Klausimas: Sakote, kad mūsų pasaulis neegzistuoja. Kam jis neegzistuoja ir kodėl? Ką reiškia „iliuzinis“ ir kieno tai iliuzija?
Atsakymas: Tai mūsų iliuzija. Iš tikrųjų mūsų pasaulis neegzistuoja.
Ką reiškia „iš tikrųjų“? Davimo savybėje, kuri tik ir egzistuoja tikrovėje, o mūsų pasaulio nėra.
Mūsų pasaulis – tai gavimo savybė, grynas egoizmas. O paties pasaulio nėra, jis tyčia sukurtas kaip menamas, iliuzinis, kad egzistuotume jame, kaip taške iš kurio pradedame tikrąją dvasinę raidą, būdami ne dvasiniuose pasauliuose, tikrosios būties išorėje.
Mūsų pasaulis – tiesiog juodas taškas.
#260118

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Kas mato teisingą tikrovę?

Fantazijos ir tikrovė

Klausimas: Sakote, kad dabar ryšių kokybė svarbesnė už kiekybę. Kaip apibrėžti kokybišką vienybę? Kokių savybių, charakteristikos reikia, kad galėtume lengvai susivienyti?
Atsakymas: Kokybiška vienybė – kai pirmenybę teikiame jausminiam, širdžių suartėjimui, tarpusavio pagalbai; kai suprantame tikslą kaip vieną bendrą visumą, o visuotinį ryšį kaip priemonę tam tikslui pasiekti.
Tarpusavyje turime sukurti tokią būseną, kuri bus kaip tinklas, kuriame rasime Kūrėją. Sukurti tokią tarpusavio santykių sistemą, kurioje, priklausomai nuo panašumo, atsiskleis Kūrėjas, turi būti mūsų darbas.
#263673

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „vienytis“?

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Neišvengiama būtinybė vienytis

