Klausimas: Kiek laiko gali užtrukti norint pereiti machsomą?
Atsakymas: Tiksliai nepasakysi. Galbūt keletą metų, o galbūt dešimtmečius. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus įdeda pastangų, kokia gili jo siela.
Jeigu jo siela rimta, gili, tai reiškia, kad jo egoizmas didžiulis ir tuomet jam labai sunku pereiti machsomą, pajausti aukštesnįjį pasaulį, pradėti jame taisyti save ir kitus.
Yra žmonių, kurie perėjo tai lengvai, net per porą metų.
Paprastai tai priklauso nuo sielos egoizmo dydžio. Todėl su sunkiu egoizmu – didelis darbas. Bet už tai vėliau ši siela gali atlikti labai daug ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniame pasauliuose.

#278986

Iš 2020 m. vasario 6 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Machsomas – psichologinis barjeras

Kas vyksta pereinant machsomą

Kvietimas už machsomo

Klausimas: Tarp žmonių yra įvairių atstumo rūšių. Į intymią atstumo zoną (15–45 cm) gali patekti tik artimiausi, pavyzdžiui, vaikai ir tėvai. Asmeninė zona (45–120 cm) naudojama kasdien bendraujant su pažįstamais žmonėmis. Socialinė zona (120 cm–4 m) pasitarnauja bendraujant darbe, su pašaliniais žmonėmis. Visuomeninė atstumo zona yra daugiau nei 4 metrai: paskaitos, susirinkimai ir t. t.
Ar leistina mokymosi procese pažeisti intymią zoną, kitaip tariant, seminare sėdėti arti, dainuoti dainas apsikabinus ir t. t.?
Atsakymas: Nelygu, apie ką seminaras, koks jo tikslas. Jei žmonės mokosi integralaus tarpusavio ryšio ir suartėjimo, pamažu teorinę medžiagą turi įgyvendinti ir praktiškai. Todėl, žinoma, vedami praktiniai užsiėmimai.
Kai sėdime arti vienas kito, galime pasakoti intymesnius išgyvenimus. Galime susikabinti rankomis, šokti, kartu valgyti, kitaip tariant, naudotis visomis žmonių bendravimo formomis.
Komentaras: Sakykime, kaip instruktorius suprantu, kad tai turi būti ne iš karto, o po dviejų trijų užsiėmimų mėnesių. Bet visgi reikia atsižvelgti ir į individualias žmogaus ypatybes. Juk vieni juda greičiau, o kitiems tai duodasi sunkiau.
Atsakymas: Turi pažinti savo mokinius, juk po kelių užsiėmimų matyti, su kuo galima suartėti, su kuo – ne, kam reikia daugiau aiškinti, o kam pateikti kokių nors pavyzdžių.
Klausimas: Pasitelkti visuomenės nuomonę ar vis dėlto laukti, kol žmogus pats norės?
Atsakymas: Ne visuomenės, o grupės nuomonę. Ji – būtina.
Bendra grupės nuomonė veiks kiekvieną, todėl visi pamažu, daugiau ar mažiau pasieks bendrą vardiklį, bendrą būseną, bendrą nuomonę. Tokia grupės prigimtis, kai žmonės kartu dirba, mokosi, bendrauja.
Turime suprasti to tikslo, į kurį einame, svarbą, ir ši svarba veiks žmogų.

