Koronavirusas – Egipto bausmių pradžia?
Klausimas. Šiuo metu – Pesacho šventės išvakarės, o šios šventės simbolis – dešimt faraono smūgių. Ar koronoviruso epidemija nėra kataklizmų serijos pradžia?
Atsakymas. Be abejo, esame labai įdomioje mūsų vystymosi atkarpoje, kuri šiandien reikalauja iš mūsų teisingesnio suartėjimo. Ne tarpusavio prekybos, ne abipusio pelno, kai naudojamės vieni kitais, norėdami pasipelnyti kito sąskaita, bet gerų tarpusavio santykių. Tada skraidyk, judėk, vienykis, kiek tik nori.
Klausimas. Kitaip tariant, kalbate apie kažkokius vidinius jausminius santykius?
Atsakymas. Apie ketinimus.
Klausimas. Išties šiandien jaučiame didžiulę visų priklausomybę nuo kiekvieno. Jei anksčiau kažkur tirpo ledynas arba vyko karas, tai apskritai niekaip nebuvo jaučiama. Tačiau nūnai tai veikia visą pasaulį ir visi, be abejo, patiria nerimą. Čia pasireiškia santykinis solidarumas, tačiau jis yra tarsi neigiamas: nenoriu būti priklausomas nuo kitų.
Kaip pereiti nuo prievartinės integracijos, kai jaučiame šią priklausomybę, prie pozityvios?
Atsakymas. Nieko negalime padaryti. Galime tik mokytis iš senovės Egipto pavyzdžio. Ten taip pat viskas vyko gaunant smūgius – dešimt Egipto bausmių.
Įsivaizduokite: jeigu nebus koronoviruso, bus kas nors kita. Tarkime, gyvename ramiai, kaip prieš porą mėnesių.
Ir staiga kažkur Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, nesvarbu kur, prasideda karas, nutraukiama tam tikrų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų metalų, gavyba. Ir dėl kokių poros kilogramų per metus išgaunamos žaliavos visa ekonomika gali sustoti. Ką tokiu atveju darysime?
Visos vyriausybės beregint ims spausti tas dvi tarpusavyje kariaujančias valstybes, kurios stabdo visam pasauliui būtinų medžiagų eksportą. Pasaulis vis tiek atskleis globalią priklausomybę ir privalės imtis priemonių, kad santykiai tarp visų būtų lygūs ir geri. Kitaip nieko nebus.
Komentaras. Beje, Vikipedijoje pateiktas toks tarpusavio priklausomybės apibrėžimas: „Tarpusavyje priklausomi santykiai – tai tokie santykiai, kai visi dalyviai emociškai, ekonomiškai, ekologiškai, moraliai ir kitais būdais vienas kitam daro įtaką.“ Taigi priklausomybė – ne tik fizinė, bet ir moralinė.
Atsakymas. Taip, priklausomybė pasireiškia visuose lygmenyse.
Klausimas. Vadinasi, visuomenei trūksta supratimo apie šią priklausomybę?
Atsakymas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mat norėdami pakenkti vieni kitiems, nustojame prekiauti, net jeigu tai kenkia mums patiems. Kad tik kitam būtų blogiau.
Klausimas. Kokį skausmą, jūsų manymu, šiandien jaučia žmonės? Kaip virusas juos veikia? Kokią būseną patiria žmonija?
Atsakymas. Šiandien žmonės dar iki galo nesupranta šios problemos esmės. Jie ją virškina, bet vis tiek nėra taip labai to slegiami ar itinusirūpinę: „Na, taip, žinoma, yra virusas. Na, iš 100 milijonų miršta 100 žmonių. Tai kas?“ Suprantate, tai nėra tas mastas, kuriuo galima sukrėsti pasaulį.
Komentaras. Juk Egipte smūgiai irgi prasidėjo palengva. Bet mes turime galimybę susiprotėti.
Atsakymas. Taip. Skleisdami integralaus vienijimosi metodą, galime paaiškinti, kad visa tai įmanoma sustabdyti.
#261940

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Kaip egoistiniai žemiški veiksmai, pavyzdžiui, mokymasis, gali pritraukti visiškai nežemišką davimo jėgą iš aukštesniojo pasaulio?
Atsakymas. Iš tiesų, jeigu mūsų pasaulis neturi jokio ryšio su aukštesniuoju pasauliu, kaip galiu ką nors daryti savo fiziniais veiksmais, savo egoizmu?
Esmė ta, kad nieko negaliu daryti. Tačiau mums duota galimybė susirinkti į dešimtuką ir pamėginti susijungti tarpusavyje nepaisant egoizmo, virš jo. Ir nors esu visiškai nepajėgus to atlikti, tačiau tiek, kiek stengiuosi susijungti su draugais, iššaukiu sau Šviesą. Kitaip tariant, egzistuoja vadinamasis šakos su šaknimi ryšys ir galiu tai atlikti.
Jei tam tikru būdu elgsiuosi grupėje su draugais, kartu mokysimės pagal kabalistinius šaltinius, sukursime tarpusavyje ryšį, mėgdžiodami tuos pavidalus ir veiksmus, apie kuriuos rašo kabala, tai net būnant egoizme, manyje atsiras tokia indukcija, kad pažadinsiu sau aukštesnią supančią Šviesą (or makif).
Ši Šviesa tikslingai supa egoizmą ir kiek ego siekia jos, norėdamas neva tapti panašus į ją, tiek ji veikia ego ir jį keičia.
#242572

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikia Šviesa?

