Klausimas: Ar įmanoma žodžius „meilė“, „vienybė“, „brolybė“ pakeisti kitais: „solidarumas“, „abipusiškumas“, „suartėjimas“? Vietoj „meilės“ vartoti „suartėjimą“?
Atsakymas: Ne. Tai visiškai skirtingi apibrėžimai.
Klausimas: Taigi vis tiek teks sakyti „meilė“, o jūsų negąsdina, kad žmonės ją įsivaizduoja visiškai kitaip?
Atsakymas: Nesvarbu, ką žmonės mano, nes jie to dar nesupranta.
Klausimas: Bet niekas žodyje „meilė“ neįžvelgia gamtos dėsnio, aukštesnės, viską sukūrusios jėgos. Visiems kyla asociacijų su vyru ir moterimi. Tad kodėl reikia eiti prieš tai, kas susiformavo per amžius? Gal verta sakyti „abipusis suartėjimas“ ar panašiai? Ar žodyje „meilė“ visgi slypi tam tikra jėga?
Atsakymas: Meilė nėra tik abipusis suartėjimas ar mechaninis potraukis. Tai jausmingas poreikis būti tokiame tarpusavio ryšyje, kai išnyksta skirtumas tarp „aš“ ir „jis“.
Kaip apibrėžti šią abipusę absorbciją, ištirpimą vienas kitame kitu žodžiu? Pavadinkite vienu grynai fiziniu, mechaniniu, cheminiu terminu ir vis tiek gausite tą patį.

#275588

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė būna visokia

Kokia nepagrįstų jausmų priežastis?

Trumpai apie meilę

Klausimas: Ką jums reiškia mylėti gyvenimą?
Atsakymas: Mylėti gyvenimą – tai galimybė pasiekti tai, ko trokštu.
Klausimas: Amžina meilė?
Atsakymas: Amžina meilė yra visiško užsipildymo būsena, kai nėra jokių galimybių dar ką nors pridėti.
Klausimas: Absoliuti meilė?
Atsakymas: Tai yra tas pats.
Klausimas: Pirmoji meilė?
Atsakymas: Tiesiog jaunatviškas potraukis, kurį sugalvojo lyrikai.
Klausimas: Meilė be ribų?
Atsakymas: Turbūt turima omenyje amžina, tobula meilė.
Klausimas: Meilė šeimai?
Atsakymas: Tokia meilė kyla, nes yra žmonių, kuriais turiu rūpintis.
Klausimas: Ką jums reiškia meilė draugams?
Atsakymas: Draugai, bendražygiai – tai tas nedidelis ratas žmonių, su kuriais norėčiau užkopti į gyvenimo viršūnę.
Klausimas: Meilė mokytojui?
Atsakymas: Mokytojas – tai vedlys, parodantis, kaip vystyti sielą ir tapti nemirtingam.
Klausimas: Meilė artimui?
Atsakymas: Visi Žemės žmonės yra artimieji, bendros mūsų sielos – Adomo – dalys.
Klausimas: Meilė sau?
Atsakymas: Meilė sau – tai egoistinė meilė, virš kurios reikia kuo greičiau pakilti.
Klausimas: Kas yra meilė Kūrėjui?
Atsakymas: Meilė Kūrėjui yra meilė visai pasaulėdarai, kuri persmelkta bendrumo ir artumo savybių.

