Kabala sako, kad žmogaus viduje yra dvi sistemos. Jos egzistuoja mumyse ir turi būti visuomenėje. Tačiau visuomenė negali tinkamai pritaikyti šių sistemų. Todėl Senovės Babilono laikais išplito Nimrodo sistema – kapitalistinė, o Abraomo grupės sistema – kabalistinė.
Mūsų laikais jie ima pamažu rasti vienas kitą, susijungti tarpusavyje. Esmė ta, kad Abraomo sistema turi realizuotis visuose žmonėse, bendroje sistemoje pagal principą „pamilk artimą kaip save“. O Nimrodo sistema krenta, matydama, kad egoizmas (jei jo nesubalansuosime) yra pats didžiausias blogis.
Todėl tik dabar, po 3500 metų jos ima sutapti, nes pradedame suprasti, kad reikia subalansuoti abi sistemas. O jų balansas – gauti dėl davimo. Gavimas – tai Nimrodo savybė, o davimas – Abraomo savybė. Štai taip jie turi realizuotis visuomenėje.

#278124

Iš 2019 m. gegužės 13 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo istorija, 1 d.

Senovės Babilono ir šiandienos krizė

Babilono palikimas

Pranašavimas – tai būsena, kai žmogus pakyla virš tos pakopos, kurioje esąs, ir nori pakelti save į aukštesniąją pakopą, bet dar jos nepasiekia, ir todėl tiesiog mato ateitį.
Kitaip tariant, tai irgi sapnas, tik aukštesniame lygmenyje, kai žmogus gali matyti daug pakopų į priekį.
Pranašų laikotarpis buvo maždaug prieš du su puse tris tūkstančius metų.
Visi pranašai išpranašavo, kas nutiks, pradedant mūsų dienomis ir toliau, nes mes – pirmoji karta, kuri ima įgyvendinti dvasinę mechaniką. Todėl jie kalba apie tai, kaip mes ją realizuojame savimi, kaip eisime pirmyn.
Iki šiandien žmonijos raida vyko automatiškai. O pradedant mūsų laikais, pasitelkiame valios laisvę, kad pamažu realizuotume pranašų pakopas.

#278175

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai buvo pranašais?

Nevalia išpranašauti sielos būsenos

Ar klydo pranašai?

Klausimas: Kas vertingiausia mokinyje?
Atsakymas: Aukojimasis vardan tikslo. Štai ir viskas.
Komentaras: Įdomu, kad žodis „aukotis“ visuomet sukrečia, o hebrajiškai jis skamba taip natūraliai, nes „hakrava“ (aukojimas) kilęs iš žodžio „priartėjimas“, „artumas“ (kirva). Aukoti save – tai iš esmės meilės dėsnis.
Atsakymas: Žinoma. Meilė kuriama aukojant savo egoizmą.
Klausimas: O ką aukoja mokytojas tokiam ryšiui?
Atsakymas: Mokytojas iš pradžių yra tokioje stadijoje, kai jam nieko nereikia aukoti. Tai, kas vyksta tarp jo ir mokinių, – už aukojimosi ribų.
Kitaip tariant, pakilęs į tam tikrą lygmenį mokytojas yra pirminis. O paskui atsiranda mokiniai, kurie gali iš jo sulaukti pagalbos.

#278185

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Mokytojas

Klausimas: Kas yra žodinė ir rašytinė Tora?
Atsakymas: Žodinė Tora reiškia, kad tiek mokytojas, tiek mokinys drauge yra pasiekę tam tikrą dvasinį lygmenį ir tarpusavyje aiškinasi būtent per tai. O rašytinė – kai visa, kas suvokta, užrašoma tekstas ir taip perduodama vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, tai, ką Mozė gavo iš Kūrėjo ant Sinajaus kalno, – tai žodinė Tora. O kai po 1000 metų visą tai užrašė, žvelgiant iš kabalos pozicijų, jau nebėra žodinė Tora?
Atsakymas: Pagal kabalą, žodinė Tora – viskas, ką žmogus pasiekia savyje. Praktiškai to neįmanoma aprašyti, perduoti, mat priklauso tik nuo to žmogaus, kuriam norima perduoti, suvokimo.

#278207

Iš 2019 m. birželio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Tora?

Tora ir kabala

Tora kalba apie visus

Klausimas: Kaip atpažįstate mokinį? Kaip jaučiate, kad tai jūsų mokinys?
Atsakymas: Pirmiausia, pas mane ateina visi, kas nori. Ir internetu pasijungia visi norintys. O paskui vyksta natūrali atranka.
Tie, kas atlaiko kasdienius rimtus užsiėmimus kartu su pratimais dešimtuke, su draugų susibūrimais, dalyvavimu kongresuose, tie tarsi užsirašo į mano mokinius.
Klausimas: Kitaip tariant, kalbama apie tam tikrą vidinį žmogaus užtaisą, ar jis praeis šį kelią?
Atsakymas: Apie sielos šaknį.
Klausimas: Ir jūs visiškai ramiai žiūrite į žmones, kurie neįstengė įveikti šių sąlygų?
Atsakymas: Visa tai laiko klausimas. Jei ne šiame gyvenime, tai kitame.

#278210

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip mokinys randa mokytoją?

