Klausimas iš Facebook. Myliu savo egoizmą. Kitiems jis problema, bet man ne. Kodėl turėčiau kažką su juo daryti?
Atsakymas. Nieko neturite daryti. Tačiau ir kiti aplink jus, tokie pat egoistai, nieko nenorės daryti. Ir pamažu graušite vieni kitus.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai privalome veikti išvien, nes visa technika, visa gamta nukreipta prieš žmogų. Supantis pasaulis visiškai uždaras, integralus. Ir visa tai mus spaudžia.
Negalime būti kitokie. Mūsų tikroji prigimtis – egoistinė. Ji ima pati save ėsti. Matome, kad žmonija netenka visų gairių: kas yra laisvė, kokia ateitis, net kaip rūpintis vaikais, šeima ir t. t.
Jei norime tiesiog vilkinti savo būtį ir išmirti kaip dinozaurai, tai tada gerai. O jei norime gyventi, reikia keisti save. Gamta rodo mums, į kurią pusę keistis.
Klausimas. Ar teisinga sakyti „myliu savo egoizmą?“
Atsakymas. Visiškai teisinga. Bet ką padarysi? Teks atsisveikinti su tuo metodu, kurį dabar taikome. Gauti tik sau, naudoti savo ego tik savo labui daugiau nebeišeis. Reikia išmokti naudotis juo dėl bendros gerovės, ir tada jums bus gera, jūsų egoizmui bus itin komfortiška.

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Materialistinė meilės psichologija

Išskaičiavimų ir naudos verpete

Egoizmas finišuoja

Klausimas. Rambam (žymus 12 am. kabalistas, gydytojas – vert. past.) kalbėjo apie badavimo žalą. Šiuolaikiniai gydytojai ir kiti specialistai kalba apie badavimo naudą. Kas gi teisus?
Atsakymas. Badavimas – nenormali organizmo būsena. Pavyzdžiui, gyvūnai, jei būtina pataisyti sveikatą, liaujasi vartoję maistą, jų organizmas liepia jiems badauti. Visais kitais atvejais badavimas nėra sveikintinas.
Patartina:
– Nepersivalgyti, nes taip maistas tampa nuodu;
– Valgyti tik tada, kai tikrai esi alkanas;
– Prieš valgant būtina pasivaikščioti bent dešimt minučių;
– Nevalgyti sausai;
– Nepiktnaudžiauti druska ir įvairiais aštriais prieskoniais.
Klausimas. Ar sveikatai nėra naudingiau toks dvasinis veiksmas kaip pasninkas?
Atsakymas. Pirmiausia, pasninkas – tai veiksmas, kai badauja ne vienas žmogus, o žmonių grupė. Taip jis virsta dvasiniu kilimu – atsisakymas išnaudoti egoistinius norus, kurie kartu kyla aukštyn.
Klausimas. Bet kūnui tai naudinga ar žalinga?
Atsakymas. Jei kartu su kitais – tai naudinga.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar kabalistas atsparus kančioms, tuštumos pojūčiui, nusivylimui?
Atsakymas. Kabalistas nėra atsparus fizinėms kančioms. Kaip ir visi kiti, egzistuojantys materialiame kūne, jis lieka gyvūnu ir viską suvokią. Tarp jo ir kitų žmonių šiuo atžvilgiu nėra visiškai jokio skirtumo.
Kitas reikalas – jo požiūris į kančių Šaltinį. Jis visiškai Jį pateisina, nes supranta, kaip tai padeda atitrūkti nuo egoizmo. Tad kabalistas visai kitaip žvelgia į ligas ir kitas negandas.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Klausimas. Kabalistai ima tekstus iš Toros, aiškina juos, komentuoja, o paskui sako, kad tai ir yra kabala. Ar yra skirtumas tarp Toros ir kabalos?
Atsakymas. Tora ir yra kabala. Kabala hebrajų kalba vadinama „torat ėmėt“, t.y. „tikroji Tora“. Ji pasakoja vidinį prasmę to, apie ką Toroje rašoma pasakojamąja kalba.
„Įvade į Mokymą apie dešimt sfirų“ Baal Sulamas rašo, kad kabalistai neturėjo kitos išeities ir teko paaiškinti aukštesniojo pasaulio sandarą žemiškąja kalba.
Iš tikrųjų Toroje nekalbama apie mūsų pasaulį, tik apie jėgų sąveiką ir dvasinio pasaulio savybes.
Klausimas. Kas buvo pirmiau – kabala ar Tora? Koks jų skirtumas?
Atsakymas. Tora parašyta maždaug prieš 3000 metų, o kabala (mokslas apie valdančią mūsų pasaulį sistemą) atsirado kur kas anksčiau.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora kalba apie visus

Slaptoji Toros prasmė

Mitų apie kabalą priežastis

Klausimas. Kodėl pasaulyje tiek mažai kabalistų?
Atsakymas. Mat norint atskleisti dvasinį pasaulį, pakanka vieno dviejų kabalistų, o paskui dar poros dešimčių. O prie jų jau turi šlietis kiti. Viskas vyksta žemyn, pagal piramidę.
Šiandien sistematiškai užsiimantys mūsų pasaulinėje bendruomenėje studentai sudaro pakankamą žmonių kiekį, reikiamą norint atnešti į mūsų pasaulį Šviesą. Belieka, kad visas pasaulis kaip nors prie mūsų prisijungtų.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kabalistas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kiek kabalistų reikia?

