Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad būdami paslėpties būsenos mes esame Asija pasaulyje. Tačiau tada kuo jis skiriasi nuo materialaus pasaulio?
Atsakymas: Materialiame pasaulyje žmogus apskritai nemato skirtumo tarp gavimo ir davimo, neskiria „lo lišma“ (dėl savęs) nuo „lišma“ (dėl davimo), nežino, kas yra gėris ir blogis.
Yra pasakyta, kad visą Asija pasaulį iš esmės sudaro blogis, pasaulį Jecira – per pusę gėris ir blogis, o pasaulis Brija – tai iš esmės gėris. Būdamas šiuose pasauliuose, žmogus tai skiria. Tačiau šiame pasaulyje jis nieko neskiria.
Mes dabar esame žemiausioje pasaulio Asija pakopoje, kuri nepriskiriama dvasiniam Asija pasauliui. Tiesiog privalome šią pakopą prie kažko priskirti, kadangi be dvasinių pasaulių nieko daugiau nėra. Mūsų pasauliui nėra vietos ant laiptų pakopų – tai kažkokia apgaulinga tikrovė, egzistuojanti ant žemiausios pasaulio Asija pakopos ir suteikianti iliuziją, tarsi galima gyventi vien nore gauti malonumą, gryname egoizme.
Aišku, tai neįmanoma. Tačiau aukštesnioji jėga šiame pasaulyje palaiko gyvybę dėl to, kad leistų egzistuoti žmogui, kol iš jo į išorę neišsiverš dvasinė kibirkštis, ir tada jis įeis į dvasinius pasaulius.
Mūsų dvasinės sėklos lašas yra mūsų pasaulyje, šioje materialioje, tarsi kalėjimas tikrovėje, kuri laiko jį įkalinusi ir nepaleidžia. O dėl pastangų, kurias ši sėkla deda norėdama išsivaduoti, ji galiausiai išsiveržia į išorę, tarsi įsiveržia į dvasinį pasaulį. Ir ten ši sėkla, dvasinė kibirkštis, pradeda vystytis dvasinėje tikrovėje.

Iš 2013.01.10 pamokos pagal Įvadą į Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas iš mūsų išaugs?

Grįžimas į sąmonę

Aukštesniųjų pasaulių sistema

Kiek daug daiktų atsirado ir išnyko iš šio pasaulio, kai jie vystantis technikai buvo pakeisti tobulesniais. Dabar prasideda kitas procesas – pavyzdžiui, iš mūsų pojūčių greitai dings visi automobiliai ir lėktuvai, nes jie praras savo svarbą.
Visą šį „paveikslą“, kuris lyg ekrane „parodomas“ mums smegenų galinėje dalyje, kuria jėgos: tiesioginė ir atspindėtoji Šviesa drauge su noru mėgautis.
Todėl žmonės ir pereina prie kompiuterio klaviatūros. Atrodytų, ką su ja galima pagaminti – drabužius, namus? Žmonės kuria kažkokias dirbtines vertybes: pagarbą, valdžią, mokslą – „gaminius“, nesusijusius su kūno poreikiais (maistu, seksu, šeima). Tačiau taip mes kuriame ryšį tarp žmonių, o šioms pastangoms medžiagų nereikia. Svarbiausia – „sukurti“ atspindėtąją Šviesą, ir jeigu tai padaroma žaidžiant kompiuterio klaviatūra, šito pakanka!
Realybės, kurioje mes gyvename, forma priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu aš viską pradėsiu matyti „atvirkščioje“ Šviesoje, sujungsiu šaką su šaknim ir pamatysiu man atsiveriančio pasaulio dvasines šaknis. Ir šios dvasinės šaknys man taps svarbesnės negu jų materialiosios šakos. Galiausiai materialiosios šakos palaipsniui iš viso išnyks iš mano jutimų – juk aš vis labiau vystysiu savo dvasinius pojūčius.
Iš materialaus pasaulio imsiu tik tai, kas reikalinga kūno gyvybingumui išsaugoti – daugiau man neprireiks. Taip šis pasaulis darysis vis skaidresnis. Tačiau tai priklauso ne nuo atskiro žmogaus, o nuo bendro visų pasaulio sielų išsitaisymo.
Jeigu mūsų sielos susivienija – jos tarpusavyje sukuria dvasinį pasaulį! Jos jau turi bendrą Aukštesniojo pasaulio jutimą, todėl pradeda jausti tokią tikrovę, kuri yra ne tik aukščiau už materialinę, bet ir milijardus kartų galingesnė už ją. Net pati pirmoji dvasinė pakopa neapsakomai didesnė ir galingesnė už mūsų pasaulį.
Jeigu pradedame ją jausti – ji mums „užtemdo“ šį pasaulį. Juk ir dabar jame yra daugybė smulkmenų, kurių mes nepastebime. Noras mėgautis irgi niekur nedingsta. Bet kai tik visa žmonija tarpusavyje pradeda kurti bendrą davimo sistemą, tai yra, vietą dvasiniam pasauliui – mes pradedame jame gyventi ir jam suteikiame visą svarbą!
O žemesniąją, materialiąją plotmę mes pradedame kelti iki dvasinio lygio. Tai yra, materialumą pradedu vertinti kaip dvasingumo dalį – juk matau viską veikiančias jėgas ir nebepastebiu medžiagos. Man medžiaga virsta jėgomis – tai yra, Asija ir visi likusieji pasauliai pakyla iki Begalybės pasaulio.
Tačiau tam visa žmonija turi susivienyti į vieną bendrą sielą.

