Klausimas. Viena vertus, kalbate apie tikėjimą aukščiau žinojimo. Kita vertus, sakote, kad kabaloje nėra tikėjimo, tik pasiekimas. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai ir yra pasiekimas. Tikėjimas – tai davimo savybė, Binos savybė. Davimas aukščiau egoizmo vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimu.“ Su šia sąlyga žmogus atskleidžia sau aukštesnįjį pasaulį.
O dėl to, kad mūsų pasaulyje iškraipyta tikėjimo sąvoka, nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje viskas iškreipta.
Tik apie žmogų, kuris pakilo iki davimo savybės, galima sakyti, kad jis tikintis.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Nuo tikėjimo – prie tiesos

Klausimas iš Facebook: Ar yra teigiama egoistinė jėga?
Atsakymas. Ne. Egoizmas negali būti teigiamas, nes atplėšia žmogų nuo bet kokio kolektyvo, nuo bendrumo, nuo ryšio, nuo gamtos. Ir tuomet žmogaus mintys nukreiptos tik į save, dėl savęs. Todėl ji negali būti teigiama, juk yra priešinga bendrajai gamtos jėgai – Kūrėjui.
Klausimas. Kitaip tariant, ji visada griaunanti?
Atsakymas. Visada. Ji gera tik tada, kai žmogus pradeda savo raidą it mažas vaikas – jam viską leidžiame: tegu naudojasi savo egoizmu, nes tai būtina jo vystymuisi. O paskui nuo trylikos penkiolikos metų, jis jau turi valdyti save kaip suaugęs žmogus. Ir iš jo reikalaujame vis daugiau.
Taip ir su mūsų dvasiniu vystymusi. Iš pradžių buvome egoistai, per tūkstantmečius praėjome ilgą egoistinį kelią.
Tačiau šiandien egoistinis progresas jau baigiasi, ir privalome pradėti kitą, visiškai kitokią savo egzistencijos dalį – altruistinę. Panašiai kaip žmogus iki, tarkim, penkiolikos laikomas vaiku, o paskui turi gyventi suaugusiojo gyvenimą.
Matome, kad egoizmas liovėsi vystytis.
Klausimas. Kas šiuo atveju yra progresas?
Atsakymas. Žmogaus pasikeitimas iš egoisto į altruistą, kai save ir visą pasaulį matys kaip vieną visumą. Tik tada įstengsime tinkamai, gražiai egzistuoti ir vystytis. Antraip, susinaikinsime.

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Altruistai – egoistai

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Klausimas. Mokytojas kabalistas pats sau renkasi mokinius, ar mokinys eina paskui mokytoją ir prašo jį mokyti?
Atsakymas. Nei viena, nei kita. Mokytoją ir mokinį skiria iš aukščiau. Beje, suartina taip, kad tarp jų susikuria santykiai tam tikru atstumu. O po to, priklausomai nuo to, kaip stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, mokinys vis labiau artėja prie mokytojo.
Klausimas. Rabaš pats atėjo ir pasiėmė jus ir pirmojo mokytojo Hilelio?
Atsakymas. Taip, nes nebūčiau galėjęs pats palikti Hilelio. Nuo jo neįmanoma atsiplėšti, nes mano egoizmas gavo tokius malonumus, atsakymus ir pripildymus, kad neįmanoma perduoti.
O pas Rabašą atvirkščiai – atsisėdai, atsivertei „Mokymą apie dešimt sfirų“, beveik visi žodžiai nesuprantami. Aš, jis ir dar keletas žmonių sėdime ir skaitome. Ir taip visą pamoką. Kitaip tariant, čia imi pritraukti Šviesą priklausomai nuo savo ketinimo. O su Hileliu užsiimdamas gauni tik žinių.
Klausimas. Kokie ryšiai egzistuoja tarp mokytojo ir mokinio?
Atsakymas. Tarp jų egzistuoja tik ryšys per Kūrėją, nieko kito. Viskas eina per Jį, kad būtų pasiektas aukštesnysis tikslas.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo garsiakalbis

Pasitikėk tuo, ką sako širdis

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Klausimas. Ką daryti žmogui, kuris per 15 užsiėmimų metų suprato, kad siekė ne to, apie ką kalba kabala?
Atsakymas. Ką padarysi?.. Žmonės gauna specialybę, mokosi, baigia universitetus, o paskui pasirodo, kad tai visai ne tai, ko norėjo.
Studijuodamas kabalą, žmogus bent jau darė tai, kas bet kuriuo atveju bus užrašyta į jo „sąskaitą“, nes taisė savo sielą. O jei mokėsi kokius nors kitus mokslus, teorijas, filosofijas, tai iš to nieko negaus. Todėl studijuodamas kabalą žmogus gyvena gyvenimą be pralaimėjimų.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Spręskite patys

Ar gali kabalistas priešintis blogoms mintims?