#275513

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai išnyksta atstumai

Socialinio atstumo mažinimas

Jei nepakenčiu seminarų

Komentaras: Nuolat sakote, kad žmonijos problemos kyla dėl to, kad nesame vieningi. Tačiau žmonės negali suprasti, kodėl jų ryšys gali kaip nors stabdyti žemės drebėjimą ar koronavirusą.
Atsakymas: Tai paaiškinti nėra lengva. Reikalinga tinkama aplinka. Kai tave supantys žmonės galvoja tam tikru būdu, ir pats neišvengiamai imi taip pat galvoti. Taip esame sukurti.
Iš esmės esame viena sistema, vadinama „Adomu“. Todėl tai, ką supanti mane visuomenė priima kaip tiesą, galiausiai irgi priimsiu kaip tiesą.
Klausimas: Patarkite, be aplinkos, koks dar veiksnys vysto, motyvuoja?
Atsakymas: Giliai mąstyti. Ne daugiau.
Klausimas: Ką tiksliai žmogus turėtų daryti aplinkoje? Kokia tai technika?
Atsakymas: Technika labai paprasta. Jei noriu pakeisti savo siekius į naujus, jie turi būti reikalingi, svarbūs tiems žmonėms, kuriuos gerbiu. Ir tada bus labai lengva pakeisti savo kryptį.
Komentaras: Taigi esmė yra ne pati aplinka, o kiek ją vertinu. Jei žmonės man yra svarbūs, jie man darys įtaką.
Atsakymas: Jie gali būti visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tarkime, mano mažasis sūnus ar anūkas nori užsiimti kuo nors, kas jam įdomu, nori nenori tai tampa įdomu ir man, pradedu gerbti ir girti jo veiklą.
Klausimas: O jei žmogus neranda tokių svarbių žmonių, iš kurių galėtų pasisemti energijos, ar reikia juos dirbtinai išaukštinti?
Atsakymas: Taip. Žmogus turi susirasti tokią aplinką, kuri vis dėlto užsiimtų tuo, kas jam būtina. Kabaloje taip ir pasakyta: jei nori būti geras siuvėjas, turi patekti į siuvėjų kompaniją, kurie gerbia savo darbą ir specialybę. Ir pamatysi, kad tai prilimpa prie tavęs.

#273597

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas tai yra integralaus auklėjimo metodika?

Motyvacija – skatinimas veikti

Žmonija – vieninga sistema

Koronaviruso epidemija sukėlė tokį sprogimą visame pasaulyje, tarsi įsiplieskė pasaulinis karas, atnešdamas ekonominę krizę, nusivylimą ir baimę. Kodėl žmonės iki šiol neįsisąmonino būtinybės naujai kurti pasaulį iš esmės keičiant visuomenę?
Esmė ta, kad kiekvienas veikia iš savo asmeninio, individualaus egoizmo. Todėl niekam nerūpėjo, kas vyksta pasaulyje, su kitais žmonėmis; buvo svarbu tik tai, kas susiję su juo asmeniškai.
Todėl žiūrėjome, kaip kenčia kiti, ir tai nelabai mus veikė, svarbiausia, kad mums buvo gerai ir galėjome užtikrintai egzistuoti bei klestėti.
Bet staiga patekome į kitą pasaulį ir jaučiame, kad visuomenė, aplinka, šalis, žmonės, pasaulis – viskas tampa tarpusavyje susiję ir priklausoma. Perduodame vieni kitiems mirtiną virusą, negalime laisvai egzistuoti, esame priversti sėdėti karantine.
Viena vertus, teko nutraukti ankstesnius naudingus ryšius, kurie leido skraidyti po pasaulį, keliauti, susipažinti. Be to, buvome priversti dar labiau izoliuotis, užsidėti kaukes, pirštines ir laikytis dviejų metrų atstumo.
Atsirado kelios naujos privalomos taisyklės, kurios mums nelabai patinka. Gamta tarsi sako: „Negalite elgtis, kaip anksčiau, turite atitolti vienas nuo kito. Negalite važiuoti, kur norite, negalite keliauti po pasaulį, negalite leisti vaikų į mokyklas ir darželius“.
Jaučiame, kad gamta įsiterpia tarp mūsų ir moko mus tarpusavio ryšio. Kad ryšys būtų naujas, geras, teisingas, jis turi atitikti naujus dėsnius, kurių moko koronavirusas. Jei laikomės šių dėsnių, galime bendrauti vienas su kitu, o jei nesilaikome, negalime suartėti.
Gamta ima mokyti mus naujų žmonių tarpusavio ryšio formų, ir greitai suprasime, kad tai mums naudinga. Galiu susisiekti su žmonėmis tik tuomet, jei veikiu jų labui, o ne savo naudai. Tokia gamtos pamoka. Per karantiną, negalėjimą bendrauti, skraidyti, keliauti, ji rodo mums, kad galime palaikyti ryšius tik rūpindamiesi vieni kitais ir galvodami apie kitų gėrį.
Galite eiti pasivaikščioti, svečiuotis, bendrauti, jeigu tik gerai galvojate vieni apie kitus ir rūpinatės ne savimi, o kitais. Taip gamta pamažu išmokys mus gerų santykių.
Tai įvyks greitai ir neskausmingai, jeigu žiniasklaida bendradarbiaus su kabalistais, kurie supranta, kaip turime elgtis, kad padėtume gamtai pakeisti žmonių visuomenę ir pastūmėti ją į kitą etapą, jei perduos žmonėms, kokią santykių formą turime pasiekti.
„Tepadeda žmogus artimui“ principas padės užmegzti ryšį tarp mūsų virš bet kokios neapykantos, kad suprastume, jog ateitis neįmanoma be gerų santykių. Pasieksime tai trumpu ir lengvu ar ilgu kančių keliu, neišvengdami pasaulinio karo, priklauso nuo mūsų.
Nuo kabalistų ir žiniasklaidos priklauso, kaip greitai žmonija praeis pereinamąjį laikotarpį ir sukurs naujus ryšius tarp žmonių, kad gamta nustotų mus spausti ir riboti. Nereikės jokio išorinio spaudimo, juk patys suprasime, kas yra gerai.