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Į visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Kodėl gamta gimdymą lydi tokiomis baisiomis kančiomis? Esmė ta, kad paskui šis skausmas virsta jėga. Skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, stiprina ją ir suteikia didžiulės jėgos tolesniame gyvenime, leidžia jai rūpintis kūdikiu ir ištverti gyvenimo išbandymus.
Gimdymo metu patiriamos kančios stiprina moters kūną. Todėl gimdžiusi moteris yra stipresnė už negimdžiusią; ji stipresnė, kantresnė nei vyras.
Gimdymo kančios labai naudingos sveikatai, jos suteikia moteriai kantrybės ir tvirtumo gyvenime. Ir todėl kančios, kurias dabar žmonija patiria dėl koronaviruso, suteiks jėgų vystytis ateityje.
Juk teks pereiti iš vieno pasaulio į kitą tarsi kūdikiui, kuris gimsta iš motinos įsčių, iš embriono virsdamas žmogumi. Gimęs jis elgiasi visiškai kitaip, susipažįsta su nauja tikrove ir pasauliu už motinos įsčių. Naujagimio kūnas ima veikti savarankiškai: kūdikis verkia, šypsosi, mokosi klausytis, matyti, o paskui kalbėti.
Kūdikis taip pat išgyvena gimdymo kančias, nors ir ne tokias stiprias, kaip motina. Juk jis praranda visus pojūčius, patiriamus būnant motinos viduje. Motina išstumia jį, bet ir jis pats stengiasi išsiveržti į išorę. Žinoma, jis nesupranta, ką darąs, o veikia instinktyviai pagal gamtos šauksmą.
Gamta verčia kūdikį apsiversti žemyn galva ir suteikia jam jėgų išeiti iš gimdos per siaurus gimdymo takus. Kūdikis gimdymo metu irgi atlieka didžiulį darbą.
Ir šiandien kiekvienas iš mūsų yra toks embrionas, o motinos įsčios – tai mūsų aplinka. Turime gimti pasitelkę aplinką ir pradėti gyventi naujoje terpėje, jausdami aplinką kaip savo sielos parcufą.
Tenka atsisakyti įprasto gyvenimo sename pasaulyje, kuriame jautėmės šiltai, užtikrintai, saugiai. Dabar paliekame šią vietą ir išeiname į naują, nežinomą pasaulį. Kaip mums praeiti šią būseną, įveikti šį barjerą?
Kol kas dar nematyti, kad gimda imtų vertis. Viskas kol kas uždaryta, nors sąrėmiai jau prasidėjo. Bet šie sąrėmiai, spaudimas žmonijai gimdos viduje kol kas nėra kryptingas. Embrionas dar neapsivertęs žemyn galva ir prireiks laiko, kad jis gimtų.
Apsivertimas žemyn galva – tai vertybių, visko, kas anksčiau buvo svarbu, pasikeitimas. Galva viršuje reiškia, kad man svarbiausia – egoizmas ir asmeninis egoistinis egzistavimas. Tačiau dabar noriu atsisakyti šio požiūrio, anuliuotis, pamiršti save ir elgtis kitaip, o tai reiškia, kad apsiverčiu žemyn galva.
Visa, kas man anksčiau buvo svarbu, jau nebesvarbu, svarbu visai kas kita, tai, kas anksčiau buvo nesvarbu: davimas, vienybė, meilė artimui. Ankstesnės žmonių visuomenės vertybės (maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia, žinios) praranda vertę naujame pasaulyje, kuriame visi drauge ruošiamės gimti. Jis veikia pagal visai kitokius principus.
Mums svarbiausia – susivienyti ir per tarpusavio ryšį atskleisti naują tikrovę, aukštesniąją jėgą, susijungti su ja ir nuolat stiprinti šį kontaktą.

#268379

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Naujos gyvenimo programos gimimas

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Klausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Nereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Klausimas: Mūsų prigimtis – tai egoizmas, kuris veikia pagal programą „maksimalus malonumas su minimaliomis energijos sąnaudomis“. Tikriausiai šiuose rėmuose turime tam tikrą pasirinkimą. Bet jis nėra laisvas, nes vis tiek yra ribos.
Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad dabar renkuosi gerti kavą ar arbatą. Bet esmė ta, kad šis sprendimas jau priimtas kai kuriomis iš anksto numatytomis sąlygomis.
Ar gali žmogus laisvai rinktis?
Atsakymas: Ne. Absoliučiai.
Pasak kabalos, vienintelis dalykas, ką galime, – tai daryti įtaką mus formuojančiai aplinkai. Negalime betarpiškai savęs veikti, bet galime rinktis aplinką ir daryti jai įtaką, kad ji būtų tokia, o ne kitokia. Turima omenyje, kad aplinkoje – labai daug faktorių. Kaip jie paveiks mus, tokie ir būsime.
Klausimas: Sakykime, yra turtingų žmonių, siunčiančių savo vaikus mokytis į Oksfordą. Jie tarsi renkasi tą aplinką. Bet ar tai pasirinkimas?
Atsakymas: Taip, tai tam tikras pasirinkimas.
Klausimas: Vėlgi, ribotas. O mane domina, ar apskritai žmogus turi galimybę rinktis neutraliai?
Atsakymas: Ne. Pagal kokius duomenis jis pasirinks neutraliai? Turėtų būti pirminiai parametrai.
Klausimas: Ką tada reiškia, kad jis renkasi aplinką? Tai irgi nėra pasirinkimas.
Atsakymas: Ne, vis dėlto tai – tam tikras pasirinkimas iš kelių galimų variantų. Galbūt nežinome, kodėl jis pasirinko būtent tai. Iš vidaus pajuto tam tikras aplinkybes, hormonus, genus ir kita.
Šiaip ar taip, vis tiek nesame laisvi. Laisvi esame tik per atitinkamą aplinką nukreipdami save į teisingesnį tikslą iš visų galimų.
O jeigu ne, galiu rinktis ir kitą aplinką, pavyzdžiui, nusikaltėlius, banditus, ir taip sukurti visai kitokią savo ateitį.

#268711

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Kur slypi valios laisvė

Kuo pasireiškia valios laisvė?