Klausimas. Jei viskas, kas materialu, turi dvasinę šaknį, tai ir mano šeima man duota neatsitiktinai? Jeigu Kūrėjas egzistuoja, tai aš turiu Jį atskleisti ir šeimoje?
Atsakymas. Yra du komponentai – gyvūninis ir dvasinis.
Gyvūninis komponentas – tai šeima, kurioje gyvenu ir kuria turiu rūpintis. Dvasinis komponentas susijęs tik su dvasia, t. y. su siela. Ir nereikia jų painioti.
Šiame pasaulyje turiu rūpintis savo vaikais, žmona, artimaisiais, tėvais, tačiau tai nesusiję su mano siela. Taip ir parašyta Toroje, kad žmogus atitrūks nuo savo motinos ir tėvo ir prisišlies prie Kūrėjo.
Klausimas. Kaip galima žiūrėti į santykius šeimoje tik kaip į gyvūninius? O jei šeimoje tikrai kartu aptariami ir sprendžiami įvairūs dvasiniai klausimai, įsiklausoma į artimųjų nuomonę, – visa tai irgi gyvūninis pradas?
Atsakymas. Yra įvairių šeimų, žiūrint kas aptarinėjama ir kaip manoma. Tai jūsų reikalas. Aš neatmetu šeimos, bet manau, kad jokie patys giliausi šeimyniniai sprendimai nesusiję su dvasingumu.
Komentaras. Bet anksčiau mes kalbėjome, kad geri santykiai tarp vyro ir žmonos gali jiems padėti atskleisti Kūrėją.
Atsakymas. Gali, žinoma, jei tik jiems pasiseks.

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas kaip akimirka arba akimirka kaip gyvenimas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Klausimas. Kartos keičia viena kitą, joms visoms būdingas savitas požiūris į tikrovę, gyvenimo suvokimą. Ir ypač pastaruoju metu sparčiai kintančiame mūsų pasaulyje pastebime, kaip keičiasi pats žmogus.
Kas keleri metai atsiranda naujas žmonių tipas su naujais tikslais ir gyvenimo stiliumi. „Kūdikių bumo“ karta – tai gimusieji po II-ojo pasaulinio karo, jiems dabar 50-70 metų. Tie, kuriems dabar 40-50 metų, vadinami „X karta“.
„Y karta“ – tie, kuriems 20-40 metų, „Z karta“ – 10-20 metų. O paskutinioji karta, kuriai jau nebeliko raidžių, tikriausiai vėl sugrįš į abėcėlės pradžią ir taps „A karta“.
Kiekviena karta formavosi veikiama tam tikrų įvykių, kokybiškai pakeitusių jos bruožus: tai visuomeninės priežastys, karai, ekonomikos krizės, technologijų proveržiai. Ar jaučiate kokybinį skirtumą tarp kartų ir kuo jis pasireiškia?
Atsakymas. Kabalos mokslas netyrinėja kartų skirtumų ir į juos neatsižvelgia, nes aiškina žmogui tikrovę, jos suvokimą, moko, kaip pasiekti tikrąjį pasaulį, esantį už žmogaus. Šis pradeda suprasti, kur yra ir kas su mumis vyksta iki gimimo ir po mirties, plotmėse, esančiose virš laiko ir erdvės.
Tačiau kabalos mokslas netyrinėja X, Y ar Z kartų, juk jis kalba apie žmogaus egoizmą, kuris nors ir kinta karta po kartos, tačiau ne kokybiškai. Kabalos mokslas tiria žmogaus prigimties pokyčius, todėl jam nesvarbu, kokiai kartai jis priklauso. Ar žmogus atėjo mokytis būdamas 20 metų, ar 40 arba 60 – nesvarbi pradinė suvokimo forma, juk kabala keičia jo gyvenimo suvokimą ir požiūrį į jį.
Kabalos tikslas – nurodyti žmogui teisingą kryptį, teisingą požiūrį į tikrovę – vienintelį, tikslų ir amžiną, nesikeičiantį keičiantis kartoms. Jis ir dabar toks pat, koks buvo prieš šešis tūkstančius metų. Tai ta pati metodika, kurioje nėra kam keistis.
Laikui bėgant kinta žmogaus materialiosios, gyvūninės savybės. Bet kabala į tai nekreipia dėmesio, nes jos užduotis – išugdyti jame žmogų, naują individualybę, esančią virš visų X, Y, Z kartų.
Klausimas. Kodėl knygoje „Berešit“ pasakojama apie dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus?
Atsakymas. Dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus – tai dvasinės struktūros, žmogaus kuriamos virš egoizmo, vystymosi pakopos. Žmogus, taisantis save iš vidaus, kuriantis sielą, praeina tam tikrus vystymosi lygius, kurie vadinami perėjimu iš kartos į kartą. Tačiau čia kalbama tik apie dvasinį augimą.
Šiuo požiūriu kartos skiriasi tuo, kiek jos pabudina žmogų dvasiškai vystytis. Pavyzdžiui, Senovės Babilono karta šia prasme buvo pakankamai išsivysčiusi, todėl davė pradžią visai žmonijai, visai žmonių civilizacijai.
Prasidėjus krizei, iš Babilono išėjo grupė, vėliau pavadinta Izraelio tauta, kuri užsiėmė tik tuo, kad pakiltų virš viso materialaus gyvenimo. Šiuo atveju išorinės, materialios sąlygos sužadino dvasinio kilimo poreikį.