Kas ateina į kabalos mokslą?

Klausimas. Koks skirtumas, kas atjungia žmogų ir leidžia jam užsimiršti – narkotikai kaip medžiaga ar pop kultūra, kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai?
Atsakymas. Esmė ta, kad narkotikai ir yra raminanti medžiaga. Tai ne tas pats. Jeigu žmogus neapkvaišta, ir jam tereikia nurimti, kad kažkaip įveiktų savo egoizmą – tada viena.
O jeigu jis vartoja narkotikus, kad atsijungtų ir nebetaisytų savęs ir per save pasaulio – tai kita. Todėl reikia jausti šią itin neaiškią ribą tarp nusiraminimo ir atsijungimo, antraip bus persistengta.
Klausimas. Bet pats žodis „priklausomybė“ yra ir ten, ir ten: priklausomybė nuo narkotikų ir, pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų. Tik pastaroji mažiau pavojinga.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės. Žmogus atsijungia nuo tikrojo tikslo.
Klausimas. Tačiau kilnus socialinių tinklų sumanymas – sujungti žmoniją.
Atsakymas. Iš pradžių taip ir manyta. Tačiau socialiniai tinklai, kaip ir visa kita, egoistų rankose. Todėl visa, kad ir ką išrastų žmoniją, kenkia jai.
Pradinės idėjos visada geros. Pats išradėjas mano įteikiantis žmonijai dovaną. Bet mes matome, kas vyksta. Ir tai natūralu, nes galiausiai veikia mūsų egoizmas.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neleisti žmonijai degraduoti

Priklausomybė nuo socialinių tinklų – dalis evoliucijos

Internetas eina per chaosą į Šviesą

„Didžiąją kiekvienos visuomenės dalį visuomet sudaro atsiliekantieji, o versliųjų dalis nesiekia net trisdešimties nuošimčių.“ (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Tai nulemia tai, kokia yra visuomenė. Pavyzdžiui, išsivysčiusioje europiečių visuomenėje gal ir surinksime 20% verslių žmonių, o azijiečių bei afrikiečių visuomenėje jų bus mažiau.
Tai nepriklauso nuo protinio vystymosi, bet daugiau nuo žmonių prigimties. Atvyksti į Lotynų Ameriką – šaudymas į orą, karnavalai, futbolas. Viskas?! Jokiu būdu nemenkinu tų žmonių, tai tiesiog lotynų amerikiečių charakteris.
Jei vyksti į Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, stebiesi, kaip gerai organizuota jų produkcijos gamyba, ir kaip veržliai jie tai atlieka.
Bet visa tai laikini skirtumai, tiesiog neradome, kaip tinkamai papildyti vieni kitus. Galiausiai žmonija supras, kaip galima darniai papildyti vieni kitus ir nėra nė vieno žmogaus su blogu charakteriu ar negeru vidiniu psichologiniu nusistatymu. Jei kiekvienas atsidurs savo vietoje gausime visiškai harmoningą sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Ateities žmogus

Skirtingų lygybė

Klausimas. Romėnams sugriovus Antrąją Šventyklą, kam reikėjo išbarstyti visus žydus tarp kitų tautų? Kokia dvasinė prasmė?
Atsakymas. Žydų išsklaidymo dvasinė prasmė ta, kad, kaip pasakyta „Knygoje Zohar“, jie turi ištirpti kitose tautose. Kalbama ne apie fizinį, bet apie dvasinį, mentalinį prasiskverbimą: savo kultūra, savo požiūriu į viską.
Žydai – tai ne tauta, o visų tautų atstovai, gyvenę Senajame Babilone. Jie, surinkti Abraomo, iš viso sudarė 5% babiloniečių. Likę 95% Senojo Babilono gyventojai pasklido po visą Žemės rutulį.
Dabar, po to, kai žydai patyrė didžiules kančias būdami egiptiečių ir babiloniečių nelaisvėje, po to, kai sugriautos Pirmoji ir Antroji Šventyklos, ir po 2000 metų tremties, baigėsi jų maišymasis su pasaulio tautomis, kuomet jų „rešimot“ (dvasiniai informaciniai genai) visiškai ištirpo kitose tautose. Todėl kabalos mokslas jau atsiskleidžia kaip metodika visai žmonijai taisyti.
Ji pasiekiama visiems žmonėms, kuriems kyla klausimas apie gyvenimo prasmę. Ir nėra jokio skirtumo, kokia žmogaus tautybė.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Vienybės raktas