Gamta mus vysto, organizuodama teisingus tarpusavio santykius ir apskritai požiūrį į gamtą, t. y. į Kūrėją. Ji mus pervedė per pirmąjį etapą ir perėjo į antrąjį.
Todėl naujajame etape greitai suprasime, kad tai ne šiaip įprastas virusas, atsitiktinė bėda, kuri greitai baigsis ir koks nors vaistas padės mums grįžti į ankstesnįjį gyvenimą. Nesuklyskite, kad galite grįžti į ikikoronavirusinę būseną, o epidemija pasibaigs kaip bet kuris kitas gripas.
Turite suprasti, kad gamta ir toliau darys mums spaudimą, nes ji turi programą, tikslą, kurį ji tikrai įgyvendins be gailesčio. Todėl visa žmonija patirs sunkius laikus, gamtos spaudimą ir smūgius. Jų tikslas – ne tik mus karantinuoti ir atitolinti vieną nuo kito, bet ir pažadinti, kad siektume sąmoningo susivienijimo.
Gamta nori, kad galvotume apie tai, kas vyksta, ir pamatytume, kad svarbu ne tik atsikratyti viruso, bet ir suprasti, kodėl prasidėjo epidemija, koks jos tikslas ir ką ji daro su mumis, kokie pokyčiai vyksta mūsų prote ir jausmuose, kaip tai mus tobulina.
Virusas neišnyks ir spaus mus vis labiau ir, svarbiausia, kokybiškiau. Turėsime suvokti, kad tai Kūrėjas kalbasi su mumis. Virusas – tai ne atsitiktinis gamtos reiškinys, kuris nieko nesupranta ir nejaučia, kaip teigia biologai ir gydytojai.
Reikia pasistengti įžvelgti per koronavirusą veikiančią ranką, kuri dirba kryptingai, kad praplėstų mūsų protą, suvokimą, jausmus ir leistų pamatyti viruse tą mintį ir jėgą, kurias ji neša.
Turime stengtis pajausti ne patį smūgį, o jo šaltinį, suvokdami jį ne kaip bausmę, o kaip pagalbą, skirtą mus ištaisyti. Epidemijoje matome tik ligą, nes į tai žiūrime egoistiškomis akimis.
Bet jei pažvelgsime tinkamai, kaip į pagalbą iš aukščiau, skirtą atvesti mus į kilnų, aukščiausią tikslą, tada virusą suvoksime kaip meilės išraišką, altruistinį veiksmą, kuriuo siekiama mus ištaisyti.
Ir tada koronaviruso epidemijoje su visomis jos kančiomis pamatysime jos tikslą. Todėl užuot stengęsi bėgti nuo smūgių ir juos užgesinti, patys panorėsime toliau judėti ta linkme, kuria mus stumia virusas, nesipriešindami spaudimui, o eidami kartu su šia banga.
Taip atskleisime išsitaisymo kelią, kurį virusas mums parodo, ir eisime su juo ten, kur jis mus veda, kitaip tariant, iš kančių kelio pereisime į Šviesos kelią, priešą paversdami sąjungininku.
Taip viruso veiksmuose įžvelgsime užuominą – ženklą, rodantį, kaip pakeisti savo širdį ir mintis, kad suvoktume Kūrėją, taptume į Jį panašūs, susilietume, patirtume Jo artumą.
Stiprindama mūsų kančias gamta, t. y. Kūrėjas, nori priversti mus teisingai suvokti tai, kas vyksta. Ji nori, kad pamatytume ne tik smūgius, bet ir už jų slypintį aukštesnįjį protą bei jausmus, gamtos, kuri siekia mus auklėti ir mokyti, o svarbiausia – priartinti prie savęs, požiūrį į mus. Tokia yra mūsų laikų tendencija, kuri diena iš dienos atsiskleis vis aiškiau.
Tikiuosi, jog žmonija sugebės atverti savo širdį ir protą, kad žmonių visuomenėje vykstančiuose pokyčiuose pamatytų kvietimą priartėti prie Kūrėjo –  visko, kas vyksta, priežasties.
Mes kaip protingas vaikas suvoksime motinos gamtos spaudimą ne kaip žiaurią bausmę, o suprasime, kodėl ji mus spaudžia ir ko ji iš mūsų nori. Juk šis spaudimas tėra išorinė gero požiūrio apraiška, skirta pažadinti mus, egoistus.
Jei pakilsime virš savo egoizmo norėdami išvysti ir pajausti tai, ko iš mūsų išties nori tėvai, viską suvoksime kitaip: kaip meilės išraišką ir norą priartinti mus prie savęs.
#263021

Iš 2020 m. kovo 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dovana

Suprask gyvąją gamtos kalbą ir pasakysi: „Pasaulis nuostabus!“

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Mūsų protas atsisako suvokti mirties neišvengiamybę. Kai jis gauna informaciją, susiejančią mus su mirtimi, kažkas mums nurodo šių duomenų nepatikimumą. Galime netgi nuspėti kito mirtį, o dėl savos – praktiškai visada klystame.
Pasak ekspertų, žmogus pasąmoningai ignoruoja faktus, suvokia save kaip kažką, kieno laukia ilgas, jei ne begalinis, egzistavimas. Kodėl taip vyksta su žmogumi?
Atsakymas: Nes nė vienai gyvai būtybei nereikia ir negalima suprasti, kad yra apskritai mirtinga. Viskas turi būti savo laiku, kiek judame į priekį – ką nors realizuojame, ką nors paliekame po savęs.
Klausimas: Ar suvokimas, kad esi mirtingas, mirties baimė ką nors duoda žmogui?
Atsakymas: Mirties baimė – tai nebūties baimė. Kaip galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame manęs daugiau nėra? Tai baisus atstūmimas egoizmui.
Juk ką reiškia – pasaulis? Pasaulis – tai aš, tai aš egzistuoju, aš jį žinau, suprantu, jaučiu. Aš jame ir pačiame jo centre. Kaipgi staiga aš dingstu?
Kas lieka pasaulyje? Žmogus juk jaučia jį per save. Jeigu šio „aš“ nėra, tai viskas! Egoizmas nesuvokia, kad pasaulis egzistuoja be jo.
Ir mes randame išeitį – tiktai aiškinti žmonėms, kad pasaulis amžinas, beribis, tobulas. Jis visai ne toks, kokį jį suvokiame. Bet tam mums reikia pakilti į davimo ir meilės savybės lygmenį. Ir tada išvysime kitokį pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, atsiplėšime, pakilsime virš savo egoizmo?
Atsakymas: Taip. Pamatysime pasaulį savybėje, priešingoje egoizmui.
Tai, kad esame sukurti su tam tikra savybe, neturi mūsų riboti. Vis dėlto turime pasaulį matyti kitokį – daugiasluoksnį. Ir tada galėsime spęsti apie save ir pasaulį iš tam tikros vienybės.
Klausimas: Sakote: „Jei pakylu virš egoizmo, įgaunu meilės ir davimo savybę, matau pasaulį begalinį“. Aš irgi tampu begalinis?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ir, išeitų, kad nėra mirties?
Atsakymas: Davimo savybėje nėra mirties.
Klausimas: Ar žmogus pradės jausti, kad jis  begalinis?
Atsakymas: Taip. Tai mums aiškina kabalos mokslas. Panorėję galime tai atlikti.

