Klausimas. Jei gimstu egoistu ir visas mano „aš“ – tai egoizmas, kaip galiu būti neutralus?
Atsakymas. Esmė ta, kad kai žmogų ima vesti kūrimo tikslo link, jam sukuriamos sąlygos, kurioms esant jis iš dalies neutralus, atsiranda valios laisvė, jam duodamos tikslios būsenos, kur jis gali rinktis. Bet tai, dažniausiai, tik grupėje.
Mūsų pasaulyje nėra tokio blogio, apie kurį pasakoja kabala. Jis atsiranda tik tarp draugų, siekiančių susivienyti, o blogis – jų egoizmas, trukdo pasiekti tikslą.
Blogis ne kabaloje – tai blogis kaip kad miške žvėrių. Jis reikalingas tik tam, kad atvestų visą žmoniją į grupę.
#235217

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi pojūčiais, tačiau jie mums tarsi nėra natūralūs. Natūralus pojūtis, gautas gimus, vadinamas racionaliu žinojimu.
Tačiau dabar prašau papildomo požiūrio į tikrovę, kad sukurčiau jos naują lygmenį, vadinamą „davimu“, Bina, tikėjimu, kuris nesiremia materialiu žinojimu.
Remiuosi vien gavimu, nes mano pagrindas – egoizmas. Tačiau prašau man duoti tokį požiūrį į tikrovę, tarsi joje jausčiau Kūrėją, tarsi Jo davimo jėga atsiskleidė visame pasaulyje, ir visi meilėje, duoda, ir aš noriu toks būti.
Suprantu, kaip mano noras nutolęs nuo tikrovės, tačiau trokštu taip save sukurti, kad į ją žvelgčiau iš dviejų lygmenų – gavimo jėgos ir davimo jėgos. Viena vertus, kaip teisėjas vadovaujuosi tik tuo, ką mato mano akys, ir regiu realų pasaulį. Kita vertus, pasaulį suvokiu kaip ištaisytą, kurioje viešpatauja tik viena Kūrėjo jėga ir be jos nėra nieko daugiau.
* * *
Jeigu Kūrėjas įsivilktų į mane ir perduotų man savo davimo ir meilės jėgą, pakeisdamas egoistinę gavimo jėgą, kuri mane valdė anksčiau, tapčiau angelu. Tik duočiau ir visus mylėčiau, taip pat nesąmoningai, kaip dabar noriu iš visų gauti. Manyje viena prigimtis pasikeistų kita.
Tačiau to niekada nebus. Tikslas tas, kad likdamas tuo pačiu kūriniu, koks esu, prilygčiau Kūrėjui, kitaip tariant, apimčiau savyje du lygmenis.
Ir todėl po daugybės metų nusivylimų nesėkmingai bandant įgyti davimo jėgą, pajausti meilę, dvasinį pasaulį, pagaliau suprantu, kad to visiškai nenoriu. Man nereikia davimo jėgos, kuri visa užvaldys mane, kaip kad dabar valdo egoizmas – tai nieko neduos. Tikrasis davimas – likus su gavimo jėga įgyti gebėjimą davimo jėga pakilti virš jo.
Ko nors nekęsdamas gaunu gebėjimą gerai su juo elgtis. Nenoriu tapti angelu ir visų mylėti. Lieku tuo pačiu egoistu, kokiu mane sukūrė Kūrėjas, nesunaikinu savo noro mėgautis, tačiau virš jo, atlikęs apribojimą, turėdamas ekraną ir atspindėtą Šviesą, kuriu savo davimo santykį virš gavimo.
Nereikalauju jokio atlygio ar kompensacijos, tiesiog noriu su visais elgtis taip, kaip su jais elgiasi Kūrėjas. Kitaip tariant, mano ketinimai sąlygiškai nesavanaudiški.
* * *
Turime atskleisti visą savo blogį ir virš jo įgyti davimo, Binos jėgą. Negalime tapti Kūrėjais, galime tik prilygti Jam. Todėl mūsų davimo jėga gali egzistuoti tik virš gavimo jėgos, tarsi duotume.
Davimo jėga – tai Kūrėjo jėga. Tegalime ją atspausti savyje, ir todėl vadinamės „žmogumi“, Adam, kitaip tariant, panašiais į Kūrėją (adam hebrajiškai iš žodžio domė – panašus). Savo norą mėgautis paauksuojame. Po auksu liekia visa statula, visas mūsų egoizmo blogis. Tai vadinama noro „avijut“ ir ekranu virš jo.
#235390

