Vystydamasi žmonija pamažu pasiekė tokią būseną, kai mėgina prasiveržti iš intro egzistavimo į ekstra, išeiti į išorę, sugriauti mūsų ankstesnius rėmus, atsiplėšti nuo gyvūninės dalies mumyse, nuo visų sąlygiškumų, kurie buvo tarp mūsų.
Norime iš naujo pervertinti visas vertybes ir pasiekti absoliučiai naują egzistavimo lygmenį, kai atplėšiame save nuo savo kūno.
Visi bandymai rasti kitokios formos gyvenimą rodo, kad žmogui reikia pakilti virš savęs. Šis siekis turi sulaukti sėkmės. Bet dabar kol kas esame tarpinės būsenos.
Žinoma, pasaulis labai supainiotas, nesupranta pats savęs. Tačiau kabalistai, matantys visą raidos perspektyvą ir žinantys, kas turi vykti, džiaugiasi tokia greita pasaulio kaita, žmonių sąmonės pokyčiais. Kabalistai stengiasi paaiškinti visiems, kas vyksta, kad patiriantis tas būsenas žmogus neitų patamsiais.

#279926

Iš 2009 m. rugpjūčio 11 d. TV laidos „Stambiu planu“

Klausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Klausimas: Ar gali žmogus pats atskleisti dvasinį pasaulį per vidinę žiūrą?
Atsakymas: Ne. Itin sunku. Tai ilgametės paieškos. Netikiu, kad tai įmanoma. Iš principo, istorijoje būta tokių atvejų, tačiau tuo nesikliaučiau.
Čia gali padėti tik metodika, kurią mums parašė pasiekusieji teigiamą gamtos jėgą. Reikia sekti ja ir atskleisti ją savyje.
Klausimas: Vienas žmogus to negali atlikti, o žmonių grupė gali prisijungti prie aukštesnės gamtos?
Atsakymas: Taip. Jie randa tą teigiamą jėgą ieškodami harmonijos tarpusavyje.

#279959

Iš 2019 m. balandžio 24 d. iš pokalbio „XXI am. Iššūkiai. Įvadas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienam pas Kūrėją nėra ko eiti

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Žmogaus vystymąsi veikiantys faktoriai

Klausimas: Ar gali mokslininkai suprasti, ką reiškia keisti žmogaus prigimtį, negaudami šios patirties patys?
Atsakymas: Žinoma. Tai labai paprasta suprasti.
Gamtoje egzistuoja egoizmas ir jėga, galinti jį pakeisti į priešingą – į altruizmą. Tik reikia žinoti, kaip tą jėgą pritraukti mūsų taisymuisi.
Tai pasiekiama per tam tikrą darbą mažame kolektyve, kai anuliuojame save kito atžvilgiu – vien mechaniškai, tarsi žaisdami.
Bet nejau mes, egoistai galime anuliuoti save? Galime. Juk dėdami tokias pastangas, galime pritraukti teigiamą gamtos jėgą.
Gamta susideda iš dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos, pliuso ir minuso. Šiandien mus valdo tik neigiama jėga. O teigiamą galime pritraukti savo pastangomis. Ir tuomet, egzistuodami tarp dviejų jėgų ir atvesdami į pusiausvyrą prigimtį, imsime ją suprasti ir patys ją valdysime.

#279929

Iš 2019 m. balandžio 24 d. iš pokalbio „XXI am. Iššūkiai. Įvadas“

Tora tai priemonė laisvei įgyti – laisvei nuo mirties angelo.
Per šį gyvenimą turime pereiti keturis teisingo taisymosi ir mūsų egoizmo naudojimo etapus. Egoizmas padeda mums iš priešingos pusės: kenkdamas mums, padeda virš jo pakilti.
Tinkamai išnaudodamas egoizmą, žmogus pasiekia amžinybę. Jis ima jausti save virš egoistinio lygmens. Jeigu tik galėtume įsivaizduoti, ką reiškia išeiti į kitą lygmenį! Mes pasiekiame būseną, kuri egzistuoja nevartodama, nesugerdama ir neįimdama į save, vien atiduodama tarsi būtų ne materijoje. Tokia būsena mus apibrėžia ir ją jaučiame kaip amžiną.
Tai iš principo ir suteikia mums kabala. Ji apskritai nekalba apie šį pasaulį, tautas, žemes, apie tai, kaip susitvarkyti čionai su savo problemomis, susijusiomis su banku, darbu, sveikata ir šeima.
Kabala kalba tik apie tai, kaip išvesti žmogų aukštesnį lygmenį, kur egzistuoji už materijos ribus ir todėl esi amžinas.

