Klausimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus imuninė sistema efektyviam kūno funkcionavimui naudoja chaoso teoriją. Chaoso teorija sako, kad chaoso priežastis yra jautrumas pradinėms sąlygoms ir parametrams, o bet kokie nedideli pradinio lygio pokyčiai bėgant laikui lemia didelius pokyčius ir visos sistemos dinamiką. Pavyzdys yra „drugelio efektas“: drugelis mostelėjo sparnais vienoje šalyje, o dėl to uraganas prasidėjo kitoje.
Mokslininkai teigia, kad imuninėje sistemoje tokiu „drugeliu“ tapo kažkoks baltymas, kuris suaktyvina atskirus genus, taip keisdamas ląstelių būklę. Imuninė sistema, reaguodama į šį baltymą, kuris taip pat yra labai jautrus ir veikia skirtingai, kiekvieną kartą elgiasi vis kitaip. Tai yra, ne formaliai, kaip atrodo, o labai chaotiškai. T. y. ji nuolat atsinaujina, vyksta įvairūs procesai. Ji nestovi vietoje, todėl netampa pažeidžiama ir sugeba atremti skirtingus išpuolius.
Ar visuomenė irgi veikia pagal šią chaoso teoriją? Kaip tinkamai veikti žmogui visuomenėje ir pačiai visuomenei, siekiant vystytis, o ne žlugti, sirgti ir pan.?
Atsakymas. Pirmiausia turime suprasti, kad mes tyrinėjame gamtą, priklausomai nuo savo savybių. O mes patys esame chaotiški: kaip mes suprantame, kaip mes žinome, kaip mes jaučiame. T. y. mes patys savęs nepažįstame, todėl laikome save tokiais nenuspėjamais, chaotiškais, ir tokį matome mus supantį pasaulį. Iš tiesų nieko atsitiktinio jame nevyksta. Viskas pagrįsta griežtais, aiškiais gamtos dėsniais, bet mes jų nematome ir nejaučiame jų tarpusavio priklausomybės.
Gamtoje nėra jokių atsitiktinumų ir nėra jokio chaoso. Todėl, jei kažkoks drugelis kažkur mostelėjo sparnais, reiškia, kad taip turėjo būti. Visa tai yra visiškai aiškiai nustatyta, nurodyta ir užfiksuota gamtoje tiek prieš milijardus metų, tiek po milijardų metų. Kitaip gamtoje nebūna.
Komentaras. Sistema yra labai sudėtinga ir kiekvieną kartą atsinaujina…
Atsakymas. Tai vyksta tik prieš mūsų akis, nes gilesnių procesų mes nematome! Nematome sistemos, kuri visa tai valdo! Kur yra tas kompiuteris, visa ši didžiulė programa, valdanti visą gamtą, – to nematome.
Klausimas. Kažkada indėnai, gyvenantys atokiai, tiesiog nematė lėktuvų, kurie skrido virš jų. Kaip žmogui pasiekti tą tikrovę, kur kažkas vyksta?
Atsakymas. Jis turi sufokusuoti savo regėjimą į ką nors konkretaus. Jis turi tai įsivaizduoti. Jo smegenyse turi būti paruošti tokie trafaretai, kaip lėktuvas ar laivas. Kitaip jis jų nepamatys. Mes dirbame su sistema, kuri gali aiškiai kažką rasti arba nerasti, priklausomai nuo to, ar tai įrašyta mūsų genuose, savybėse, atmintyje, ar ne. Kaip kompiuteris. Mes iš esmės ir esame kompiuteris. Tarkime, jis randa kažkokių ypatumų tekstuose ar pavekslėliuose, kuriuos jam pasiūlo, ir jei jo atmintyje to nėra, tai jis to nemato. Taip ir mes. Mums tai – aklosios dėmės.
Komentaras. Kvantine fizika užsiimantis mokslininkas Mensky teigia, kad tarp neuronų smegenyse yra nutiesti „bėgiai“, kuriais žmogus juda ir negali pasukti į šalį. Pasirodo, visas jo gyvenimas praeina tarsi su akidangčiais ant akių, eina viena vaga ir negali pasisukti.
Atsakymas. Taip. Mes matome tai savyje ir aplinkiniuose.
Klausimas. Taip pat Mensky mano, kad tuo pačiu momentu egzistuoja begalybė įvairių alternatyvių situacijų. Kaip žmogui persijungti ir kiekvieną kartą būti tokioje dinamikoje? Kaip būti sistemos dinamikoje? Ir kas jam padės persijunginėti?
Atsakymas. Ne, taip elgtis netinka. Persijunginėti, nepersijunginėti, taip savęs nepaveiksi.
