Klausimas: Kaip mus veikia kabalistinės knygos?
Atsakymas: Teigiamai. Pirma, jos pasakoja žmogui, kokiame pasaulyje jis gyvena, kas jame vyksta, kodėl šis pasaulis sukasi aplink mus, kokią įtaką galime jam daryti.
Mums tampa aišku, kaip tam tikrais veiksmais galima pakeisti šį pasaulį ir savo buvimą jame; kiek žmogus gali prisitaikyti, kad tinkamai taikytų šiuos dėsnius.
Apskritai kabala yra mokslas apie tinkamą žmogaus ir gamtos ryšį.
Klausimas: O žmogus jaučia šią įtaką?
Atsakymas: Žinoma. Kabala nukreipia būtent į jausminį-protinį potyrį, kad tiek protu, tiek jausmais žmogus tinkamai nukreiptų savo poveikį keisdamas gamtą.
Klausimas: Ar galima tai pajausti per knygą?
Atsakymas: Ne tik pajausti. Knyga kreipia žmogų į tai, paaiškina, kaip tai atlikti. Tinkamas kabalos taikymas turėtų pakeisti visą žmogaus likimą.
Klausimas: Jei žinotų, tikriausiai skaitytų tik šias knygas?
Atsakymas: Taip. Bet viskas priklauso nuo noro jėgos. Nėra taip, kad imi knygą, atsiverti ir staiga kaip Hariui Poteriui viskas keičiasi ir šviečia. Ne.
Bet jeigu žmogus nori – keisdamasis keičia aplinkinio pasaulio poveikį sau.

#278188

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinių tekstų poveikis

Kabalistinių knygų savybė

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Klausimas: Ko palinkėtumėte kabalistinių knygų skaitytojams, nes tarp jų, sakėte, yra ir lyrikų, ir fizikų? Iš didžiulės knygų įvairovės vis dėlto sunku išsirinkti. Kaip pajausti savo knygą?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kas jį traukia: „lyrika“ ar „fizika“. Tai labai rimta, nes kabala atskleidžia mokslinį-jausminį požiūrį į pasaulį – į tai, iš ko esame sudaryti.
Iš esmės pirmiausia jaučiame pasaulį, po to bandome jį įsprausti į tam tikrą formatą, paaiškinti, rašyti formules ir t. t. Į tai reikia atsižvelgti.
Visų pirma patarčiau išstudijuoti mano pirmąją knygą „Aukštesniųjų pasaulių suvokimas“. Ji jausmingesnė ir atskleidžia žmogui, kur jis eina, kad neturėtų jokių iliuzijų.
Vėliau nuo jausmingos knygos pereičiau prie tikresnio „Įvado į kabalos mokslą“ su brėžiniais ir paveikslėliais.
Tačiau pagrindinis dalykas, kurio reikia, yra noras!
Klausimas: Kur jį gauti?
Atsakymas: Niekur negausite. Turite patekti į aplinką, kuri tuo domisi, ir būti joje. Iš jos ir gausite norą. Laukiame jūsų.

#279093

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad jausmai susilietų su protu

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Pirmasis kabalos mokslo vadovėlis

Būtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Sapnas mūsų gyvenime – tai labai rimtas smegenų darbas, kai jos apdoroja ir sudėlioja informaciją, sukauptą per dieną, o gal ir kelias. Smegenys ją rūšiuoja ir padeda į savo archyvą. Kartu atsiranda chaotiškų ryšių, todėl sapnai kartais atrodo nerealūs.
Iš tikrųjų sapne vyksta labai galingi veiksmai ir sprendimai. Smegenys dirba itin intensyviai, tik tokiais giliais, vidiniais lygiais, kurių dar negalime tirti. Kai ši informacija sudėliota ir pasąmonės lygmeniu suvokta viduje, žmogus būna pasirengęs pabusti.
Visada sapnuojame. Sapnai nuolat pereina per mus, nes tai klajojantys procesai mūsų smegenyse.
Ir žmogus jau pasirengęs kitai dienai, pasirengęs tinkamai suvokti informaciją remdamasis praėjusia diena ir patirtais sapnais, kitaip tariant, iš naujo įvertino informaciją miegodamas. Taip sapnas, atjungdamas tave nuo tikrovės, padeda tinkamai persikrauti ir ateiti į naują būseną, naujai vertinant realybę.
Dvasiniame pasaulyje viskas yra taip pat, nes mūsų pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys.
Dvasiniame pasaulyje (kitaip nei mūsų pasaulyje) neužmigdami ir neatsijungdami nuo realybės, sąmoningai keliame save į kitą pakopą, tarsi į kitą dieną. Atsiskyrę nuo ankstesnės pakopos ir dar nepakilę į kitą pakopą, esame tarp jų ir norime sąmoningai pervesti vieną į kitą. Tai ir yra naktis tarp dviejų dienų.
Bet būdami tarp dviejų realybių galime pajausti tokias būsenas, kurioms viduje dar nesame pasirengę. Galime pajausti tai, ko dar nesuprantame, pamatyti tai, kas mums dar neva nepriklauso; kam dar nesame pasiruošę.
Todėl sapnai yra labai ypatinga, graži būsena, iš kurios vėliau galima padaryti toli siekiančias išvadas, ateiti į naujus siekius.