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Viskas keičiasi veikiant Šviesai

Klausimas. Instagramoje parašėte: Pasikeisi tu – pasikeis pasaulis. Ir nereikalauk iš pasaulio, kad jis pasikeistų, jeigu nepasikeisi pats. Tobulink save ir viskas pasikeis. Tik nuo žmogaus, o ne nuo ko nors kito, pokyčių priklauso pasaulis. Pastebėsi, kad kiti neturi keistis. Visas pasaulis yra visiškai išsitaisęs“. Kol vyksta šie procesai, kas stipresnis – laikas ar kantrybė?
Atsakymas. Laikas – tarsi tai, kas nepriklauso nuo mūsų. Kantrybė – tai, kas priklauso nuo mūsų. Tačiau savo kantrybe galime keisti laiką – pagreitinti jį ar palėtinti. Tad manau, kad svarbiausia – mūsų santykis su pasauliu, kaip galima greičiau pasikeisti, ir tuomet pamatysime greitai į gerąją pusę besikeičiantį pasaulį.
Klausimas. Galiausiai išeitų, kad laikas mums pavaldus?
Atsakymas. Laikas mums bus pavaldus ir pasaulio pokyčiai mums bus pavaldūs – priklausomai nuo mūsų pačių pasikeitimų.
Klausimas. O kuo čia susijusi kantrybė?
Atsakymas. Kantrybė – kad mums nereikia nieko kęsti, nieko laukti, kai reikia ką nors patiems pakeisti. Patys turime keistis.
#246564

Iš 2019 m. vasario 3 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Laikas priklauso nuo mūsų

Gamtos kantrybei yra ribos

Klausimas. Per visą istoriją pasaulyje buvo daug įvairių epidemijų protrūkių, bet niekada nesusidūrėme su tuo, kas vyksta šiandien. Ką jūs, kaip kabalistas, matote ypatingo dabartinėje pandemijoje?
Atsakymas. Dabartinė pandemija ypatinga tuo, kad žmonių reakcija visiškai kitokia nei kadaise. Anksčiau tai mūsų nejaudino: pamanyk, paukščių gripas, kiaulių gripas. Žmogus serga gripu ir tegu.
Kiekvienais metais nuo įvairių virusų pasaulyje miršta pora milijonų žmonių. Tai kas? Nieko baisaus. Epidemija praeina – tęsiame gyvenamą. Gimdome, auginame vaikus, senstame, mirštame – nuo gripo, ne nuo gripo – nesvarbu.
Ir staiga šalyje susirgo 400 žmonių, ir visas pasaulis atsistojo ant pirštų galiukų, nežinodamas, ką daryti.
Manau, kad tai ne dėl gripo ar koronaviruso, o dėl to, kad žmonijoje įvyko tam tikras vidinės realybės perkainojimas. Ir nors to nejaučiame, bet būtent tai verčia mus kitaip vertinti tokius reiškinius.
Pagalvokite patys: jei pažiūrėsite į Žemę iš šalies, kur, tarkime, mirė 1000 žmonių, ar tikrai dėl to turėtume nutraukti visą gamybą, užrakinti visus karantine, uždrausti žmonėms išeiti į lauką ir sėdėti nežinioje, ką valgysime po mėnesio ar dviejų? Kas vyksta?
Komentaras. Pandemija užvaldo visą pasaulį, ir jis dar niekada nesijautė toks globalus.
Atsakymas. Pasaulyje atsirado globalumo pojūtis. Kabalistai apie tai jau seniai kalbėjo. Kabala visuomet siejo mūsų laikus su įžengimu į naują epochą. Ir pasaulis tai jaučia. Būtent globalumas suteikia pasauliui ypatingą suvokimą.
#262374

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

O kodėl taip norite gyventi?