Reikia suprasti, kad mus verčia veikti aukštesnė jėga, bendra gamtos jėga, kuri ir vadinama gamta. Ir paveikti tą bendrą jėgą mes galime tik susirinkę į grupes, kurios turės vieną tikslą, vienas pastangas, viena kitos palaikymą, ir tada bendromis jėgomis galėsime paveikti gamtą savo norais, ir ji atsilieps gerais, o ne blogais veiksmais.
Taip galime paveikti šį milžinišką kompiuterį, kuriame esame. Ir vis tiek tokiu atveju tegalime tik pagreitinti mūsų vystymąsi ir siekti tikslo tik geresniu, patogesniu būdu. Jei esame susiderinę tarpusavyje, jei siekiame to paties tikslo, kurį padiktavo gamta, tai galime savo pastangomis procesą pagreitinti. Pastangos turi būti kolektyvinės.
Klausimas. Savo tviteryje rašėte, kad mus veikia aukštesnioji sistema, o mes šį veikimą priimame kaip neigiamą tik dėl to, kad mūsų ir jos – skirtingos savybės. Kaip tą poveikį priimti kaip teigiamą?
Atsakymas. Tam jūs turite suprasti, koks yra gamtos tikslas, kodėl ji mus veikia, kaip ji mus veikia, ir būti iš anksto pasirengę tinkamai priimti šiuos veiksmus. Jei aš suprantu, iš ko aš gaunu, kam gaunu, kur tai gali mane nuvesti, tai kiekvieną akimirką esu geros būsenos ir esu pasiruošęs vis labiau stengtis.
Pasistenkite suprasti, ko gamta reikalauja iš jūsų, ir tai realizuoti. Tada pamatysite, kaip greitai, sklandžiai, patogiai judėsite į priekį.
Klausimas. Kaip žmogus gali atpažinti, ko gamta reikalauja iš jo?
Atsakymas. Gamta reikalauja to, ko mes nenorime girdėti – „pamilti savo artimą, kaip pačiam save“.
Komentaras. Žmonės klausinėja: „Kam daryti kaimynui kažką gero? Paprasčiau sunaikinti, pašalinti, ir tada nereikia niekam daryti gera.“
Atsakymas. Tačiau tada aš nejudu į priekį, t. y. nejudu gero tikslo link. Galutinis mūsų vystymosi tikslas, kad visi kartu susijungtume savo norais, mintimis, planais – viskuo į vieną visumą. Mes sukuriame vieną uždarą sistemą, nors mūsų pojūčiuose ir supratime ši sistema ne uždara, o sudužusi. Ir todėl esame tolimi vienas kitam, mums nusispjaut vienam ant kito, mes nenorime klausyti kitų, padėti kitiems ir t. t. Gamtoje viskas atvirkščiai: mūsų ateitis – kai mes visi kartu, susivieniję savo norais ir ketinimais į vieną vienintelę sistemą, padedame vienas kitam.
Jei aš nors kiek to siekiu, aš jau judu tikslo, kurį numatė gamta, link. Ir todėl man nereikia iš gamtos didelių skatinimų, žiaurių smūgių.
Klausimas. Taigi, savo veiksmais aš sukeliu tokią pat atsakomąją reakciją iš kito?
Atsakymas. Taip. Aš jam parodau, kad aš tai darau, nes linkiu sau ir jam gero.
Klausimas. Ar įmanoma reikiamai nuteikti, perprogramuoti žmogų, rodant tokį požiūrį į jį?
Atsakymas. Pabandykite tai padaryti. Bandykite rodyti kitiems žmonėms, kad darydami jiems gera, jūs didinate gėrį pasaulyje ir norite, kad visas pasaulis būtų toks.
#248214
Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“
rašykite
prenumeruokite
2019-12-17 
Klausimas. Valios laisvė – tai laisvė nuo savo egoizmo. Vadinasi, būti Kūrėjo vergu – tai tikroji laisvė?
Komentarų nėra 
Klausimas. Kaip žiūrite į tai, kad kabala kritikuojama?
Viena mintimi sukurta visa kūrinija, visi aukščiausi ir žemiausi, iki pat bendro galutinio ištaisymo.
Klausimas. Kaip elgtis, kai jautiesi, įsisąmonini esąs niekingas?
Klausimas. Yra daug Baal Sulamo muzikos vaizdo įrašų. Jis buvo muzikantas ar kompozitorius?
Klausimas. Atskleisti, kad nesu laisvas – tai jau pirmas žingsnis laisvės link?
Klausimas. Nurodydamas draudimo atskleisti kabalą priežastis, Baal Sulamas pabrėžė, kad neįmanoma jos atskleisti, nes mūsų žodyne nėra žodžių, galinčių tiksliai perteikti dvasines savybes, ir yra tikimybė, kad skaitytojai susipainios.
Klausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra 
Klausimas. Jei anksčiau dvasiniam vystymuisi buvo būtinas mokytojas, šaltiniai ir vienminčių grupė, tai šiandien prisideda ir dar vienas esminis principas – platinimas?