Klausimas: Jūs daug kalbate apie antisemitizmą ir netgi parašėte knygą „Sprendimas“. Be to, buvo išleistos jūsų mokinių knygos: M. Brušteino „Antisemitizmas kaip gamtos dėsnis“ ir M. Palatniko „Metas rinkti akmenis“. Kokios tai knygos?
Atsakymas: Tai knygos, kalbančios apie kabalos pritaikymą mūsų pasaulyje, apie tai, kaip turime veikti savo ir žmonijos likimą.
Antisemitizmas nėra žydų tautos problema. Tai pasaulio problema. Žmonija nesupranta istorinės žydų misijos, o kabala aiškina ją. Tad čia tiesiog imame kabalą ir mėginame sužinoti, ką ji sako apie mūsų pasaulį.
Antisemitizmas – tai tam tikras jausminis pasaulio tautų santykis su žydais. Kabala aiškina, iš kur kilo ši tauta, kodėl jos nekenčia, kodėl ji kalta, kad jos nemyli, kodėl ji neaiškina savo istorinės misijos ir t. t. Ji visiškai pakeičia santykį su antisemitizmu ir paaiškina, kad tai gamtos dėsnis.

#279039

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Antisemitizmo priežastis

Antisemitizmo perspektyvos

Komandos formavimo principai: tikslo svarba
Klausimas: Turi būti tam tikros grupės taisyklės, nuolat grąžinsiančios žmones prie puoselėjamų vertybių, kurių nėra išoriniame pasaulyje.
Pirma taisyklė: dirbtinai kelti šių susitikimų svarbą, juk tik kartu galime pasiekti bet kokį tikslą. Būtina, kad žmonės aktyviai dalyvautų kiekviename susitikime, taip pat – komandiniuose renginiuose.
Kokius svertus gali pasitelkti grupė, kad kiekvienas jaustų atsakomybę už visus? Kad žmonėms šie susitikimai būtų svarbūs, net jeigu ne visuomet tai jaučia.
Atsakymas: O kas žmogui iš to? Visų pirma paklausčiau, kas man iš to, jei pradėsiu aktyviai dalyvauti visuose susibūrimuose, susitikimuose, išėjimuose į visuomenę ir pasistengsiu skleisti integralų ryšį tarp visuomenės narių?
Todėl reikia, kad žmogus labai tiksliai suprastų: jo, vaikų ir visuomenės sveikata, gerovė, apsauga nuo koronaviruso ar nuo kitos nelaimės priklauso tik nuo visuomenės vienybės ir dabar jis stengiasi šią visuomenę išgydyti.
Bus daugiau…

#267869

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Besivienijančios grupės tikslas
Klausimas: Komanda – tai žmonių grupė, kurią vienija vienas tikslas, tos pačios užduotys.
Žmonės buria sporto komandas, kad laimėtų varžybas; verslo komandas, kad uždirbtų pinigų; dvasines komandas, kad stiprintų tikėjimą. Komandų, kurios dirba, kad susivienytų, tikslas ir priemonės sutampa. Kaip taip gali būti?
Atsakymas: Jei kursime komandą, kurios tikslas – susivienyti, kyla klausimas: vienybė yra tikslas ar tik priemonė šiam tikslui pasiekti?
Akivaizdu, kad vienijimasis pats savaime nėra tikslas. Kuriant komandas visada sprendžiama kokia nors užduotis, kuriai būtina vienybė. Todėl mūsų atveju irgi būtina nustatyti tą tikslą.
Norime vienybės, kad joje pajaustume kitą žmonijos egzistavimo lygmenį. Žmonės pajaus, kad vienybėje slypi ypatingas panašumo į integralią gamtą principas.
Jei žmonės susivienys, sieks vieno tikslo, bus dėl to pasirengę aukoti asmeninius egoistinius tikslus, tai tokiu atveju pakils aukščiau savęs, virš savo egoizmo ir ims jausti kitą gamtos lygmenį – integralų, globalų, vieningą.
Iš esmės tai ir yra mūsų vystymosi prasmė, grupės kūrimo prasmė. Ši grupė tirs galimybes, kaip vienytis, kaip pasiekti būseną, kurioje visi visuomenės nariai jausis it viena bendra visuma.
Klausimas: Ar galime sakyti, kad tikslas yra geras, darnus gyvenimas šeimoje, visuomenėje? Juk žmogui sunku suprasti, koks tas naujas lygmuo.
Atsakymas: Žinoma, nes tai visiems yra suprantamiau ir artimiau. Kitaip tariant, tikslas yra bendravimo įgūdžiai. Jei žmogus išmoks tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, jam bus gera gyventi.

