Malda būtinai turi būti grupėje, kitaip Kūrėjas jos neišgirs. Tai studijuojame iš dešimties sfirų struktūros, iš viso mūsų dvasinio darbo.
Kūrėjas – tai kėtėr (karūna), virš kurios yra vadinamasis „kuco šėl jud“ – aukščiausias kėtėr (aukščiausios sfiros) taškas. Ten yra kontaktas su Juo.
Tik po to, kai „pagaunu“ visus savo draugus, esu pasirengęs juos visus įjungti į save, viską jiems daryti, ko tik reikia, kad jie sutiktų susivienyti, esu pasirengęs būti pats žemiausias, pats mažiausias jų atžvilgiu – tokiu atveju galiu tikėtis, kad jie atsakys man tuo pačiu ir susiformuos grupė, kitaip tariant, struktūra, kurioje atsiskleis davimo savybė, Kūrėjas.
Šiame judėjime nesvarbu, kiek krisiu, nes eiti pirmyn be pertrūkio neįmanoma. Tai nuolatinis start-stop, kaip švytuoklė laikrodyje. Negalime praryti didžiulio egoizmo ir pakilti virš jo, vėl gauti didelį egoizmą ir pakilti virš jo. Mes galime dirbti su mili-, mikrosekundėmis. Tokiomis mikro dozėmis judame pirmyn.
Todėl tiek, kiek turime tarpusavio laidavimo (arvut), grupės palaikymo, tiek galime gauti iš Kūrėjo daugiau kritimų ir atitinkamai aukštai pakilti.
Mūsų kritimai ateina iš Kūrėjo. Jie visi iš anksto Jo apskaičiuoti, kad galėtume pakilti, beje, patys, sąmoningai. Jis neduoda mums tokių kritimų, kad sužlugtume nežinodami, kur suklupę.
Jie visuomet kaip santykiuose tarp mamos ir vaiko yra apskaičiuoti, tiksliai sugraduoti taip, kad galime šiek tiek susibūrę draugėn po kritimo, rasti savyje tam tikrų jėgų ir vėl imti kilti.
Tad nereikia galvoti, kad Kūrėjas nori mus sudaužyti. Jis nori tik šiek tiek mus nuleisti, kad pamatytume kitą mūsų iš anksto sudaužyto egoizmo lygmenį ir imtume jį kelti. Kaip semiame vandendį iš šulinio – dar šiek tiek ir dar keliame į viršį – taip dirbame.
Ir tai, kad neva netenkame aukštesnės pakopos – tai ne netektis, o būtent pirmoji pakilimo pakopa, kairioji dalis. Ėjimas pirmyn prasideda nuo kairiosios kojos, nuo blogo atskleidimo, kurį Kūrėjas iš anksto sukūrė. O po to būna kompensacija dešiniąja linija. Taip einame pirmyn.
Todėl Baal Sulamas sako, kad vos tik pabundame ryte, iš karto turime imtis darbo – vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. Būtent nuo šios akimirkos. Tai itin svarbu! Visąlaik laikau šią mintį savyje, ir tuomet pavyksta greitai ir lengvai.
#254251
Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas. Ar turime mėginti padėti tiems, kurie kenčia? Ar leisti jiems visiškai patirti tai, kas jiems skirta?
Klausimas. Kaip kabala siūlo išspręsti prieštaravimus tarp mūsų?
Klausimas. Kam mums reikia išsaugoti individualumą, kai anuliuojame save tarpusavyje?
Klausimas. Jeigu tamsa – tai didelė būtinybė užmegzti ryšį su Kūrėju, tai išeina, kad kuo toliau, tuo ji gūdesnė. Ši situacija turi atsiskleisti vienu metu ar gali būti ištęsta laike?
Komentaras. Kažkada jūsų klausė: „Ar galime nesutikti su mokytoju ar reikia visuomet kukliai eiti paskui jį?“ Jūs atsakėte: „Ne, nereikia. Patikrinkite patys, ieškokite ir skaitykite.“ Man tai labai svarbu.
Klausimas. Israel funkcija – perduoti Kūrėjo atskleidimo metodiką pasaulio tautoms?
Klausimas. Kodėl Kūrėjas toks pavydus?
Klausimas. Davimo jėga – tai Kūrėjo savybė. Yra kli (indas) ir yra