#275667

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Eutanazija, arba pacientų gyvenimo nutraukimas, yra rimta medicinos etikos problema. Kaip ją vertinate?
Atsakymas: Nors labai svarbu, kad žmogus mirtų natūraliai, tačiau jei matome, kad kančia yra neišvengiama ir nenaudinga, turime padaryti viską, kas ją palengvintume.
Klausimas: Surogatinė motinystė suteikia nevaisingai šeimai galimybę turėti vaiką. Bet taip vaikas tampa preke, o pakaitinė motinystė yra geras, gerai apmokamas darbas. Kaip tai vertinate moraliniu požiūriu?
Atsakymas: Negaliu pasakyti, ar tai praktikuoti, ar ne. Tokius klausimus sprendžia tik visuomenė. Manau, jei ištaisysime žmogų, šios galimybės įgis visiškai kitokią formą.
Klausimas: Yra daug prieštaringų nuomonių dėl klonavimo. Jis irgi susijęs su etika. Klonuoti draudžiama JAV ir Japonijoje. Ką manote?
Atsakymas: Pirmiausia turime išsiaiškinti patys, kam tai skirta ir kur veda. Jei suprasime, kad klonavimas neprieštarauja kūrinijos tikslui, tada, žinoma, galime tai daryti.

#275429

Iš 2020 spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lengva mirtis

Klonas ir siela

Surogatinė motinystė

Klausimas: Pasaulyje jau nebėra grynakraujų tautų. Pradedant nuo Babilono per 4000 metų beveik visi susimaišė. Ir vis dėlto nepavyksta užkirsti kelio nacionalizmui ir rasizmui. Kokia šio reiškinio priežastis? Kad ir kaip stengtumės, niekas nepadeda, netgi mišrios santuokos.
Atsakymas: Ne, tai nepadeda, nes turime maišytis ne paprastai, o pakildami virš savo skirtumų į kitą lygmenį, kuriame ne tik nėra šių skirtumų, bet ir apskritai žmonės neegzistuoja materialia forma.
Kitaip tariant, turime visiškai pakeisti asmeninį, mus vienus nuo kitų skiriantį egoizmą į altruizmą, davimą, meilę, pakilimą aukščiau savęs. Ir tada tai įvyks.
Klausimas: Rasinis atmetimas yra genų sukeltas reiškinys ar tai tėra auklėjimo pasekmė?
Atsakymas: Ne, tai ne tik auklėjimo pasekmė. Auklėjimas irgi pasekmė. Savo šaknyje esame sudaužyti į keturias dalis ir todėl negalime sutarti tarpusavyje, netaisydami savęs.
Klausimas: Yra kelios rasizmo priežastys: visuomenės susiskirstymas į turtingus ir vargšus, dirbtinis skirtingų rasių maišymas iš anksto nepasirengus, žmonių susvetimėjimas, priverstinė izoliacija pandemijos metu, įvairių šalių konfliktai.
Rašote, kad rasizmas kyla dėl noro mėgautis, kai blogai kitiems. Ar čia jo priežastis?
Atsakymas: Savaime suprantama. Taip pakylame aukščiau kitų. Būtent mėgavimąsi pranašumu prieš kitus visada jaučiame kaip savo aukščiausią egoistinį tikslą. Todėl rasizmas yra aukščiausia egoizmo forma.
Klausimas: Augant mūsų norams neapykanta tarp žmonių be paliovos didėja. Matome, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo daugiau neapykantos. Ar galite paaiškinti, kas gali sukelti daugiau ar mažiau adekvačius jausmus tarp tautų?
Atsakymas: Manau, kad tai gali būti tik mokslas apie kūriniją ir išankstinį nusistatymą, nes jis kelia visus į vieną šaknį. Tik eidami jo link galime tarpusavyje susivienyti.

#275145

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturios vienos dvasinės šaknies hipostazės

Nacionalinių valstybių pabaiga

Kaip atsikratyti rasistinių įsitikinimų?