#267811

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mėgautis vienybe

Savybių panašumo dėsnio paradoksas

Kabalistinės grupės tikslas I d.

Klausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Komentaras: Pandemijos metu atlikome tyrimus ir pamatėme, kad valstybės, kurioms vadovauja moterys, sėkmingiau kovoja su pandemija nei tos, kurioms vadovauja vyrai.
Atsakymas: Apie tai kalbu visą laiką. Vyrai – vykdytojai. O moteris prisiima visą atsakomybę.
Kaip namuose viskam vadovauja moteris, taip ir visas mūsų pasaulis yra mūsų namai. Todėl majordomu turi būti moteris.
Komentaras: Stanfordo universiteto psichologai teigia, kad moteris politikė turi priklausyti chameleono tipui, sumaniai derinti vyriškas ir moteriškas politines savybes.
Atsakymas: Ji tai turi. Pažvelkite, kaip moteris vadovauja namie, kokia yra tvarka. Palik vyrą vieną savaitei, paskui ji mėnesį tvarkys butą. Tai juk visiems aišku.
Klausimas: Kitaip tariant, jums nėra naujiena, kad šalį valdo moteris?
Atsakymas: Man tai yra faktas! Tai mums duota gamtos. Namai yra vadinami moters, o ne vyro vardu.
Tad reikia padaryti, kad moterys valdytų valstybes, o vyrai vykdytų įpareigojimus.
Trumpai tariant, reikalinga stipri, patikima, gera, protinga, išmintinga moters ranka. Štai ir viskas. Nieko daugiau pasauliui nereikia.
O mes eisime žvejoti ir žaisime domino. 🙂
Klausimas: Ar moteris sustabdys karus ir neapykantą?
Atsakymas: Žinoma. Ir vidinius, ir valstybinius, ir tarpvalstybinius karus.
Tai yra mūsų virsmo laikas. Žengiame į visai kitą epochą, kurioje moteris gali vadovauti. Matome, kaip keičiasi pasaulis. Reikia suteikti moteriai galimybę vadovauti.
Ir šitai labai gerai! Kuo mažiau vyrai lenda su savo išmone, vaikiškais žaidimais, tuo geriau.

#268601

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

21-ojo amžiaus moteris

Namuose reikalinga išmintinga šeimininkė

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Stresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Klausimas: Žmogus sutiks suartėti su kitais tik matydamas kokios nors naudos sau. Žinoma, geriau, kad tai būtų dvasinė nauda: aukštesniosios jėgos, kito egzistavimo lygmens atskleidimas. Niekas kitas negalės jo įtikinti?
Atsakymas: Gali padėti visuomenė, teisingai nukreipdama į tikslą.
Klausimas: Gal pakanka pasakyti, kad gerai gyvensi ir verta pabandyti?
Atsakymas: Niekas tuo nepatikės. Žmogus tai turi jausti atitinkamoje visuomenėje. Tik taip galės įsitvirtinti ryšio ir brolybės santykiuose su kitais, iki meilės. Tada iš tikrųjų pajaus naują egzistavimo lygmenį.
Klausimas: Įdomu, kad žmogus pasirengęs netgi mirti dėl ateities gyvenimo. O kodėl nėra pasiruošęs vienytis su kitais dėl ateities gyvenimo?
Atsakymas: Todėl, kad netiki, nejaučia, jog tai įmanoma. Niekas nesiūlo susimąstyti, kad gamta mums tai paruošė.
Komentaras: Bet šiandien visi – nuo politikų iki filosofų – kalba apie susivienijimą, abipusį laidavimą.
Atsakymas: Tiesiog kalba, bet niekas netikrina.
Komentaras: Įdomiausia, kad niekas neįrodė, jog egzistuoja Dievas ir patenkame į rojų, o žmonės vis tiek tuo tiki.
Atsakymas: Tai jų reikalas, ką tikėti. Beprasmiška įrodinėti, juk visi remiasi savo egoistine prigimtimi. Atitinkamai pagal tai žmogus kuria savo pasaulį, išgyvena įvairias problemas. Ir atsiranda kabalos mokslas, kuris sako: „Problema išsprendžiama pakylant aukščiau to pasaulio, kurį sukūrei.“
Komentaras: Bet žmonės netiki.
Atsakymas: Nereikia nieko tikėti! Pabandyk ir įsitikink! Tik taip šitai veikia.
Bandydami kartu su grupės draugais imate matyti, kad tai veikia, kaip tik taip galėsite apskritai egzistuoti gamtoje, iš pradžių mažoje, o paskui vis didesnėje aplinkoje. Darote įtaką vieni kitiems, atliekate veiksmus, kurie pritraukia Šviesą. Ji jus keičia ir tampate kitokiais.