Žydų paskirtis

Klausimas. Kabalistai sako, kad žmogus turi pajausti kitų norus ir imti juos pildyti? Tai ir yra davimo elementai?
Atsakymas. Pajausti kito žmogaus norus – ne problema, mat mūsų tikslas vienas. Kalbama ne apie jo žemiškuosius norus. Turint vieną dvasinį tikslą, man aiškus jo siekis – jis toks, kaip mano. Turime sudėti savo siekius draugėn ir judėti pirmyn.
Mėginu kaip galėdamas padėti mums, kad susijungtume grupėje, mat pritraukdami naują bendrą vienijančią jėgą, imame sandūroje tarp mūsų jausti aukštesniąją valdančią jėgą.
Žinoma, man reikia pasirūpinti draugu, kad jam nieko netrūktų materialiu atžvilgiu. Tačiau tai nėra mūsų suartėjimo objektas. Todėl dabar pasaulis tikslingai tampa toks, kad nereikia pernelyg daug galvoti apie maistą – niekas nemiršta iš bado. Svarbiausia rūpintis kitu lygmeniu.
Klausimas. Kai kabalistai sako, kad turiu pajausti artimo reikmes, reiškia turiu pajausti jo norą, užpildyti jį, ir tuomet mano egoizmas irgi užsipildys? Ką turiu pajausti kituose?
Atsakymas. Nieko. Negaliu pajausti kitų, aš lieku savyje uždarytas egoistas. Tik jei mėginu susijungti su kitais ir mes kartu siekiame užmegzti ryšį su aukštesniąją jėga, tuomet jos veikiami gauname galimybę tarpusavyje susivienyti.
Ji iš mūsų kuria bendrą norą, kurį kuriame virš savęs: tai – aš, tai – jie, ir virš mūsų – kažkas bendro, kas nesusiję su klasikine norų piramide.
Kylame virš savo egoizmo, susijungiame padedami aukštesniosios jėgos ir vienybėje imame jausti jos veikimą. Tai ir yra aukštesnės jėgos atskleidimas mumyse.
O savo egoizme niekad nieko nepajausime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Gauti, kad galėtum duoti

Klausimas. Kabalistas valdo jam ateinančias mintis pasitelkęs ekraną. Ar jis gali užkirsti kelią blogoms mintims?
Atsakymas. Tik pasitelkęs Šviesą, pats – jokiu būdu. Iš kur jis ims tokių jėgų? Visi jame egzistuojantys blogi, egoistiniai norai siunčiami jam iš viršaus. Šviesa atskleidžia juos ir laukia, kol žmogus įsisąmonins tai ir pareikalaus, kad Šviesa ištaisytų.
Iš esmės pasaulyje nėra nieko blogo. Tiesiog iš pradžių egzistuojantys žmoguje egoistiniai norai taip jame atsiskleidžia.
Nėra nieko naujo pasaulyje. Visa, kas vyksta ir vyks jau įrašyta mumyse ir mes niekur nuo to nepabėgsime. Vis tiek turime tai praeiti. Kaip sakoma: „Kas bus – tas.“ O mes turime būti pasirengę pateisinti viską kas akimirką.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik Šviesa mus ištaisys

Stebuklingi žiūronai

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Klausimas. Kas yra kabalistinė meditacija?
Atsakymas. Nežinau, ką omenyje turi skirtingos metodikos, filosofijos, psichologijos, mokymai sakydami žodį „meditacija“. Matyt, tai žmogaus minčių nukreipimas į tam tikrą užduotį, tam tikrą veiksmą.
Kabaloje meditacija prilygsta ketinimui, kai noriu pasijungti prie aukštesnės šviesos, kad ji mane pakeistų, atliktų su manimi kokį nors veiksmą. Tikriausiai noras priartėti prie šviesos, kitaip tariant, tam tikros vidinės valios pastangos vadinamos meditacija.
Tuo metu reikia susitelkti į vieną mintį: „Nėra nieko kito, tik Jis,“ „Geras ir kuriantis gėrį.“

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar meditacija riboja žmogų?

Meditacija ir kabala

Kur gyvena ketinimas?