#276258

Iš 2020 m. gruodžio 8 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

2020 m. – naujosios žmonijos gimimo metai

Nepamirštami 2020 metai

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Laisva prekyba, laisva rinka – tai gerai ar blogai?
Atsakymas: Bet mes juk matome, kad ji nelaisva. Kadangi mūsų pasaulis valdomas griežtais egoistiniais įstatymais, nieko laisvo būti negali.
Turime sutvarkyti tuos įstatymus, kad nežudytume vieni kitų iš už kampo. Todėl mums būtinai reikia įsisprausti į tam tikrą abipusių santykių, apribojimų, susitarimų tinklą.
Esmė ta, kad visos visuomenėje egzistuojančios sutartinės sąlygos eina mums dar iš Senovės Romos laikų ir net anksčiau. Jomis remiamės. Mūsų įstatymų pagrindas – Romos teisė, Graikijos teisė, prancūzų revoliucijos lozungai ir t. t. Visa tai egzistuoja iki dabar ir mus riboja.
Laisvė – tai apribojimas. Bet tų rėmų viduje žmogus jaučiasi laisvas. Dėl ko? Dėl to, kad jo niekas neužpuls, su juo nepadarys nieko blogo. Kitaip tariant, laisvė – tai praktinis įstatymų rinkinys, padedantis mums nežudyti vieni kitų ir taikiai egzistuoti tų įstatymų ribose.

#277759

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Menama laisvė

Kelias į laisvę

Klausimas: Nuolatos kartojate vieną frazę: „Pamilk artimą kaip save“ – ir sakote, kad taip reikia gyventi. Bet jeigu savęs nekenčiu, ką man su tuo daryti? Pirmiausia reikia pamilti save, o paskui artimą, ne tiesa? Ar aš kažko nesuprantu?
Atsakymas: Esi teisus. Būtent tai ir sako ši frazė. Išties esi teisingame kelyje, kad suprastum šios didžios frazės prasmę: „Pamilk artimą kaip save“ – turi pamilti save ir artimą kaip save.
Esi pasaulyje. Ką reiškia pamilti save? Padaryk taip, kad tau šiame pasaulyje būtų gerai, šilta, saugu, sklandu. Kaip tai atlikti?
Kaip tai mylėdamas padarytum mylimam žmogui? Vietoj kiekvieno supančio tave žmogaus įsivaizduok save. Ir tuomet pamatysi, kad iš tiesų visas pasaulis – tai tu.

#278044

Iš 2021 m. sausio 7 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tolima „pamilk artimą“ žvaigždė

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Moralė = „pamilk artimą“

Klausimas: Prieš keletą šimtmečių moterys neturėjo jokių teisių. Šiandien turi tam tikrų teisių. Manote, kad tai teisinga?
Atsakymas: Suteikti visiems galimybę realizuoti save visuomenės labui – tai valstybės pareiga. Taip mano kabala.
Gamta sukūrė mus skirtingus. Kiekvienas turi savo funkcijas, savo gebėjimus. Su tuo niekuo nepadarysi. Lygybė – tai ne sulyginimas, o vienas kito papildymas. Būtent papildant pasiekiama visuomenės harmonija.
Klausimas: Kitaip tariant, lygybė nereiškia gauti vienodą atlyginimą ir dėvėti vienodus rūbus ir pan.?
Atsakymas: Ne. Turime maksimaliai realizuoti kiekvieno potencialą, kurį žmogus gali duoti visuomenei. Neturi reikšmės, tai virėja ar valstybės galva. Jei kiekvienas iš jų atlieka tai, ką gali, ir duoda visuomenės labui, tai jie lygūs. Žvelgiant iš kabalos pozicijų, jiems priklauso vienodai.