Iš 2011 m. vasario 8 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Viliojanti kelionė į sielos gelmes

Mes bandome priartinti kabalos mokslą žmonėms ir paaiškinti, kad tai yra mokslas, kuris aiškina mums mūsų gyvenimą, padeda spręsti auklėjimo, sveikatos ir visas kitas problemas. Bet visa tai tik išorėje.
Iš tikrųjų kabalos mokslas kalba tik apie dvasinį pasaulį ir nutrūksta Asija pasaulio Binos de Malchut de Malchut lygmenyje. Tarp šios Binos ir mūsų būsenos šiame pasaulyje, Asija pasaulio Malchut de-Malchut, yra atotrūkis.
Mes negalime peržengti per šią bedugnę, sutrumpinti atotrūkio ar kažkuo jį užpildyti. Kol nepašokai aukščiau jo, kabala tau visada atrodys abstrakčiu mokslu, filosofija arba mistika, t. y. kažkuo nerealiu. Juk realiu laikai tik tai, ką dabar gali pamatyti ir paimti į rankas – ir ką tau galima duoti, jeigu nepardavinėsi raudonų siūlų ir švento vandens?
Šis atotrūkis tarp mūsų dabartinės būsenos ir pačios artimiausios Binos įveikiamas tik intensyviu darbu savo medžiagos viduje – egoistiniame nore mėgautis. Aš mėginu tai daryti per aplinką, kuri ir pati kol kas egoistinė, ir studijas, kurios yra dėl savęs. Bet aš iš visų jėgų it mažas vaikas stengiuosi augti ir pakilti virš savęs.
Kabala niekada negalės tiesiogiai įsivilkti į mūsų pasaulio medžiagą – tau visada prisieis užšokti pas ją viršun! Nieko negalėsi padaryti su šiuo paskutiniu ACHAP’u (apatine aukštesniojo dvasinio objekto dalimi). Tu neturi Galgaltos ve Einaim (GE), kuria galėtum įsivilkti į jį.
Taip sukurti visi pasauliai, visos dvasinės pakopos: žemesniosios pakopos GE įsivelka į aukštesniosios pakopos ACHAP ir tuomet gali iš jo gauti. Nesvarbu, tegu aukštesniosios pakopos ACHAP’e viešpatauja visiška tamsa, bet aš savo GE esu pasirengęs priimti šią tamsą, sutikti su ja, kad įsikibčiau į aukštesniąją pakopą. Aš pasiruošęs suteikti pirmenybę šiai tamsai, o ne tai Šviesai, kurią dabar turiu savo GE.
Bet aš neturiu GE tam pačiam paskutiniam ACHAP’ui tarp Binos ir Malchut de Malchut de Malchut de Asija! Juk aš su savo egoizmu esu žemiau šio ACHAP’o ir man nėra kuo įsivilkti į aukštesniąją pakopą. Aš nieko negaliu padaryti ir todėl kabalos mokslas man lieka abstrakčiomis žiniomis.
Dvasinis pasaulis baigiasi paskutinėje Binoje − pažymėta raudonai paveikslėlyje. Aukštesniosios pakopos ACHAP man visiška tamsa. Bet jeigu aš įnešu į šį tarpą „grupę, knygas, mokytoją“ ir pradedu su jais dirbti, tai turiu galimybę susieti save su šia Bina.
Ir tai netgi nereiškia, kad pati ši grupė turi būti dvasiniame pasaulyje. Tačiau šios priemonės (grupė, knygos, mokytojas) turi tokias stebuklingas savybes (sgula), kad jeigu aš įsivaizduoju, tarsi jie būtų aukščiau manęs ir noriu įsijungti į juos, anuliuodamas prieš juos savo egoizmą, tai ištraukiu iš jų dvasinį komponentą. Iš aukštesniosios pakopos GE per juos pas mane ateina Šviesa.
Aš savo ruožtu įdedu norą (egoistinį!), o kaip atsakas man ateina Šviesa ir mes su ja susitinkame toje srityje, kuri vadinasi „mokytojas, knygos, grupė“. Tai kokybinė sąvoka, o ne žmonės ar knygos – būtent ta vieta, kur atskleidžiu aukštesniosios pakopos ACHAP’ą, dvasinį pasaulį.
Todėl turiu įsivaizduoti, kad jie aukšti, didūs ir kad jų viduje yra Kūrėjas. Tik tokia forma galiu įsivaizduoti aukštesniosios pakopos ACHAP’ą – aukštesnę pakopą ir į ją įsikibti. Juk aš neturiu GE, nėra jokios kitos galimybės.