#258803

Iš 2019 m. spalio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Nesiekite sielos su kūnu!

Klausimas: Ką reiškia vienijimasis, ir kuo skiriasi moterų ir vyrų vienijimasis? Juk pastaraisiais dešimtmečiais daugybė moterų pradėjo mokytis kabalos, ko anksčiau nebuvo?
Atsakymas: Iš tikrųjų, moterys pradėjo mokytis kabalos, ir tai yra tiesa, tam atėjo laikas. Mes tai sveikiname. Bet yra skirtumas tarp moters ir vyro dvasingumo siekių.
Viena vertus, mes žinome, kad praėjusiais amžiais buvo žymių kabalisčių, kurios buvo labai aukštame Kūrėjo dvasinio suvokimo lygmenyje. Yra pasakyta: „Ir suvoks Mane nuo mažo iki didžio, ir Mano Namai bus vadinamas Namais visoms pasaulio tautoms.“ Kitaip tariant, suvokti Kūrėją ir susijungti su Juo – tai nėra tik vyro, bet ir moters pareiga.
Bet moterims egzistuoja kažkiek kitokia platforma, nes moters egoistinis noras labiau susijęs su giminės pratęsimu, šeima ir todėl ji labiau fiksuota, prispausta, suvaržyta viduje. Dėl to moterims sunkiau jungtis tarpusavyje dešimtuke. Todėl mes to nereikalaujame.
Be to, atvirai kalbant, mums dar nėra aišku, kaip geriau dirbti su moterų vienybe, nes mes tik pradedame įeiti į šią sistemą. Su vyrais daugiau ar mažiau aišku. Per keletą metų, kai atliekame vienijimosi „operacijas“ vyrų dešimtukuose, mes įgijome tam tikros patirties ir jau turime rimtą įdirbį.
Bet su moterimis kol kas nežinome, kaip tiksliai elgtis. Didžiausia problema, kad moterys mokosi per vyrus, t. y. mes juk mokome akivaizdiniu būdu tik vyrus, o moterys visa tai suvokia per mūsų virtualius kanalus. Ir todėl, ką jos daro, kaip vienijasi tai – klausimas.
Vyrams būtinas betarpiškas vienijimasis tarp draugų, kai jie dirba kartu dešimtukuose, mokosi kartu, platina kartu ir t. t.
Moterims, aš manau, labiau priimtina tik mokymasis ir platinimas. O grupinis vienijimasis kol kas joms nevaidina jokio vaidmens ir, priešingai, gali joms trukdyti.
Klausimas: Ar tinka moterims seminarai, kaip vienijimosi priemonė?
Atsakymas: Kas tik nori, išskyrus vienijimąsi dešimtuke. Mes matome, kad čia kyla tokios neigiamos jėgos, kurių moteris mūsų pasaulyje kol kas dar negali įveikti. Visiškai tikėtina, kad laikui bėgant jai pasiseks, nes mūsų pasaulis juda į didesnį sudužimą, sunaikinimą, neigiamų savybių atsiradimą ir t.t. Ir tai turėsime kažkaip atitaisyti.
Klausimas: Moteriai sunkiau vienytis, nes jos egoizmas didesnis?
Atsakymas: Jos egoizmas kitos formos. Jis nukreiptas į save, šeimą, vaikus ir taip toliau. Dėl to jai labai sunku pajausti kitą moterį, kaip artimą sau. Tarp jų egzistuoja tokios sienos, kurių jos negali sunaikinti. O vyrai to praktiškai neturi.
#259331

Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters noras

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Vyro ir moters vaidmuo

Klausimas: Žaidimas – tai socialiai įtraukiantis principas tiek mūsų pasaulyje, tiek dvasiniame žmogaus darbe? Kitaip tariant, turiu suprasti, koks mano siekiamas tikslas, laikytis tam tikrų principų, žaisti pagal juos?
Atsakymas: Taip. Be šito neįmanoma.
Žaidimo principus turi netgi augalai, tiesiog to nepastebime. O žvelgdami į gyvūnus aiškiai matome, kaip žvėriukai žaidžia tarpusavyje, kitaip, jie nesivystytų. Ir jų gimdytojai tai supranta ir leidžia jiems žaisti, žvelgia į tai labai kantriai.
Kalbant apie mus, savaime suprantame, žinome, kad per žaidimą galime išugdyti žmogų. Niekaip kitaip! Todėl pasitelkiame visus žaidimo elementus. Pažvelkite, kiek įvairiausių žaislų prigalvota būtent tam, kad vaikai vystytųsi.
Lygiai taip ir kabaloje. Kabala atveria mums visiškai naują pasaulį, kur žmogus turi vystytis dvasiškai nuo nulio, kad ir kuo jis būtų šiame pasaulyje. Tai gali būti trisdešimtmetis-keturiasdešimtmetis vyras, kupinas jėgų, mokytas, išmintingas, tačiau dvasiniame pasaulyje jis visiškai neišsivystęs. Todėl išrandame įvairiausius veiksmus, kurie gali jį išvystyti. Ir pirmiausia tai veiksmai grupėje.
#260816