#278131

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Sapnai naktį – dienos tęsinys

Realybė sapne

Klausimas: Įsakymas „Nevok“ atitinka Kūrimo aktą „Štai daviau jums visokias vaisingas žoles. Tai, ką Aš daviau jums, ir tai, ką Aš jums pavedžiau, bus jūsų. Ir net menkniekio nevokite iš kitų“. Kas ta vaisinga žolė?
Atsakymas: Žmonės turi augti nuolatos pasitelkdami duotas savybes, kaip kad augalas išdygsta iš žemės.
Turime suarti žemę, dirbti ją, kitaip tariant, apversti egoizmo savybes į altruizmo savybes pridėdami vandens – davimo savybę, meilės savybę. Tik tuomet iš sėklų, mūsų užuomazgų atsiras naujas lygmuo.
Žemė – tai tinkama aplinka augančiai sėklai.
Klausimas: O koks ryšys su „Nevok“?
Atsakymas: „Nevok“ reiškia „neveik“. Padaryk taip, kad iš tavęs kas nors išaugtų dvasiniame pasaulyje, o ne vok iš dvasinio pasaulio sau. Kad turėtum ketinimą duoti, ir visad augtum viršun, o ne stvertumeisi dvasinio pasaulio, kad atliktum veiksmus su ketinimu gauti.

#281174

Iš 2010 m. birželio 11 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 11

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netark Dievo vardo be reikalo“

„Nevok“

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Klausimas: Ką dvasiniame pasaulyje reiškia Toros gavimas? Ką žmogus gauna? Kokią nors instrukciją savyje, kaip dirbti su egoizmu? Kokį nors nušvitimą?
Atsakymas: Gauti Torą reiškia, kad žmoguje atsiskleidžia ypatinga jėga, kuri padeda jam pakilti aukščiau egoizmo.
Jei nori gauti Torą, turi imti studijuoti ją savimi. Juk kaip dar kitaip ją studijuoti – tik iš asmeninės patirties, kai pamažu iš mažo egoisto virsti didžiuliu egoistu, o paskui iš mažo altruisto į didelį altruistą.
Priimti savimi šią taisymosi metodiką galima tik tada, kai supranti, kad geranoriškai eini į tai, kad pakeistum save, taptum dvasinis žmogus. Dvasinis – esantis davimo ir meilės savyje viso ko atžvilgiu.

#281388

Iš 2021 m. balandžio 9 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Ar aukštesnysis egzistavimas apribotas? Ar begalybė turi ribas?
Atsakymas: Ar aukštesnysis egzistavimas beribis – visa tai atsiskleidžia tik mūsų pojūčiuose. Tad apie tai negalime kalbėti objektyviai.
Klausimas: Įdomu, kodėl žmogų taip painioja? Iš esmės, jame iš pradžių turi būti supratimas, kad jis viską suvokia subjektyviai. Bet dėl tam tikrų priežasčių jam duodama objektyvumo sąvoka, jį painioja, kad galima į viską žiūrėti objektyviai. Kokia to prasmė? Apskritai, iš kur žmogus žino, kad egzistuoja „objektyvumo“ sąvoka?
Atsakymas: Tai duota iš aukščiau. Galima sakyti, kad tai daugiau ar mažiau duodama kiekvienam žmogui priklausomai nuo jo sielos rūšies, ir jis turi pamėginti tą galimybę realizuoti.
Klausimas: Iš esmės, tai tiesos jautimas?
Atsakymas: Taip.

#281395

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Ką reiškia laidavimo dėsnis? Ką reiškia laiduoti vieniems už kitus? Kam?
Atsakymas: Esmė ta, kad norėdami pačiame žemiausiame lygmenyje įgyti dvasinę savybę – davimo ir meilės savybę, turime realizuoti ją savyje kaip abipusį laidavimą.
Tai vyksta žmonių grupėje, kai jie susiburia draugėn ir mėgina atkurti tą abipusio rūpesčio, meilės, pagalbos savybę tarpusavyje ir visa širdimi būti už visus – visi už vieną.
Klausimas: O jeigu į tai žiūrėsime viename žmoguje?
Atsakymas: Vienas žmogus negali to atlikti. Jis privalo jaustis visuomenės dalimi. Visa tai realizuojasi būtent visuomenėje.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus realizuoja šį dėsnį, tačiau kitų žmonių atžvilgiu?
Atsakymas: Taip.

#281416

Iš 2021 m. balandžio 9 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sukurti sąlygas tarpusavio laidavimui

Laidavimo jėga

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Klausimas: Šiame pasaulyje gyvenantis žmogus turi savo vietą. Tai jo namai, planeta Žemė, vieta erdvėje, vieta laike. Ar siela turi vietą, kurioje egzistuoja?
Atsakymas: Siela ne tik turi vietą, ji pati yra vieta. Nėra kitos vietos, tik siela.
Egzistuoja viena išgalvota vieta, kuri vadinasi mūsų visata. Ji išgalvota, nes yra nore gauti, egoistiniame nore. Ir yra vieta, kuri vadinasi siela – tai noras duoti. Ji išties amžina ir tobula.
Klausimas: Ta vieta skirta žmogui?
Atsakymas: Ta vieta, kad ją atskleistume ir joje egzistuotume.
Klausimas: Koks ryšys tarp sielos ir žmogaus „aš“?
Atsakymas: Siela ir yra mano „aš“.
Mes dar nejaučiame, kas yra siela, nes neturime davimo ir meilės savybės, ir todėl mums tenka taip klajoti – be sielos.

#281426

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Brangus sielos daigelis

Investuoti į savo sielą