Iš 2011 m. sausio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Embriono užduotis – prilipti prie aukštesniosios pakopos

Kaip išaugti dvasiškai?

Dvasinis liftas

Klausimas: Kas keičiasi, kai iš vieno dvasinio pasaulio pereini į kitą?
Atsakymas: Keičiasi viską valdantis  noras-jėga, vertybių sistema Duodančiojo atžvilgiu, suvokimas, kiek jis svarbus. Tai nulemia viską.
Visame pasaulyje tėra noras mėgautis ir du principai: savo paties ir Duodančiojo interesas.
Pavyzdžiui, situacijoje „svečias ir šeimininkas“ svečio būsena gali vadintis Brija, Acilut, Jecira arba Asija – nuo jos ir priklauso svečio reakcija į šeimininką.
Pavyzdžiui:
jeigu jis yra pasaulyje Asija – praryja visas vaišes.
jeigu yra pasaulyje Jecira – abejoja, kiek verta valgyti – daugiau ar mažiau?
jeigu pasaulyje Brija – viską apskaičiuoja ir žino, kad nesuklys, nes gali įrodyti Šeimininkui, jog teikia Jam malonumą.
jeigu  pasaulyje Acilut – tai suvalgo viską, kaip ir pasaulyje Asija, bet būna įsitikinęs, jog tai Šeimininko gerovei! Juk jie susiliejo vienas su kitu.
Kalbama tik apie vidinę žmogaus būseną.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Paslėptį paversti atskleidimu“

„10 paskaitų apie kabalą. Pirma paskaita“

Klausimas: Pasakyta, kad „šis pasaulis“ – pats žemiausias Asija dvasinio pasaulio laiptelis. Tai kas gi yra mūsų pasaulis, kuriame gyvename?
Atsakymas: Mūsų pasaulis neegzistuoja dvasiniame pasaulyje, jis – mūsų įsivaizduojama „realybė“. Turime pasiekti pirmąjį, patį žemiausią dvasinio pasaulio laiptelį, o nuo jo jau imsime kilti tarsi plonyčiu Šviesos vamzdeliu į viršų, į savo šaknį.
Dabar mums atrodo, jog esame didžiuliame pasaulyje, Visatoje, bet visa tai kaip taškas, atspaudas, žemiausio dvasinio laiptelio šešėlis. Jis pats neegzistuoja, kaip neegzistuoja šešėlis pats sau.
Tačiau mes „gyvename“ šio šešėlio viduje, kaip gyvename sapne, kol vietoj šešėlio nepasieksime originalo, pirmosios dvasinės pakopos, kuri vadinama „Šis pasaulis“, o tai ir yra dvasinių pakopų pradžia.
Sudėtingiausia – pakilti ant šios pirmosios pakopos, juk ji visiškai priešinga mums, o todėl – paslėpta. Jeigu tau pasakytų, kad gausi galimybę duoti kitiems viską, net savo gyvenimą – argi tu pagalvotum, jog verta to siekti?
Todėl nuo tavęs tai slepia „netyros jėgos“, apgaudinėja pagal principą „žievė (klipa) saugo vaisių“. Klipa (netyra jėga) sako tau: „Verta atskleisti dvasinį pasaulį, čia malonumas!“ – ir tu tiki ja! Taip ji padeda tau ateiti pas Kūrėją.
Žmogus svyruoja: tai veržiasi į dvasingumą, tai abejoja, ar yra kas nors gero ten, o tuo metu, eina pirmyn. Bet svarbiausia – leisti Šviesai dirbti su tavimi.
Atlik viską, ką parašė Gydytojas, leisk jam atlikti operaciją. O mes gudraujame ir neleidžiame Šviesai dirbti su mumis…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Be operacijos išgydyti neįmanoma“

„Suderink save su Begalybe!“

„Dvasinis pasaulis – tikrovė, o ne fantazija!“