Klausimas: Yra keturios rasės: balta – europiečių, geltona – azijiečių, juoda – afrikiečių, raudona – vietinių Lotynų Amerikos gyventojų. Kokios rasių atsiradimo priežastys? Ar kiekviena atlieka tam tikrą funkciją?
Atsakymas: Ne. Priežastys yra dvasiniame pasaulyje. Jos jokiu būdu nesusijusios su mūsų pasauliu, bet palieka jame antspaudą, pasekmę.
Visas dvasinis pasaulis yra po viena vieninga šaknimi – keturaidžiu Kūrėjo vardu. Ką tai reiškia? Kūrėjas mūsų pasaulyje pasireiškia keturiose stadijose ir hipostazėse. Todėl iš bendros šaknies į mūsų pasaulį nusileidžia keturios įvairiausių rūšių kategorijos. Pavyzdžiui, keturi metų laikai (žiema, ruduo, pavasaris, vasara), keturios rasės ir taip toliau.
Klausimas: Ar jie turi kokių nors vidinių skirtumų?
Atsakymas: Žinoma, turi. Bet nereikšmingų. Norint prisijungti prie savo dvasinės šaknies, kiekvienas kyla būtent į ją. Turime bendrą tikslą, todėl galime padėti vienas kitam.
Mūsų skirtumai netrukdo vienytis ir siekti bendro tikslo, kuriuo esame susiję vieni su kitais taip, kad vienybė išlieka, o fiziniai, moraliniai ir kiti skirtumai išnyksta.
Klausimas: Nė neverta gilintis į kiekvienos rasės paskirtį: viena daugiau dainuoja, kita labiau atskleidžia gamtos dėsnius ir t. t.?
Atsakymas: Tai abipusiai papildymai, kurie pamažu vis labiau atsiskleis ir visi gėrėsimės, mėgausimės būtent mūsų skirtingumu.

#275097

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Komunikacijos problemos: ksenofobija ir rasizmas

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

Reiškinių dvasinės šaknys

Klausimai: Egzistuoja požiūris, kad tam tikri moralės principai yra biologinės žmogaus prigimties dalis. Tyrinėtojai teigia, kad skirtingų lyčių, amžiaus ir kultūros žmonių moralinių vertinimų formavimas gali labai skirtis. Manote, kad šie parametrai daro įtaką moralės principams?
Atsakymas: Žinoma. Biologija daro įtaką priimant sprendimus.
Klausimas: Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto įrodė, kad veiksmai pagal priimtas moralės normas didina žmonių atsparumą stresui, stiprina fizinę būseną.
Atsakymas: Neabejotinai, jei esu įsitikinęs tuo, kad mano veiksmai yra palaikomi tam tikrų moralės normų, principų, visuomenės sutikimo, jaučiuosi gerokai saugesnis.
Klausimas: Gydytojai neurofiziologai teigia, kad moralinius sprendimus galima veikti, keičiant tam tikrų galvos smegenų zonų aktyvumą. Atrodo, visos kalbos apie moralę liausis savaime, o visuomenės moralė bus formuojama dviem elektrodais. Kaip manote, ar galime išoriniais veiksniais pakeisti moralinius žmogaus principus?
Atsakymas: Ne. Elektrodais tarsi ir būtų galima valdyti tam tikras jėgas. O kas iš tikrųjų valdo jas – negali suvokti. Ten glūdi žmogaus moralės pagrindas.
Klausimas: Harvardo universiteto specialistai atliko daug eksperimentų, kurie įrodė, jog žmogaus moralės principai per dieną keičiasi ir silpnėja vakarop. Todėl jie rekomenduoja svarbius, moraliai sunkius sprendimus priimti ryte. Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Tai priklauso nuo fiziologijos. Yra žmonių, kurie ryte apskritai nemąsto, jiems geriau galvoti vakare ar net naktį.

#275236

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baal Sulamas – mokslininkas-revoliucionierius