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Nėra abejonių, kad koronavirusą sugebėsime įveikti tik tada, kai galvosime apie visą pasaulį, apimtą epidemijos. Virusas rodo, kad gyvename Mesijo eroje, „paskutiniojoje kartoje“, būsenoje, apimančioje visą pasaulį.
Virusas atsirado ne tam, kad sunaikintų mus visus, o tik tam, kad šiek tiek sukrėstų, kad suvoktume, jog susiduriame su visaapimančia gamta, kuri vieningu frontu mums priešinasi, nes ketinome sunaikinti gamtą nuo žemiausio, materialaus, iki aukščiausio, dvasinio, lygmens.
Materialiame lygmenyje mes patys jau suprantame, kad savo egoizmu negailestingai naikiname negyvąjį pasaulį, augalus, gyvūnus ir žmones. Mūsų pasaulį valdo „Faraonas“, ir jau atėjo „septyneri bado metai“, nes šiame pasaulyje neturime kuo prisipildyti. Neįmanoma toliau gyventi pasaulyje, kuriame jau atvirai viešpatauja egoizmas. Arba mes pakilsime virš šio pasaulio, arba sulauksime labai didelių smūgių.
Bet turime žinoti, kaip patekti į Aukštesnįjį pasaulį. Privalome savo grupę paversti „Moze“, tai yra jėga, ištraukiančia visą žmoniją iš egoistinio pasaulio ir perkeliančia per Raudonąją jūrą (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra). Šiame egoistiniame pasaulyje nebeįmanoma toliau egzistuoti.
Pažiūrėkite, kaip negyvoji gamta, augalija ir gyvūnija atkakliai laukia, kad paliksime šį pasaulį ir pakilsime į aukštesnį dvasinį lygį. Kaip džiaugsis gyvūnai, žuvys, augalai, jei visi pakilsime. Tuomet visa gamta Žemėje ir apskritai visoje Visatoje nusiramins ir įgis pusiausvyrą. Visi bus patenkinti ir ramūs, jei žmogaus egoizmas nustos kištis ir viską traiškyti po savimi.
Nebeturime kur eiti. Nejaugi norime, karantinui pasibaigus, grįžti į buvusį gyvenimą, toliau niokoti gamtą ir laukti branduolinio karo? Objektyviai įvertinkime savo priešvirusinę būseną, koks nenormalus ir nelogiškas buvo šis gyvenimas.
Būtina tam tikru mastu supanašėti su visa gamta, nes žmogus yra aukščiausiame visų būtybių lygmenyje. Turime susitelkti ir pajausti atsakomybę už visą pasaulį.
„Paskutinioji karta“ yra ta, kuri privalo įgyvendinti kūrimo programą, o koronavirusas pasauliniu mastu parodo, kaip vėluojame ją įgyvendinti. Taip išbalansuojame kūriniją ir išlaisviname visus šiuos virusus.
Nors dar draudžiama išeiti ir susiburti, tačiau virš to reikia sukurti vidinį ryšį, teisingus žmonių tarpusavio santykius. Tai reiškia, kad egoizmas, esantis tarp mūsų, išnyks, mes jį įveiksime. Ir tokiu būdu sunaikinsime koronavirusą. Jei mintyse su kitais elgiuosi gerai, geranoriškai, tada joks kenkėjas negali įsisprausti tarp mūsų.
Koronavirusas yra ženklas, kad einame ne šviesos, o kančios keliu, natūralia raidos eiga (beito), nes jis veikia mus priverstine forma. Šviesos arba pagreitinto laiko (achišėna) kelias visada būna geras ir malonus.
Jeigu jau siektume gerų tarpusavio santykių, tada mums paaiškėtų, kad galime sukurti vidaus ryšių sistemas ir perkelti ten tokius verslus, kurie dabar nereikalingi ir tik teršia gamtą. Mes perkeltume juos į vidinį lygmenį, kur jungiamės, kalbamės, jaučiame vienas kitą.
Matau, kad dabar žmonės svajoja atidaryti madingas parduotuves, restoranus, kavines, kirpyklas, grožio salonus, nes iki šiol tik taip jie kūrė ryšį vienas su kitu, bet gamta mus įpareigoja ieškoti naujų vienijimosi formų.
#263753

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos tema „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus veda koronavirusas?

Gamtos kantrybei yra ribos

Kelio atgal nėra

Klausimas: Kam Kūrėjas davė moteriai norą keistis ir studijuoti kabalą? Duotų didesnį norą būti šeimoje, ir tuomet moteris nesiektų klausytis pamokų, o priešingai, lydėtų vyrą.
Atsakymas: Moters noras pasiekti savo sielos šaltinį, t. y. Kūrėją, nė kiek nemažesnis nei vyro. Jis šiek tiek apmūturiuotas žemišku siekiu turėti šeimą ir vaikus, tačiau iš tikrųjų jis irgi labai stiprus.
Pasiekti sielos esmę, savo šaltinį, savo šaknį, Kūrėją – tai žmogaus noras. Jis būdingas tik žmogui. Jei moteriai, kaip ir vyrui, pabunda ši savybė, turime būtinai jai padėti, sukurti sąlygas, kad ji sužinotų savo likimo tikslą ir galėtų jį pasiekti.
#264137

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Ar reikia moteriai taisytis?