#278041

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra lygybė?

Skirtingų lygybė

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Klausimas: Kai žmogus yra ne tik savo prigimtyje gauti, o įgyja dar ir davimo – Kūrėjo prigimtį, tuomet jis turi ką rinktis? Jis nuolatos renkasi tarp savo įgimtos prigimties ir Kūrėjo prigimties?
Atsakymas: Jis suderina jas vidurio linijoje. Ir tuomet iš tikrųjų jaučiasi visiškai laisvas.
Negaliu nuolatos duoti, nes nesu Kūrėjas. Negaliu būti gavimo prigimtyje, nes taip esu absoliučiai priešingas Jam ir jaučiuosi užspaustas iš visų pusių.
Galiu pasirinkti tik tokį jų derinį, kur jausčiausi nesąs nei ten, nei ten – vadinamoje vidurio linijoje. Tokiu atveju aš kaip kūrinys jaučiuosi laisvas.

#278035

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Visiška laisvė

Klausimas: Dauguma žmonių vaikystėje klausia „Kas aš? Kodėl aš? Kas aplink mane?“ – neranda atsakymo ir pamiršta šiuos klausimus. Bet praėjus tam tikram laikui jie vėl kyla mums su didesne jėga.
Ir tuomet žmogus ima ieškoti, pats nežinodamas ko. Jis ryja informaciją internete. Bet kad ir kiek skaitytų, bet kokia informacija palieka jam vis didesnį alkį. Ko jis ieško?
Atsakymas: Iš principo mus visuomet traukia tik viena – gyvenimo šaltinis. Iš ten išėjome ir ten turime grįžti. Tame kelyje turime mažą kilpą, kur užsukome – šį pasaulį. Aplankėme šį pasaulį ir greitai jį paliksime. Todėl mums įdomu, iš kur mes ir kur einame.
Šiame pasaulyje nematome pernelyg daug džiaugsmo. Ir todėl kyla didelis klausimas: „Kas iki jo ir kas po jo?“
Žmogus ieško, ir jeigu jam pavyks (o mūsų laikais sekasi daugumai) – ras kabalos mokslą.

#278032

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti gyvenimo prasmę

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Klausimas: Vidumi nuolat tolstame vieni nuo kitų. Matome, kad egocentrinis mąstymas visąlaik auga ir pasireiškia įvairiose situacijose. Jau pasiekėme galutinį socialinio atstumo tašką? Ar ir toliau tolsime tarpusavyje prieš imdami vienytis? Kokia gamtos tendencija?
Atsakymas: Gamtos tendencija nukreipta į absoliučiai visų žmonių vienybę, todėl ji verčia mus nuolatos artėti vienus prie kitų. Kad ir kaip norėtume egoistiškai nutolti vieni nuo kitų, gamta, priešingai, stums mus suartėti, kol suprasime, kad šis judėjimas turi būti nuoširdus.
Klausimas: Matome dvi tendencijas. Viena vertus, gamta, auginanti mūsų egoizmą, atitolina mus vienus nuo kitų. Kita vertus, ta pati gamta stumia mus vienybės link. Vadinasi, gamtoje yra dvi jėgos?
Atsakymas: Žinoma. Tai egoistinė jėga, kuri yra mūsų pasaulio pagrindas, ir altruistinė traukos, tarpusavio meilės ir davimo jėga, kuri yra dvasinio pasaulio pagrindas. Abi jėgos, ypač mūsų laikais, vis labiau atsiskleidžia mumyse.
Gerai, jei suprantame, kur jos veda, ir einame kartu su gamta. Tokiu atveju nejaučiame prieštaravimų, problemų, likimo smūgių.
O jeigu to nenorime, elgiamės tik pagal savo egoistinę jėgą, kyla daug problemų: įvairūs karai, rūpesčiai dėl virusų kaip dabar ir t. t.

#275478

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Ką reiškia „vienytis“?