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Kokias būsenas, žemiškus malonumus ir kančias patyrėte, kol atskleidėte Kūrėją?
Atsakymas. Daug ką praėjau. Ir jūs praeisite. Visa tai kartojasi su kiekvienu.
Klausimas. Ar jautėte tuštumą ar depresiją?
Atsakymas. Kaip jų galima nejausti, jeigu tai būtinos būsenos netgi prieš gaunant bet kokias žinias? Turite pajausti, kad jums trūksta tų žinių, kad kažko nesuprantate, kad esate susipainiojęs.
Taip ir su dvasiniu suvokimu. Prieš atskleidžiant ką nors dvasiško, jums kyla pojūtis, kad nieko nesuprantate, esate bejėgis. Atrodo, kad niekada nepasieksite, ko norite, ir visi jų užsiėmimai beverčiai, betiksliai, kvaili. Imate keikti ir save, ir mane, ir mus visus.
O paskui ši būsena keičiasi. Išaušta nauja diena, nauja šviesa, ir viskas atrodo naujai, tik jau aukštesnėje pakopoje.
Ir taip kaskart keičiasi tamsa ir šviesa, naktis ir diena, kol nesukaupiate pakankamai įspūdžių, kurie virsta jūsų nuolatiniu pojūčiu – žinojimu.
#244641

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas virš žinojimo=siela

Gyvenimo Šviesa

Klausimas. Kaip priversti Kūrėją padėti mums?
Atsakymas. O jūs Jo prašėte, ir Jis atsisako?
Komentaras. Taip.
Atsakymas. Taip ir pasakė, kad nenori jums padėti?
Komentaras. Nejaučiu, kad padeda.
Atsakymas. O ką padarėte, kad Jis jums padėtų?
Pasakyta, kad Kūrėjas padeda tuomet, kai žmogui iš tikrųjų reikia pagalbos. Tarkime, užsikėlėte ant pečių sunkų maišą su grūdais ir jis tuoj tuoj nukris, ir jūs drauge su juo. Tuomet šaukiate, kad jums padėtų. Štai tokiu atveju Kūrėjas jums padeda.
Todėl negalite tiesiog stovėti ir reikalauti: „Padėk!“ Patys turite pradėti šį darbą ir tuomet išvysite, kad atsidūręs visiškai beviltiškoje padėtyje, kai galėsite žengti pirmyn tik padedami Kūrėjo, gausite iš Jo pagalbą.
Užtikrinu jus.
#261809

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažadinti Kūrėją

Ar mintys gali paveikti Kūrėją?

Partneriai: aš ir Kūrėjas

Klausimas. Kodėl noras siekti dvasinių dalykų vadinamas „tašku širdyje“, o ne „tašku smegenyse“? Ar širdis yra arčiau dvasinio pasaulio?
Atsakymas. Visa gamta yra noras gauti, prisipildyti, mėgautis. Tai gamtos pagrindas. Protas mums duotas tik tam, kad teisingai pasinaudotume šiuo noru. Todėl protas aptarnauja norą.
Širdis – tai centrinis mūsų esmės taškas, pats pagrindinis noras. Todėl bundantis dvasinių dalykų noras vadinamas „tašku širdyje“.
#260858

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Suprasti širdimi

Kaip išvystyti tašką širdyje?

Kaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Klausimas. Šiandien suvokiu, kad esu. Tai kažkaip leidžia man susivokti šiame pasaulyje. Studijuodamas jūsų straipsnius, vaizdo įrašus, dažnai girdžiu, kad Kūrėjo suvokimas – tai susiliejimas su Juo. Bet aš bijau, kad jei priartėsiu prie Kūrėjo ir su Juo susiliesiu, tai manęs neliks. Kokia tai baimė ir kas yra susiliejimas su Kūrėju?
Atsakymas. Susiliejimas su Kūrėju pasiekiamas, kai išgaruoja jūsų egoizmas, sumenksta jo svarba. Atsiranda davimo savybės svarba, kurią vadiname Kūrėju. Davimas tampa svarbiau visų kitų jūsų savybių, jėgų, ketinimų.
Kitaip tariant, davimo, ryšio, meilės viskam, kas yra „ne manyje“, savybė, ir yra priemonė, kuri suartina su Kūrėju. Tai ir yra dvasinė savybė. Jei pajaučiate, kad ji jau atsiskleidžia jumyse, vadinasi, esate teisingame kelyje.
Klausimas. Ar kartu su tuo neprarandu savo individualumo?
Atsakymas. Nieko neprarandate, nes ta savybė, kurią įgysite, taip pat išauga iš jūsų egoizmo, tik yra priešinga jam.
#261003

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikia išsaugoti individualumą?

Nenoriu būti skruzdėle!

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Klausimas. Koks ryšys tarp Kūrėjo, minčių ir norų?
Atsakymas. Kūrėjas – tai aukščiausia jėga, iš kurios viskas išeina.
Iš šio šaltinio išeina dvi kryptys: norai ir mintys. Norus jaučiame širdyje, mintis – prote. Kūrėjas kontroliuoja ir vieną, ir kitą.
Tinkamai dirbdami prote ir širdyje turime teisingai reaguoti į Kūrėją. Viskas itin paprasta: reikia susirinkti ir tiksliai nukreipti norus bei mintis į Kūrėją. Ir tuomet Jį atskleisime ir prote, ir širdyje.
#260954

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Nelaukti iki rytojaus