Sėkmė priklauso nuo moterų

Klausimas: Kūrėjas įpareigoja mus Jį suvokti?
Atsakymas: Žinoma. Netgi jeigu neva pats noriu atskleisti Kūrėją, tai irgi rodo, kad Jis verčia.
Bet kam man to reikia? Staiga gyvenimo viduryje panorstu atskleisti Kūrėją! Tai kažkas nenormalaus. Paprastai žmogus savo gyvenime nori atlikti ką nors apsiribodamas mūsų pasauliu, dėl savęs, normaliai viską sau sutvarkyti. Tai mūsų įprastinis gyvūninis egoizmas.
Bet staiga egoizmas ima reikalauti kažko nenatūralaus – suvokti aukštesniąją jėgą. Matome, kad toks noras siekti Kūrėjo pabunda nedaugeliui žmonių. Jei tai būtų bent 10-20% Žemės gyventojų, o dabar tik vienetai.
Todėl tie žmonės, kurie jaučia trauką atskleisti Kūrėją, jaučiasi ypatingais, neaišku į gera tai ar į bloga. Jie šiek tiek netenka skonio gyvenimui, pervertina vertybes, ir nežino, ką daryti su savimi.
Ir čia, jei jiems atsiskleidžia kabalos mokslas, tai jis kaip gelbėjimosi ratas skęstančiajam, už kurio jie gali įsitverti ir pamažu atskleisti savyje kur ir kaip esą, kur tas nesuprantamas, paslėptas, viliojantis ir drauge nepasiekiamas tikslas.
#259903