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Ar galite jausti mokinius, mokydami juos virtualiai, juk prieš jus – milijonas žmonių? Jūs nė nežinote jų vardų, nežinote, kaip jie atrodo. Ką būtent jaučiate?
Atsakymas: Tai nesvarbu. O kaip tai vyksta didelėje auditorijoje? Sakykime, dėstau universitete, kurio didžiulėje salėje sėdi keli tūkstančiai studentų. Bet jeigu prieš juos esu ekrane, kodėl tai blogiau? Manau, šiuolaikinės techninės naujovės visai netrukdo. Viskas priklauso nuo to, kuo pripildome savo kanalus.
Komentaras: Vis dėlto bandau suprasti, ką reiškia jausti didžiulį žmonių skaičių, net visą žmoniją? Pavyzdžiui, mano organizmas sudarytas iš milijardo ląstelių, bet juk nejaučiu kiekvienos ląstelės.
Atsakymas: Tačiau organizmas žino, kaip save valdyti ir kontroliuoti.
Klausimas: Tačiau žmogus gali jausti tik kelis artimus žmones arba jų patiriamas būsenas?
Atsakymas: Ne. Jei siekiame įgyvendinti vieną bendrą temą, norime prieiti prie vienos bendros išvados, tuomet manyje yra labai aiškus, glaudus kontaktas su visais auditorijoje esančiais žmonėmis. Nekyla jokių problemų. Viskas priklauso tik nuo to, kiek suprantame ir priimame mūsų vienintelį bendrą tikslą.
Klausimas: Kartais jaučiu, kad kas nors nutiko mano kepenims, skrandžiui, plaučiams. Jūs galite lygiai taip pat jausti, kad kažkas nutiko mokiniams Lotynų Amerikoje, tarkim, Čilėje? Jūs taip jaučiate?
Atsakymas: Taip irgi jaučiu. Bet esmė ne ta. Dėl savo ryšio galime palaikyti vieni kitus, paskatinti, išlaikyti, patraukti. Apskritai kurti dinamiškesnį ryšį.

#275206

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus bendravimo pliusai

Kompiuterių ekranais atskirti

Fizinių kontaktų pakaitalas

Klausimas: Minios išminties poveikis toks, kad apibendrinta didelės žmonių grupės nuomonė leidžia pateikti tikslesnių atsakymų ir prognozių. Tačiau taip atsitinka tik tada, kai minios nariai priima sprendimus nepriklausomai vienas nuo kito. Kodėl? Kaip tai veikia?
Atsakymas: Kitaip nei kabaloje, pagal kolektyvinio duomenų apdorojimo principą kiekvienas žvelgia iš savęs į priešingas nuomones, pažiūras, priešingas mokyklas. Kai bandoma kartu apibendrinti rezultatą, jis būna daug geresnis ir tikslesnis nei kiekvieno žmogaus atskirai. Tačiau kabala vis dėlto kalba ne apie tai.
Pagal kabalą, turime pakilti į „tikėjimo aukščiau žinojimo“ lygmenį, kitaip sakant, virš savęs, ir problemas spręsti ne egoistiškai (kiek kiekvienas iš mūsų protingesnis ir geba labiau susijungti su kitais), o būnant tikėjime aukščiau žinojimo, įvaldžius kolektyvo jėgą, pakilus virš asmeninio ir bendro individualumo.
Sudėdami savo egoizmus draugėn surenkame norą pakilti aukščiau mūsų ego. Pasirodo, viena vertus, turime didžiulį bendrą egoizmą, kita vertus, įgyjame antiegoistinę jėgą. Ir tada tikrai galime atlikti labai kokybišką, visiškai naują veiksmą, grįstą davimu, o ne gavimu.
Komentaras: Tai panašu į tai, ką sakė A. Einšteinas: „Negalima spręsti problemos tame lygmenyje, kuriame ji gimsta. Ji visada sprendžiama iš aukštesnės pakopos“.
Kita pakopa – žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Taip. Ir nors A. Einšteinas prie to priėjo instinktyviai, diagnozė yra teisinga.