Visos būsenos, kurias patiriame dvasiniame darbe,– tai mūsų ryšio su Kūrėju formos, kaskart kitokios. Ir nors mums atrodo, kad esame darbe ar su šeima, namie ar gatvėje, kažkur einame, skrendame – visa tai vaizduotės žaismas.
Iš esmės tai mūsų ryšio su Kūrėju vaizdas, kuris įgauna skirtingas formas esant skirtingoms aplinkybėms. Ir nėra nieko kito!
Todėl visas mano darbas – atpažinti tikrąją būseną, suprasti, kad esu susietas su Kūrėju ir turiu Jį atskleisti kaip Pirmąjį, kuriantį man tą būseną, ir Paskutinįjį, nes turiu pasiekti „Nėra nieko kito tik Jis.“
Turiu nutarti, kad Jis iš tikrųjų suformavo man šią būseną, Jis ją suorganizavo ir davė man, kad remdamasis visais dabar esančiais duomenimis, priklausomai nuo manyje atsiskleidžiančio sudužimo, nutarčiau, kad viskas kyla iš Jo, pradedant pasiruošimu ir iki būsenos, kai susijungiu su Kūrėju kiek tai įmanoma šiuo metu
Toks mūsų darbas.

Iš 2017 m. lapkričio 22 d. pamokos „Širdies apsunkimas ir embriono būsenos pasiekimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Šešėlių teatras

Kaip pažinti Kūrėją?

Klausimas. Lygybė – tai toks reiškinys mūsų pasaulyje, dėl jos žmonės per visą istoriją nuolatos kovojo…
Atsakymas. Jokios lygybės nėra ir būti negali. Lygybė gali būti tik Kūrėjo atžvilgiu, nes Jo atžvilgiu visi esame lygūs, kaip vaikai mamai. Kūrėjas mūsų bendra šaknis, ir todėl sukurti iš jos esame visiškai lygūs.
Vieni kitų atžvilgiu mes visi skirtingi. Negalime net įvertinti, koks skirtumas tarp mūsų. Nėra bendros liniuotės, su kuria būtų galima visus išmatuoti. Jeigu suartėjame su Kūrėju, susijungiame Jame, visi priešais Jį tampame lygūs.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad mes lygūs siekdami Jo?
Atsakymas. Netgi čia nesame visai lygūs, bet pamažu tampame.
Tik pasiekę Kūrėją ir tapę Jo „vergais“, pasiekiame lygybę, juk vergystėje visi vienodi.
Kai paklūsti aukštesniajai sistemai, tinkamai į ją įsijungdamas, tai ši būsena iš esmės vadinasi vergyste. Tačiau paklūsti su didžiuliu užsidegimu, susižavėjimu.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiausios lygybės principas

Kaip tapsime lygūs, jeigu esame skirtingi?

Dvasinė lygybė

Klausimas. Jeigu matau neigiamas draugo savybes, tai turiu jį papildyti. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Gamtos dėsnis toks, kad joje nėra nieko bloga. Žmoguje taip pat – nė viename iš mūsų! „Blogis“ kilo iš mūsų sudužimo, nes tavyje yra ketvirtis, jame puselė, manyje trečdalis ir t.t.
Jeigu surinksime šias savybes draugėn, tai jos sudarys vieną visumos savybę, sudarytą iš pliuso ir minuso. Esmė ta, kad dūžtant sielai susidarė neigiamos savybės, ir net tai, kas teigiama, atrodo, kaip neigiama, nes niekas jų tarpusavyje nepapildo.
Taisant reikia ištaisyti mūsų sudužimą, abipusį nutolimą vienų nuo kitų. Mums reikia pakreipti mūsų smegenis, kad jos dirbtų būtent ta kryptimi: nėra nieko blogo, nėra nieko gero. Blogis – tarpusavio atitolimas. Tad matome sudužusias savybes, kurios visada mums atrodo neigiamos.
Jeigu greta bet kokios sudužusios savybės, kad ir kokia teigiama ji būtų, nebūtų neigiamos, jį papildančios savybės, tai ji atrodys neigiama.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo egoizmo

Iš chaoso į harmoniją

Tikslas – meilė artimui