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentaras: Europa prieš virusą pasirodė esanti bejėgė. Pirmiausia krito Italija, tada Ispanija ir Prancūzija. Daugybė susirgimų. Prasidėjo visiškas sienų uždarymas. Ši vieninga Europa, kuri didžiavosi atviromis sienomis, staiga ėmė jas uždarinėti. Viena šalis užsidarė nuo kitos. Jūs visą laiką pasisakote už ryšį, vienijimąsi, o čia – viskas atvirkščiai.
Atsakymas: Džiaugiuosi sienų uždarymu! Džiaugiuosi šių egoistinių, militaristinių ir kitų ryšių sunaikinimu.
Virusas nukerta visus senus ryšius, visą šį Gordijaus mazgą, kurio mes negalėjome nutraukti. Dabar šių grandinėlių nebėra, kai tiekėjai, vartotojai, laivai zuja iš vieno pasaulio krašto į kitą, gabena nenaudingas prekes… Kam?!
Dabar viskas bus ramu. Pažiūrėkite, kaip pagerėjo ekologija, oras tapo švaresnis.
Komentaras: Sakoma, kad Italijoje oras tapo beveik 25–30 proc. švaresnis. Venecijos kanalų vanduo išskaidrėjo. Virš Kinijos neliko smogo, skraido paukšteliai.
Atsakymas: Plaukdamas Venecijos kanalais romantiškai panardinau ranką į vandenį. Po to kelis mėnesius luposi nagas ir visas pirštas. Kiek antibiotikų išgėriau! O dabar, jei tie kanalai švarūs, tada šiam koronavirusui reikia pastatyti paminklą!
Komentaras: Dabar valstybės užsidarė…
Atsakymas: Teisingai! Toroje sakoma, kad nusidėjėlių atskyrimas yra gerai jiems ir pasauliui.
Klausimas: Kodėl negalėjo visas pasaulis padėti Italijai?
Atsakymas: Kaip?! Kas padės? Kodėl turėtų?!
Komentaras: Yra gi tokia sąvoka – pagalba.
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos – pagalba, o priešingai, dar patrypti, kad giliau į žemę prasmegtų. O kaip sukurta visa pasaulinė sistema, tarpusavio santykių sistema? Ar kas nors galvoja apie ką kita, išskyrus save? Aš niekaip negalėsiu pakilti, jei nežlugdysiu kitų. Juk viskas matuojama lyginant.
Klausimas: Vadinasi, kiekvienas už save – toks mūsų pasaulis?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: O jūs sakote, kad jei visi pajaus, jog kiekvienas už save, tai bus gerai?
Atsakymas: Taip, bet be viso to jie pajaus, kad be tarpusavio pagalbos ir be tinkamo ryšio mes vis tik neišgyvensime.
Klausimas: Taigi, valstybė turi padaryti išvadą, kad ryšiai buvo ydingi, egoistiniai, ir dabar mums reikia atsiskirti, kad vėliau susijungtume kitais ryšiais?
Atsakymas: Virusas juos panaikina.
Visi motorlaiviai, garvežiai, lėktuvai, viskas stovi vietoje ir viskas ramu, niekas nejuda. Palaipsniui pinigai bankuose bus išeikvoti, viskas, kas nereikalinga, išnyks. Iš tiesų pastaruoju metu svarbiausios buvo niekuo nepadengtų pinigų įmonės. Kažkas juos spausdina mašina… Juk tai gryna spekuliacija, be to, oru.
Dabar visa tai turėtų po truputį dingti. Kaip muilo burbulas. Helio pripildytas balionas kažkur nuskrido ir sprogo.
Klausimas: Kokius santykius turėtų užmegzti valstybės po šio atsiskyrimo? Kas yra pageidautina? Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas: Labai paprastus. Aš tau kažką duodu, tu suteiki man tai, ko reikia egzistavimui. Štai ir viskas, nieko nereikalingo. Nieko nereikalingo!
Šalia to tyrinėjame pasaulį, kuriame gyvename, save ir tai, kaip galime pasiekti tikrai gerą, teisingą būseną pasaulyje.
Komentaras: O jūs visada sakėte: europiečių vienybės ugdymas…
Atsakymas: Taip ir yra.
Tai yra viską, kuo užsiėmėme, visokiais nereikalingais dalykais, kurie sudarė 90 proc. mūsų veiklos, verslo ir viso kito, dabar turime nukreipti švietimui, visos žmonijos perdarymui.
Įsivaizduojate, kaip visur bus tylu, ramu, gera! Koks bus ramus oras, paukšteliai, žuvys grįš į jūrą. Viskas bus gerai.
Komentaras: Atsikurs ekologija.
Atsakymas: Visai! Kaip ir Černobylyje.
Komentaras: Dabar tas pats vyksta ir Fukujamoje. Viskas atsikuria, grįžo seniai išnykę gyvūnai.
Atsakymas: Taip, buvo manoma, kad jie išnyko, tačiau gamtoje niekas neišnyksta. Informacinis įrašas, vadinamasis „rešimo“, egzistuoja ir staiga atsiranda iš niekur. Kaip gali atsirasti iš niekur?! Kaip ir kadaise atsirado iš niekur, taip ir dabar.
Komentaras: Reikia tik žmogų iš ten ištraukti.
Atsakymas: Žmogus, tikiuosi, bus jau kitoks. O jei ne, tada vėl atsiras dinozaurų.
Klausimas: Jūs visada kalbate apie tarpusavyje susijusią žmoniją. Kas yra susijusi žmonija? Tarkime, po viruso.
Atsakymas: Po viruso susijusi žmonija bus tada, kai kiekvienas gaus tai, ko jam reikia normaliam gyvenimui: drabužius, maistą, pastogę, visa kita, vaikų lavinimą ir viską, ko reikia, o be to, visą likusį laiką jis dirbs bendruomenei. Ir visi gaus vienodai.
Klausimas: Ką reiškia darbas bendruomenei?
Atsakymas: Tai darbas, skirtas žmonių visuomeninių tarpusavio ryšių stiprinimui. Ir nieko daugiau! Draudžiama užsiimti bet kokiu verslu. Jokio verslo!
Klausimas: Kas yra visuomeniniai žmonių tarpusavio ryšiai?
Atsakymas: Tai yra toks ryšių tarp žmonių stiprinimas, kai pamažu atsiskleidžia aukščiausioji gamtos forma, kai mes jaučiamės egzistuojantys amžinai!
Klausimas: Koks turėtų būti mano požiūris į kitus po tokio auklėjimo?
Atsakymas: Kaip į save. Juk nors ir esame atskiruose fiziniuose kūnuose, esame vienas ir tas pats dvasinis kūnas.
Klausimas: Vadinasi, „Mylėk savo artimą kaip save patį“ – tai ir yra požiūris „kaip į save“?
Atsakymas: Taip. Ir jis toks bus!
#264146

Iš 2020 m. kovo 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!