#273844

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kolektyvinis protas: pasireiškimo lygmenys

Minios elgesio psichologija

Minties jėga ir proto vystymasis

Klausimas: Altruistinė meilė – svarbiausia gamtos jėga, nes būtent joje slypi toks meniškas kuriantis pradas – kūrimo energija, kuri formuoja, emanuoja, kuria sistemas. Kodėl būtent ją pavadino meilės jėga?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje meilė yra žmogaus potraukis tam, nuo ko jis jaučia prisipildymą, pasisotinimą, ką nors malonaus. Jį gali traukti spalva, garsas, forma – kas tik nori, išskyrus žmones. Ir viskas tas pats žmonių atžvilgiu.
Klausimas: Itin dažnai girdime ir iš jūsų, ir iš daugelio filosofų, kad gamta mus myli. Jau nekalbu apie sąvoką „Kūrėjas“, kuri, kabalos požiūriu, yra identiška „gamtos“ sąvokai. Ką reiškia, kad gamta myli mus, o mes turime mylėti ją?
Atsakymas: Meilė – tai gamtos dėsnis. Abipusė trauka siekiant atlikti kokį nors bendrą veiksmą suteikia galimybę pratęsti save ir t. t. Iš dalies palikuonis, dauginimąsi laikome meilės rezultatu.
Klausimas: Žmonių meilė nėra grindžiama kito gerove, ji remiasi savo gerove kito sąskaita. Akivaizdu, kad nėra altruistinės meilės. Yra didžiulis skirtumas tarp altruistinės meilės, kai galvoji tik apie kitą ir užpildai jį, ir žmonių meilės. Žmonės negali mylėti tiesiog taip, be kokios nors naudos sau.
Dažnai meilė virsta neapykanta. Jeigu ką nors myliu ir tas žmogus man tampa neištikimas, meilė virsta neapykanta. Kodėl tarp šių jausmų toks mažas atstumas?
Atsakymas: Mat norėjai užsipildyti tuo objektu, o galų gale vietoje malonaus užsipildymo iš kito žmogaus sulauki ko nors visiškai priešingo . Todėl tavyje vietoje meilės kyla neapykanta.
Klausimas: Kas turi nutikti žmogui, kad jame pasireikštų absoliučios meilės jausmas?
Atsakymas: Absoliuti meilė gali būti, jei pakyli virš savęs taip, kad, nepaisydamas kitų požiūrio į save, su visais elgiesi vienodai gerai.

#275104

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Kas yra meilė?

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Klausimas: Meilės jausmo negalime priskirti negyvajam, augaliniam, gyvūniniam lygmenims, nes ten nėra laisvo pasirinkimo. Objektų sąveika šiuose lygmenyse sąlygojama genų, dėsnių, instinktų. Tik ten, kur yra pasirinkimo laisvė ir galimybė pakilti aukščiau egoistinės prigimties, galima kalbėti apie meilę.
Kalbant apie dievišką ar absoliučią, nesavanaudišką meilę, omenyje turima meilė davimo savybei, tai reiškia visą laiką būti šioje savybėje. Kitaip tariant, galima sakyti, kad meilė – tai mylėti davimo savybę?
Atsakymas: Taip. Tuomet taip elgiesi su kitu, kad joks jo priešingas poveikis tau negali sutrukdyti jo mylėti.
Klausimas: O davimo savybė yra manyje ar jame?
Atsakymas: Tavyje. Kitas čia niekuo dėtas.
Klausimas: Kaip nuspręsti, ar žmogaus meilė egoistinė ar altruistinė?
Atsakymas: To neįmanoma nustatyti. Tam reikia išsiaiškinti: tave myli dėl pinigų ar nesavanaudiškai. Kieno atžvilgiu nesavanaudiškai?
Kabaloje nėra tokios sąvokos „meilė“. Meilė apibrėžiama kaip malonumas. Vadinamoji meilė artimui, Kūrėjui, sau, egoistinė ar altruistinė meilė matuojama pagal tai, kaip panaudojame savo egoizmą – dėl savęs ar dėl kito. Todėl atsiribojame nuo sąvokos „meilė“.
Net minint „pamilk artimą kaip save“ turima omenyje: kaip egoistiškai elgiesi su savimi, lygiai taip turi elgtis su kitais. Kitaip sakant, kaip pripildai save, taip turi užpildyti kitą.

#275151

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Pakilti į absoliučią meilę

Ar yra meilė?