ką jie daro su savo protu, su savo prigimtimi, kabindamiesi už šio baisaus gyvenimo, jei tai galima pavadinti gyvenimu!
Tad, kai žmogui ims pamažu vertis akys, jis atliks išskaičiavimą ir pareikš: „Toks egzistavimas visiškai neturi prasmės. Čionai mane išlaiko vien mirties baimė. Bet prarysiu tabletę ir liausiuos bijojęs, tik duokite ją man.“
O kokia prasmė? Nejau rytoj bus geriau nei šiandien?! O priešakyje dar senatvė, dar didesnė kankynė – kai vienas, paliktas, niekam nereikalingas pamažu merdėsi šaltuose senelių namuose.
Todėl žmonės, kurie atliks teisingą išskaičiavimą su šiuo pasauliu, gyvens tik dėl to, kad pasiektų Aukštesnįjį pasaulį.

#306561

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip išsaugoti meilę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė vertybė gyvenime

Atskleisti gyvenimo prasmę

Noras suprasti prasmę

Klausimas: Šiuolaikinė fizika išskiria tris pagrindines materijos rūšis: medžiaga, laukas ir tamsioji materija. O kokie norų tipai ir kiek jų dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Noras gauti. Tai atskleidžiame savyje, daugiau niekas mums neprieinama.
Klausimas: Jis tikriausiai taip pat dalijamas į šimtus, tūkstančius?
Atsakymas: Bet tai vis tiek noras gauti.
Komentaras: Tarkime, mūsų pasaulyje matome, kad yra medžiaga ir yra laukas. Tai juk skiriasi.
Atsakymas: Tiesiog taip veikia viena jėga skirtinguose lygmenyse. Lygiai taip ir dvasiniame pasaulyje.
Klausimas: Kas pagal kabalą pirmiau – materija ar sąmonė?
Atsakymas: Žinoma, sąmonė. Tik klausimas – „kieno“?
Materijos savęs įsisąmoninimas – pirminis, kitaip, negalėtume kalbėti apie tai, kad kas nors egzistuoja. Apie tai galima kalbėti tik tiek, kiek suvoki save.

#309653

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keliamoji noro jėga

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

Klausimas: Sapnuodami matome įvairius vaizdus, patiriame įvairias situacijas. O pabudę, suprantame, kad visa tai netikra ir tai, ką sapnavome, tiesiog neegzistuoja. O kitądien sapną visai pamirštame.
Kabala sako, kad mūsų pasaulis – tai iliuzija. Ar tai reiškia, kad įėjęs į dvasinį pasaulį žmogus pabunda iš žemiško miego ir iliuzija išsisklaido?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad iliuzija neišnyksta iki visiško viso pasaulio išsitaisymo. Ir net jeigu žmogus nebeturi kontakto su pasauliu per kūną, jis vis vien ir toliau esti šiame pasaulyje . Kitaip tariant, mirusieji yra kartu su mumis.
Juk visa tai noras, kuris piešiamas prieš mus. Jis gali įgyti ypatingas formas, bet pas savaime yra amžinas.
Šviesa sukūrė norą, kuris turi įgyti formą, panašią į Šviesą, pereiti nuo gavimo savybės prie davimo savybės. Toks visas kelias. Bet pats noras egzistuoja paraleliai su Šviesa, jie tarsi lygiaverčiai.

#309647

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Tikrovė sapne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzija ir tikrovė

Iliuzija ar tikrovė?

Mūsų pasaulio iliuziškumas

Klausimas: Žinome, kad mūsų pasaulio struktūra – atomai. Jie susideda iš branduolio, pastarasis iš protonų, neutronų ir elektronų. O kokia dvasinės materijos struktūra?
Atsakymas: Dvasinė materija – tai noras.
Klausimas: Bet iš ko jis susideda?
Atsakymas: Noras egzistuoja pats savaime. Jį sukūrė Kūrėjas ir todėl daugiau nelieka jokių klausimų apie tai, kas tai yra. Tai pats gamtoje egzistuojantis, ir visa gamta susideda iš jo.
Beje, šis noras – tai noras prisipildyti, mėgautis, gauti, užsipildyti kuo nors, kas už jo ribų. Be to yra noras duoti, prisotinti, pripildyti. Iš šių dviejų norų ir susideda visa, kas egzistuoja.

#309568

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“