#275527

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip patikėti, kad yra gyvenimas kitame lygmenyje?

Kūrėjo žaidimų tikslas

Kas mums trukdo pajausti sielą

Klausimas: Koks žmogus artimas?
Atsakymas: Bet kuris. Jeigu žmogus daro viską, kad palaikytų mūsų sistemos balansą, tuomet jis viską duoda. Iš tikrųjų tai lengva. Pamėginkite galvoti apie kitą, ir pamatysite, kaip jums iš galvos išeina visokios beprasmybės, visokios problemos. Tik taip – nuo savęs.
Klausimas: O artimas tikrai bet kuris žmogus pasaulyje?
Atsakymas: Taip. Pamėgink. Netgi buitiniu lygmeniu. O kabalistiniu lygmeniu tai jau tarpusavio ryšių sistema.
Klausimas: Kad ką nors daryčiau dėl kito, man reikia gauti tam tikrų degalų. Turiu suprasti, dėl ko tai darau.
Atsakymas: Kuro tau duos. Duos ir kalorijų, kad veiktum.
Komentaras: Bet žmogui tai nenatūralu – galvoti apie artimą.
Atsakymas: Prašyk jėgų, kad taptų įmanoma.
Klausimas: Kam visa tai?
Atsakymas: Taip tampi panašus į Kūrėją.

#279029

Iš 2019 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikelti į savo artimąjį

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Tolima „pamilk artimą“ žvaigždė

Jei žmogus tiesiog intuityviai siekia Kūrėjo ir jam atrodo, kad jis jaučia aukštesniąją jėgą, tai šitai kol kas tėra fantazijos ir saviapgaulė. To nepakanka norint gimti dvasiškai.
Norėdamas tapti dvasiniu embrionu, turiu nors kaip nors atsiskirti nuo savo egoizmo. O tai įmanoma tik jungiantis su draugais. Mano ryšio su draugais taške formuojasi ta vieta, kur anuliuojamas mano egoizmas ir kur paskui ims augti dvasinis embrionas.
Kalbama ne apie fantazijas, o apie realius gamtoje egzistuojančius norus, kuriuos mums reikia ištaisyti, kad paskui pajaustume juose aukštesniąją jėgą. Kitaip ta jėga mums neatsiskleis.

#278978

Iš 2021 m. vasario 27 d. Tarptautinio kabalos kongreso pamokos Nr.5  „Gimti dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradėti nuo nulio

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Klausimas: Yra tokia sąvoka „challenge“ – ypatingo žanro video, kur jo kūrėjas ką nors rodo ir duoda kitiems užduotį pakartoti. Pavyzdžiui, apsipylė šaltu vandeniu ir sako: „Darykit, kaip aš“. Tai gali būti protingi ir kvaili, sudėtingi ir paprasti dalykai. Tai vyksta kasdien, šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje tai kartoja. Kodėl žmonės mėgsta mėgdžioti kitus?
Atsakymas: Nežinau, ar jie mėgsta, bet tai mūsų prigimtis. Mokomės iš kitų. Tai mūsų beždžioniška prigimtis, likusi iš primatų, iš kurių išsivystėme. Ir apskritai žmogui būdinga daryti kaip kiti, nes jis visuomeninis gyvūnas. Nieko naujo čia nėra.
Galiausiai tai mus apibendrina, suartina. Kai kur imame geriau suprasti vieni kitus. Tai nėra blogai. Žiūrint, ką mėgdžiosime.
Komentaras: Yra tokia mada: atlik gerą darbą ir papasakok apie jį internete, parodyk, kaip tu jį padarei. Padėk kam nors.
Atsakymas: Tai kitas reikalas. Tuomet aš – už.

#278989

Iš 2021 vasario 16 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Kaip išmokyti vaiką būti geram?

Ugdyti pavyzdžiu