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos, tema – „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Geras įprotis – siekis duoti

Žmogus ir jo aplinka

Klausimas. Pasaulyje veikia dvi pagrindinės jėgos: noras gauti ir noras duoti. Noras gauti – natūralus mūsų noras. O kaip jis pasireiškia mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Iš tiesų, noras gauti – natūralus mūsų noras. Jį taip pat galima vadinti dvasiniu, nes jis vadovauja mūsų sielai, savybėms, mintims, visiškai valdo mus. Todėl noras gauti savo kokybe, kiekybe, aktyvumu prilygsta norui duoti, priklausomai nuo to, kaip mes jį valdome.
Iš pradžių mumyse veikia tik egoizmas, tik noras gauti. Vėliau pajuntame noro duoti reikalingumą, nes matome, kad egoizmas be jį atsveriančios davimo savybės veda mus susinaikinimo link.
Iš esmės, visas mūsų pasaulis pagrįstas visur esančia egoistine noro mėgautis jėga. Ir tame nematome nieko bloga, nes ši jėga išstūmė žmoniją iš urvų, pirmykštės santvarkos ir paskatino nuoseklų rašto, technologijų, komunikacijos sistemų, valstybingumo vystymąsi – visa tai, ką turime dabar.
Klausimas. Tai ką gi taisyti, jei šis vystymasis – natūraliai geras noras?
Atsakymas. Pats vystymasis yra geras, o mūsų tarpusavio santykiai – blogi. Kiekvienas visuomenės narys nori tik vieno – pasipelnyti, ir pageidautina – išnaudojant kitus. Taip veikia egoizmas, nepriklausomai nuo mūsų noro pasąmoningai gyvenantis mumyse.
Klausimas. Jei dabar žmonių tarpusavio santykiai blogi, egoistiški, tai kokie jie turi būti iš tikrųjų? Kokią visuomenę norėtumėte mums pavaizduoti?
Atsakymas. Kam vaizduoti visuomenę? Geriau įsivaizduokime tobulą pasaulį. Kokia prasmė gyventi 50–60 ar net 100 metų ir visą laiką sunkiai dirbti, kentėti, bėgti nuo nemalonumų, visą laiką bandyti prisipildyti menkais malonumais ir matyti, kad jie – momentiniai. Net jei kuo nors džiaugiuosi, tai tuoj pat pradingsta, o aš vėl vaikausi kažko didesnio. Nenoriu tokio gyvenimo!
Noriu įsivaizduoti amžiną, tobulą, bet ne statišką, o visą laiką besivystantį gyvenimą: nuo mažesnio tobulumo prie didesnio, atveriančio man bekraštes perspektyvas, nuolat besiplečiantį horizontą. Bet tai vyksta ne kaip vaikui, susižavėjusiam pasauliu. Tai suteikia ir atskleidžia mums tobulybės jausmą, kurio neįmanoma apsakyti žodžiais.
#233125

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Harmoningo gyvenimo priemonė

