Klausimas: Kas gali įtikinti žmogų priimti visuotinės lygybės idėją? Nors esame skirtingi, lygybė reiškia, kad meilė uždengs visus prasižengimus. Kokią informaciją reikia suteikti žmogui, kad jis tai suprastų?
Atsakymas: ,,Visus nusižengimus uždengs meilė“ – tai gamtos dėsnis, prie kurio turime prieiti. Kuo anksčiau tai atliksime, tuo greičiau įvaldysime aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną, pasieksime tobulybę, pilnatvę, iš tikro pajausime, kur esą.
Komentaras: Bet jeigu tai – gamtos dėsnis, dirbkime su mokslininkais.
Atsakymas: Ne, pasiekti aukštesniąją būseną – ne mokslininkų sritis, nes tai vyksta žmogaus viduje, keičiant prigimtį iš egoistinės į altruistinę. Žemiškieji mokslai tuo neužsiima. Jie neturi tokių instrumentų.
Komentaras: Kiekvienas gali suprasti, kad mūsų tarpusavio atstūmimas ir yra nusižengimas. Bet kaip virš to kurti meilę, visiškai nesuprantama.
Kai duodama tam tikra situacija, neįmanoma paaiškinti, kaip joje elgtis. Negali pasakyti, kaip užkloti ją meile, jei esate vienos nuomonės, o aš – kitos.
Atsakymas: Esmė ta, kad negali vienu veiksmu savęs pakeisti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės su draugais grupėje, mažoje visuomenėje, kurioje atkuri, modeliuoji dvasinį dėsnį ,,Pamilk artimą kaip save“.
Tai – ilgas švietimo, ugdymo procesas, po kurio keičiasi tavo pasaulio suvokimas. Ir tada pasieki būseną, kai gali susijungti virš visų skirtumų. Meilė – tai vienybė.
#275462
Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Klausimas: Kaip tarpkultūrinė ideologija padeda kiekvienam individui asmeniškai dvasiškai tobulėti?
Klausimas: Anksčiau žmogus buvo kupinas teigiamų ar neigiamų emocijų ir galėjo jomis pasidalyti su keliais draugais, o dabar – su milijonais žmonių. Ar ši galimybė mus vysto kaip žmones?
Klausimas: Bet kokie santykiai reiškia kokios nors informacijos perdavimą. Ji gali būti žodinė. Negyvojoje gamtoje – tai svyravimo procesai, augalinėje – kvapai, gyvūninėje – garsai, tam tikra kalba.
Klausimas: Daugiakultūriškumas, kaip valstybės politika, – tai proveržis ar nesėkmė? Kartais atrodo, kad žmonės jau pasirengę susivienyti, o politikai ir žiniasklaida to neleidžia, kurstydami neapykantą tarp tautų.
Visur turi būti pusiausvyra
Klausimas: Ar dirbdami dešimtukuose, galime taip prilipti prie savo draugų, kad perimtume iš jų baimingą santykį su mokytoju? Ar tai neįmanoma?
Visus karčius pojūčius reikia priimti tikslingai, grupės ir
Dešimtuko centre sutelktas visas ryšys tarp mūsų ir tarp mūsų su