Klausimas. Sakote, kad mūsų laikais egoizmas skiriasi tuo, kad į pasaulį nusileido žemos sielos, egoizmas išaugo, šoktelėjo aukštyn. Ką turite omenyje?
Atsakymas. Turiu omenyje, kad pasiekėme būseną, kai mums reikia veržtis į Aukštesnįjį pasaulį.
Su mūsų mažu egoizmu, nukreiptu į tai, kaip daugiau užsidirbti ir kad kur nors pasisektų, šito nepasieksi. Per gyvenimą tau iškyla visokių tikslų, pirmenybių, vertybių, ir visą gyvenimą maskatuojiesi tarp jų.
Tačiau žemiški tikslai – tai ne egoizmas. Tikrasis egoizmas atsiranda dvasinės žmonių tarpusavio vienybės atžvilgiu – ten, kur rimtos kliūtys.
Klausimas. Ar yra egoizmas Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Dar ir koks – noriu būti Jo vietoje! Juk Kūrėjas sukūrė egoizmą lygiu sau, todėl ego jaučia tokį impulsą.
Klausimas. Vadinasi, kabalistai turi ryšį su Kūrėju, ir jie nori Jį išnaudoti sau?
Atsakymas. Jei jau esi šioje sistemoje ir turi ryšį su Kūrėju, tai dvasinis egoizmas vadinasi „klipa“, ir tai visiškai kitokios, ypatingos kliūtys, kurias reikia ištaisyti.
#234982

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Artimas ryšys su Kūrėju

Klausimas. Kas trukdo moteriai nusileisti vyrui ir atvirkščiai?
Atsakymas. Kabala nesprendžia šių problemų. Ji siūlo pirmiausiai pakilti virš mūsų egoizmo, o paskui megzti įvairiausius ryšius: tarp tėvų ir vaikų, tarp vyrų ir moterų, tarp tautų – tarp visų. Tačiau pirmiausiai reikia išmokti pakilti virš savo ego.
Kitaip tariant, iš pradžių vyrai turi ištaisyti vyrų tarpusavio ryšius, o moterys – moterų, po to šeimoje, visuomenėje, ir visoje žmonijoje.
#233603

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Potencialų skirtumas

Nutiesti tiltą virš savojo egoizmo

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Klausimas. Matau moters esmę kaip besąlygišką meilę ir gailestingumą. Ar tai teisinga žvelgiant iš kabalos pozicijų? Jeigu taip, kodėl nėra specialių kursų ir programų moterims, padedančių atskleisti moteriškąją esmę?
Atsakymas. Moters esmė – tas pats egoizmas kaip ir vyrų, tik kitokio pavidalo. Nereikia savęs idealizuoti. Priešingai, supraskite, kad esate tokia pati egoistė kaip ir visi.
Todėl reikia tinkamai taisyti savo egoizmą pasitelkus Šviesą, o ne spaudimą, gasdinimus ar dar ką nors. Tai tiksli egoizmo taisymo programa, kurią būtina teisingai absorbuoti savyje. Bet jokiu būdu negalvokite, kad moteris – tvarkingesnė ir jai nereikia taisytis.
#233144

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Dvasinė moterų paskirtis

Moters verta vieta

Klausimas. Ar būna nesavanaudiška draugystė? Jei taip, tai kur santykių lygybė ir priklausomybė?
Atsakymas. Materialiame pasaulyje nėra nieko nesavanaudiško, nes viskas grįsta egoizmu – mūsų prigimties pagrindu. Tad nereikia skraidyti padebesiuose.
Visa prigimtis grįsta egoistiniu principu – noru mėgautis. Esmė ta, kad padedant Šviesai, t. y. veikiant Kūrėjui, galime pakilti aukščiau mūsų prigimties ir pradėti išnaudoti ją kitaip – dėl naudos kitiems. Mes tarsi pakylame virš žemės, įveikiame Žemės traukos jėgą, bet tik padedant Šviesai.
#233806

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra draugystė?

Altruizmo nėra!

Ką taisyti?

Mokslininkai siūlo žmogų laikyti paaugliu iki 24 metų. Pagrindinės priežastys – socialinės: šiandien poindustrinėse šalyse ilgiau mokosi, vėliau tuokiasi, vėliau susilaukia vaikų. Šitaip biologinis amžius sulėtėja.
Spėju, kad susidūrėme su žmonijos vystymosi stabdymo faze. Visuomenę apėmė tokia atmosfera, kurioje žmonės nenori augti. Jiems patogu ir be šito, jiems norisi likti vaikais.
Mes stovime ant naujo pasaulio slenksčio. Ankstesni stimulai nustoja veikti: profesinė karjera nevilioja taip, kaip anksčiau, o robotai grasinasi panaikinti daugumą specialybių. Artimiausią dešimtmetį mokymosi įstaigos persikels į virtualią erdvę, gamyba vis labiau automatizuojama, produktų ir paslaugų teikimas persikelia į internetą.
Galiausiai tik nedaugelis žmonių sugebės užsiimti kūrybine veikla, kurti kažką nauja. O kas bus su likusiais?
Paauglystės kartelę galima pakelti ir iki 40 metų – koks skirtumas? Jeigu žmogus realizavosi kažkurioje sritye, tai paaugo. Jeigu ne, tai užstrigs paauglystėje, gaudamas minimumą.
Dar neseniai aktyvus žmogaus gyvenimas tęsėsi nuo 15–20 iki 60–70 metų. Dabar perspektyvoje ilga vaikystė ir ilga senatvė.
Tai – natūralu. Kai egoizmas užauga, nėra paprasta iš jo išeiti, pradėti kažką daryti, kažkaip su juo dirbti. Paprasčiau užsidaryti kompiuteryje ar mobiliajame, lindėti valandų valandas mažame kambarėlyje, žinant, kad mama ką nors išvirs.
Kokia gi išeitis?
Išėjimas iš paauglystės – tai noras save realizuoti. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis silpsta. Daugumai užtenka virtualiosios realybės žaislų. Žmonės neturi akstino suaugti, net materialinio.
Kartu jiems atsiranda laiko ir galimybė suvokti, kad yra savo egoizmo įkaitai. Jis atitraukia juos nuo svarbiausio – nuo galimybės pakilti virš operacinės sistemos, paimti valdymą į savo rankas ir realizuoti save iš tikrųjų.
Supratęs tai, žmogus pagaliau išeis iš vaikiškumo ir suras save.
#223315

Daugiau šia tema skaitykite:

Paauglių depresija

Žvilgsnis į augančią kartą I dalis

Geriausia dovana vaikui

Klausimas. Kaip rate pasiekti jausminį bendravimą, be žodžių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes egzistuojame tam tikroje erdvėję – lauke, kuris vadinamas „Kūrėju“. Kad jį pajaustume, mums reikia atitinkamai sukurti savyje tolygias savybes, atitinkančias šį lauką: davimą, ryšį, meilę, emanaciją.
Mumyse šių savybių nėra. Mes iš anksto sukurti priešingi Kūrėjo laukui, kitaip tariant, egoistiški, gaunantys, ignoruojantys kitus, atskirti nuo kitų ir t.t.
Taip sukurta dėl to, kad patys sukurtume savybes, panašias į aukštesniojo lauko, kurios pasiekiamos, kai mes teisingai jungiamės tarpusavyje. Todėl mes bandome susivienyti tarpusavyje būsenose, kurių pagrindas – mūsų egoizmas, kai mes neigiame vienas kitą, laikomės tam tikru atstumu vienas nuo kito.
Mes specialiai sukurti kaip egoistai, kad galėtume pakilti aukščiau ego ir sukurti savyje sąlygas, kai bendras laukas užpildytų mus, ir mes galėtume užfiksuoti jį mūsų sukurtame naujame jutimo organe, kuris vadinamas „abipusiu bendravimu“.
Jei mes sukūrėme šią sąlygą, tai atskleisime savyje Aukštesniąją jėga – Kūrėją, Jo programą, Jo jėgą, Jo planus mūsų ir visų kitų atžvilgiu. Mums taps aišku, kaip geriau veikti, ką daryti. Mes pajausime, kad egzistuojame šiame lauke amžinybės ir tobulumo būsenoje.
Kad suvoktume aukštesniojo lauko savybes ir pajaustume jį pagal panašumo dėsnį, turime sukurti tarpusavyje tamprų ryšį. Todėl visi mūsų mokymai turi būti tokie, kad atvestų mus į būseną, kai kildami aukščiau egoizmo, ne naikindami, o nepaisydami jo, susijungiame tarpusavyje.
Tai labai sudėtinga, ilgalaikė praktika, bet šiandien ji kiekvienam prieinama – kas nori, gali ją įvaldyti. Ir tada žmogus atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri užpildo mūsų pasaulį. Jis žinos, dėl ko ir kaip viskas vyksta su juo ir kitais. Jo akys atsivers į viską, kas vyksta šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir į tai, kas išorėje.
#220574

Iš 2017 m. spalio 22 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Pakilti virš egoizmo

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Visi Toros priesakai – tai rekomendacijos, kaip atlikti vienintelį svarbiausią priesaką „pamilk artimą kaip save“. Todėl jis vadinamas bendruoju gamtos dėsniu.
Kiti priesakai – tarsi sudedamosios dalys, nurodančios kaip kituose lygmenyse, skirtingomis aplinkybėmis laikytis dėsnio „pamilk artimą“, kitaip tariant, susijungti virš skiriančio, stumiančio mus egoizmo.
#232824

Iš 2018 m. kovo 15 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Tora kalba apie visus

Protas tiesiog aptarnauja egoistinį norą, padeda žmogui it gyvūnui priartėti prie malonių dalykų ir išvengti nemalonumų.
Jeigu žmogus supranta, kad veikia tik savo egoizme ir negali pakilti virš jo, tai nori be gyvūninės dalies įgyti žmogaus, Adam, protą, t. y. nori tapti panašus į Kūrėją. Tuomet jis veikia ne tam, kad užpildytų savo norus mėgautis, o tam, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Tai visiškai kitoks buvimas, kai žmogus jaučia kitą tikrovę. Jis atskleidžia, kad pasaulyje veikia davimo, o ne gavimo jėgos tinklas. Jis įsijungia į žmonių tarpusavio ryšių sistemą ir per ją atskleidžia visus ryšius tikrovėje, amžiną ir tobulą sistemą, veikiančią pagal vieną abipusio davimo principą. Ir žmogus nori priklausyti šiam tinklui, vadinamam „Kūrėju“.
#233198

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Alkis visiškame pertekliuje

Protas ir jausmai dvasinio dvasinio vystymosi kelyje

Ateities visuomenės globali sistema

Komentaras. Neuronai, iš kurių sudarytos mūsų smegenys, pagal savo funkcionalumą yra loginiai elementai. Jie prisitaikė atvaizduoti tą logiką, kuri yra gamtoje, ir atgamina ją smegenyse, nervų sistemoje.
Todėl jie jaučia, kai jų gaunama informacija neatitinka šios logikos.
Man atrodo, kad jei žmogui suteikiama melaginga informacija, tai neuronų lygyje jis pradeda tai jausti. Nuolatos maitinamas melaginga informacija, jis gali susirgti.
Mūsų istorijoje yra pavyzdžių, kai ilgalaikis melagingos informacijos teikimas žmonėms sukėlė tam tikrų socialinių pasekmių, masinių negatyvių reiškinių.
Kitaip tariant, gamtoje egzistuoja tam tikra objektyvi tiesa, kuri įspausta pačiuose neuronuose, ir jie geba pajausti melą.
Atsakymas. Esmė ta, kad žmogaus sąmonėje yra du gamtos lygiai: aukštesnysis lygmuo, atstovaujantis idealiam ryšiui tarp visų gamtos dalių, ir žemesnysis lygmuo – absoliučiai nutrūkęs, egoistinis ryšys.
Šiandien mes veikiame egoistiniame lygmenyje, atstumiame vienas kitą. Bet gamta sukurta taip, kad galiausiai per visų teigiamų ir neigiamų jausmų pasireiškimą mumyse , proto ir jausmų priešstatą ji vis tiek palaipsniui skatina mus analizuoti, kas iš tikrųjų yra tiesa.
Mes priverstinai turėsime priimti visą tarpusavio priklausomybės sistemą ir pajausime ją, egzistuosime dėl jos globalumo ir integralumo. Ji yra kiekviename žmoguje.
Todėl, tikėtina, neuronai supranta, kad mūsų prigimtyje yra tiesos pojūtis. Iš esmės, mes sukurti teisingai, tik iš aukščiau visa tai padengta didžiuliu egoizmu, kuris užstoja mums vientisą uždarą gerą sistemą.

#220450

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti iš melo apsupties

Kur slypi valios laisvė

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Klausimas. Kasmetinis kyšių kiekis pasaulyje sudaro vieną trilijoną dolerių. Tuo tarpu pasaulinė ekonomika praranda dar du ir penkias dešimtąsias trilijono dolerių dėl korupcijos.
JT teigimu, besivystančiose šalyse su korupcija susiję nuostoliai dešimt kartų viršija oficialios vystymosi
pagalbos sumą.
Kokiame pasaulyje mes gyvename?
Atsakymas. Mes gyvename egoistiniame pasaulyje, kuris negali būti kitoks.
Jei žmogus valdomas egoizmo ir negavo kito auklėjimo, tai jis galvoja tik apie tai, kaip jam maksimaliai pasinaudoti savo pareigomis ir padėtimi visuomenėje. Tai– natūralus egoizmo poreikis.
Mes taip sukurti, tai– mūsų prigimtis. Kaip žmogus gali save apriboti, neimti, nevogti, nesinaudoti savo pareigomis? Jis būtinai tai darys.
Teigiamų veiksmų koeficientas žmonijoje nulinis. Viskas išvagiama!
Klausimas. Taigi, praktiškai kiekvienas žmogus šiame pasaulyje – kyšininkas?
Atsakymas. Žinoma. Argi jis kuria viską, ko reikalauja visuomenė? O jei jis atiduoda nepakankamai savo jėgų, žinių ar dar kažko – tai jau vagystė. Mes nieko negalime pakeisti, jei neauklėjame žmogaus.
Klausimas. Kokiu atveju žmogus nevogs ir neims kyšių?
Atsakymas. Kai jis gaus aukščiausią apdovanojimą. Jis viską atiduos žmonėms, nes norės gauti apdovanojimą – ryšį su Kūrėju.
Jei žmogus elgsis su visais taip, kaip su savimi, tai tokiuose santykiuose jis ras slaptas duris, kaip pas tėtę Karlą už nupiešto židinio – išėjimą į rojaus sodą, į dvasinį pasaulį.
Ten viskas egzistuoja pagal kitus – davimo ir meilės– įstatymus. Būtent tai mums reikia pasiekti. Šiandien mes turime tokią galimybę, ir todėl viskas, ką atskleisime šiame pasaulyje – tai, kad toks kaip dabar jis yra nepakenčiamas. Ir taip
priartėsime prie šios galimybės.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“