#279916

Iš 2010 balandžio 16 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 8

Artėja Pesach šventė, simbolizuojanti taisymosi pradžią. Juk viskas prasideda nuo išėjimo iš Egipto, po kurio dovanojama Tora.
Taisytis gali tik žmogus, kuris jau praėjo Egipto tremtį. Kūrinys prasideda nuo nusidėjimo prie Pažinimo medžio ir sielos sudužimo, po to prasideda taisymosi procesas.
Todėl aišku, kad pirmiausia būtina įsisąmoninti blogį, išsiaiškinti būseną, kurioje atsidūrėme po sudužimo prie Pažinimo medžio, kai siela pasidalijo į daugybę dalių, kurias dabar reikia surinkti draugėn. Ir tai reikia atlikti turint dabartinį, kol kas karaliaujantį tarp mūsų egoistinį norą mėgautis.
Taip prie atstatomos sielos prijungiame visą atsiskleidžiantį blogąjį pradą, kitaip sakant, visą tą Šviesos jėgą, kuri užpildė sielą ir atvedė prie to, kad kiekviena dalelė nutolo nuo kitų. Kai vėl susijungiame draugėn, dirbdami prieš sielą užpildančią, o dabar tapusią priešišką Šviesos jėgą, suvokiame Kūrėjo savybės ir ištaisyto kūrinio savybes.
Bet visa tai prasideda įsisąmoninant tos esamos būsenos blogį, atskleidžiant valdantį tarp mūsų egoizmą, atstūmimą, neapykantą, nesupratimą, aiškinimąsi, kiek kiekvienas paskendęs savyje ir negeba iš ten išsiveržti. Visa tai pirmutinis, būtinas etapas einat Kūrėjo tyrinėjimo keliu.
Visus Pesachui skirtus straipsnius reikia suvokti kaip taikytinus mūsų atsiskyrimui ir susijungimui. Kai nutolstame vieni nuo kitų, sukyla piktosios jėgos ir atskleidžia mumyse tremties pojūtį.
Ir tuomet iškart galima kalbėti apie vienybę ir taisymąsi, prasideda išsilaisvinimas. Kitaip tariant, į viską reikia žvelgti iš tremties ir išsilaisvinimo, nutolimo ir suartėjimo, neišsitaisymo atskleidimo ir išsitaisymo pozicijų.

#222984

Iš 2018 m. kovo 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį „Palaiminimas, sukūręs su manimi stebuklą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Apie Pesacho šventės ištakas

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Klausimas: Kodėl žmonių, šiek tiek prisilietusių prie kabalos, gyvenimas per keletą mėnesių ima keistis į gerąją pusę? Jie išeina iš depresijos, geriau sąveikauja su supančiu pasauliu, taikosi su savo priešais ir pan.?
Atsakymas: Esmė ta, kad tai jiems suteikia viltį, parodo šviesą tunelio gale, kad gyvenimas turi prasmę, turi tęsinį.
Kitaip tariant, jiems atsiskleidžia platus paveikslas, visos gamtos ir žmonijos sąveikos pano ir kaip tai kyla viršun, į kitą išmatavimą.

#279171

Iš 2018 m. liepos 13 d. TV laidos „Integralus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Noras suprasti prasmę

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Abipusio laidavimo būtinybė kyla iš to, kad visi priklausome integraliam kli, rutuliui. Kiekvienas noras jame, netgi pats menkiausias, antrinis, gali tapti aukštu ir svarbiu, jeigu pasuksime rutulį taip, kad tas taškas atsidurtų viršuje.
Išeina, kad ir kaip pasuksi kamuolį, kuris nors vienas jos taškas bus aukščiau visų. O jeigu pasuksi kamuolį kitaip, tai kitas taškas pakils į viršų. Todėl laidavimas – tai neginčijamas dėsnis, būtinas taisant bendrą sielą. Ir tuomet susiliejame į vieną sielą.
Nėra jokios kitos galimybės iš savęs padaryti tą sielą, kurią sukūrė Kūrėjas ir sudaužė. Juk kiekvienas taškas šioje sieloje turi būti aukščiausias ir laiduoti už visus.
Nėra nieko svarbiau laidavimo, nes jis mus atveda į panašumą su Kūrėju.

#279130

Iš 2021 m. kovo 4 d. rytinės pamokos, tema – „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Kas yra „abipusis laidavimas“

Klausimas: Mano mylimas personažas Don Kichotas kovoja su egoizmu, mėgindamas išspręsti problemą vienu ieties dūriu. Kaip vis dėlto išsaugoti ribą, kad jėga nepripirštume žmonėms gėrio? Kaip to išvengti?
Atsakymas: Tik švietimu, niekaip kitaip. Tik aiškinami, kad egoistinė prigimtis specialiai duota mums, kad ją paverstume į priešingą. Juk kitaip neturime jokių vilčių sulaukti daugiau mažiau normalios ateities.
Dabar su mūsų šiuolaikine technologija atvedame save prie pavojingos ribos. Įsivaizduokite, kad po minutėlės pasaulyje atsijungs kompiuteriai – o juk tai ne taip ir sunku atlikti – ir viskas, pasaulis apmirs.
Šiandien mums net nereikia atominių bombų – visa tai sena, barbariška. Pakanka atjungti kompiuterius (o jie valdo elektrines, vandentiekį ir visa kita) – ir viskas: nebežinome, ką daryti toliau.

#279049

Iš 2018 m. liepos 18 d. TV laidos „Kartu apie tai, kas svarbiausia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Vystymosi riba

Kai nusidėjo Adam Rišon, jis nusidėjo paragavęs nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Ir pasakyta: „Nuo Pažinimo medžio jis paragavo, atnešdamas mirtį visam pasauliui“. (Knyga Zohar)
Pasaulis – viskas, ką jaučiu. Kai būdamas dvasiniame lygmenyje ėmiau naudoti savo egoizmą, tai mano pasaulis, visi mano pojūčiai iš karto susitraukė iš didžiulės, aukštos, neapčiuopiamos, amžinos, tobulos būsenos (kurioje buvau) į mažą, niekingą, egoistinį, blankų, laikiną pasaulį, kuris greitai baigiasi mano mirtimi.
Būtent tai įvyko žmonių pojūčiuose, kai jie iš dvasinio lygmens nukrito į žemišką.
Visą pasaulį jaučiu savyje. Visa, kas patenka į mano jusles, formuojasi, susideda, integruojasi mūsų viduje, ir sukuriama man kaip mano pasaulėdaros, mano pasaulio vaizdas – tai, ką įgeriu į save.
Jei manyje formuojasi dvasiniai jutimo organai, o jie praktiškai neaprėpiami, tai aš tarsi išeinu iš savęs, iš savo apribojimų ir imu suvokti gamtą jos amžinoje tobulybėje.

#279081

Iš 2010 m. balandžio  9 d.  TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Visa visata – mūsų viduje