„…Kūnas, mintantis iš egoistinės sistemos, kuri tėra noras gauti, o ne duoti, yra atskirtas nuo Šviesos, ir jo noras nuolatos pasirengęs praryti visą ištisą pasaulį.
Todėl, net jeigu atrodo, kad žmonės pagal sumanymą atlieka teigiamus veiksmus duodami – jie vis tiek laikosi tik asmeninės naudos su ketinimu dėl savęs“. (Baal Sulam „Vidinė žiūra“)
Žmogus – egoistas, jis nori užpildyti tik save. Tačiau problema ta, kad nepavyksta, ir tai atveda prie gilios vidinės krizės.
Daugybė žmonių Žemėje jaučiasi itin nelaimingi. Iš visų pusių jaučiame smūgius. Aukštesnės jėgos spaudžia, veržia mus per valdžios nutarimus, įvairius ekologinius kataklizmus, ligas ir kitas problemas. Todėl kabala mūsų laikais tampa iš tikrųjų reikalinga.
Ji siūlo itin paprastą išeitį, tačiau šioji psichologiškai sunki – įsijungti į grupę. Be to ne šiaip susiburti prie bendro stalo, o sukurti iš visų grupės narių bendrą norą Kūrėjui, kur Jis ir atsikleis. Taip išspręsime visas įsiskaudėjusias problemas.
#235095

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Klausimas. Į žemę vis sugrįžta vyrų sielos. O kas vyksta su moterimis? Ar moteris turi nemirtingą sielą, ar paprasčiausiai išnyksta, ir viskas?
Atsakymas. Tarp vyrų ir moterų nėra skirtumo. Dar daugiau: jeigu moterys gali įveikti savo egoizmą ir pradeda jungtis su kitomis moterimis, vienos kitas palaikydamos, jos gali pralenkti vyrus savo dvasiniame tobulėjime.
Sakyčiau, kad Kūrėjas moteris myli labiau, negu vyrus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar beširdis turi sielą?

Ar reikia moteriai taisytis?

Vyro ir moters dvasinis kelias

Klausimas. Ar turime taisyti žemišką egoizmą?
Atsakymas. Materialiame lygmenyje turime jį taisyti įprastiniu auklėjimu. Tam nereikia aukštesnės Šviesos.
Kabala kviečia taisyti ne žemišką egoizmą, o tą, kuris trukdo mums susivienyti.
Klausimas. Bet jei žemiško egoizmo netaisysime ugdymu, tai bus neįmanoma gyventi…
Atsakymas. Negalėjimas jo ištaisyti ir stums tave dvasiškai kilti. Jei galėtum ištaisyti savo žemišką egoizmą, nepanorėtum visai išsikapstyti iš šio gyvenimo – išsitaisei ir laimingas.
Todėl Kūrėjas neleidžia mums visiškai ištaisyti materialaus egoizmo, kitaip, visai nieko nenorėsi.
Taip šis gyvenimas stumia žmogų įsisąmoninti, ieškoti gyvenimo prasmės.
#235061

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rūpestis egoistinis ir dvasinis

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Ypatingas egoizmo tipas

Klausimas. Kur visų neišsitaisymų šaknis?
Atsakymas. Visų gedimų šaknis – žmogaus širdyje, jo egoizme. Egoizmas – tai ne noras papramogauti, pasilsėti ir pan., egoizmas – tai, kas atsirado sudužus sielai į daugybę dalių.
Bet kaip tai apibrėžti? Jei mėginsime susirinkti į vieną sistemą, į vieną sielą, tuomet tai, kas mums trukdys bus vadinama egoizmu.
Kabaloje egoizmas nėra tai, ką kiekvienas žmogus patiria gyvendamas: pavydėti kitiems, konkuruoti, norėti asmeninių pasiekimų. Tai įprastiniai gyvūniniai instinktai, kurie yra kiekviename iš mūsų. Jie niekur nedingsta. Laikui bėgant jie keičiasi, galime juos šiek tiek suspausti, tačiau iš esmės tai ne ego.
Egoizmas – tik tai, kas trukdo mūsų taisymuisi, bendros sielos atkūrimui. Tad jei grupėje imame siekti teisingų ryšių, tuomet tam prieštaraujanti jėga ir yra egoizmas. Ji atsiranda tam, kad prašytume Kūrėją mus ištaisyti, nes patys neturime jokių galimybių ką nors daryti prieš tikrąjį ego.
Toroje taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą ir daviau Torą jam ištaisyti.“ Kitaip tariant, egoizmą veikia tik viena priemonė – aukštesnioji Šviesa, kurią galima gauti, jei atrasime ego ir prašysime Kūrėjo/Šviesos jį ištaisyti.
Todėl visas mūsų darbas – grįžti į vienos bendros sielos būseną, taip tarpusavyje susijungti, kad nebūtų jokio atotrūkio.
Klausimas. Visų neišsitaisymų šaknis kyla iš kūrimo sumanymo?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu Kūrėjas nebūtų sugadinęs viso kūrinio, negalėtume Jo atskleisti, iš tamsos pasiekti Šviesos, pajausti aukštesnįjį pasaulį. Viskas pasiekiama iš tamsos ir šviesos kontrasto.
#234623

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Ypatingas egoizmo tipas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Jeigu siela tai mes visi, vadinasi, ji turi skirtingas savybes, juk mes visi skirtingi, išeitų, kad ji visuomet yra, mums tereikia išvysti jos daugiapusiškumą?
Atsakymas. Mes visi labai skirtingi ir visi vienodi. Mes skiriamės savo egoizme, nes kiekvienas nori truputį sau, kaip jam lengviau, kaip paprasčiau.
O jei kalbame apie davimo ir meilės savybę, tai viskas tampa kur kas paprasčiau, nes turiu įimti į save kito norus, savybes, rūpesčius ir pasistengti juos užpildyti dėl kito, o ne dėl savo naudos.
Tuomet išeina, kad naudojuosi visomis savo jėgomis ir galimybėmis, įsijungiu į jį taip, kaip mama nori įsijungti į savo mažylį ir atiduoti visą save.
#235055

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiausios lygybės principas

Kas yra lygybė

Kiekvienas turi išvystyti savo sielą

Klausimas. Kaip kaupiamas sielos potencialas?
Atsakymas. Per nuopuolius, kai žmoguje atsiskleidžia naujas egoistinis sluoksnis.
Tarkime, pakilau metru, o mane meta į egoizmą du metrus. Paskui pakylu į altruizmo savybę dviem metrais, o krentu gilyn tris metrus ir t. t.
Per nuopuolius įgaunu didesnį egoizmą ir taip galiu pakilti aukščiau, bet ne aukščiau savo dabartinio ego lygmens. Jei būčiau „minus du“ pakopoje, tai pakilčiau į „plius du“, jei „minus trys“ – tai į „plius trys“, bet ne daugiau.
Todėl nuopuoliai tokie svarbūs. Juos reikia gerbti, mylėti, nors tai itin nemaloni būsena: atsijungimas nuo tikrovės, jėgų nebuvimas ir t. t. Kita vertus, tai itin naudinga – nuopuoliai ugdo.
#235092

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasivaikščiojimas kalneliais

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Zigzagas

Klausimas. Kodėl negalima pasakoti vienas kitam apie savo dvasinius pojūčius?
Atsakymas. Mes visi – egoistai, ir todėl negalima dalintis savo asmeniniais pasiekimais. Galima kalbėti apie tai, ko mokomės, nes tada išsisakome knyginėmis frazėmis, o apie tai, ką jaučiame asmeniškai, kalbėti negalima.
Komentaras. Tačiau jūs kongreso metu dažnai klausiate: „Papasakokite, ką jūs pajutote“, tada kiekvienas atsistoja ir pasakoja.
Atsakymas. Na, tai yra bendri pojūčiai, o ne asmeniniai išgyvenimai, kurių geriau nepasakoti draugams.
#226229

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba