Koks paveikslas atsiveria priešais mus? Tai kaskart vis labiau atsiverianti gamta ir mūsų viduje, ir išorėje. Vis giliau atskleidžiame gamtą ir matome, kad esame sistemos viduje. Matyt, sistema veda mus kažkokio tikslo link, jei jau gyvename jos viduje.
Iš vienos pusės, žmogus – tai gamtos produktas. Iš kitos pusės, esame tokie gamtos kūriniai, kurie geba atskleisti savo kūrėją.
Kas mus sukūrė? Gamta. Kas vysto? Gamta. Kur mus veda? Sprendžiant iš vystymosi istorijos, procesų evoliucijos, galime paskaičiuoti ir suprasti, kur judame. Pabandykime patyrinėti ir išsiaiškinti!
Kabalos mokslas skiriasi nuo religijos tuo, kad duoda žmogui į rankas instrumentus, kad atskleistų aukštesniąją jėgą. Ji sako, ką reikia realiai daryti, užuot verkus ir meldusis stabams, kuriuos patys sau pasidarėme tikėdamiesi iš jų išsimelsti gerą gyvenimą.
Pati efektyviausia tyrimo forma, padedanti žmogui tobulėti, – tai kabalos mokslas. Yra skirtumas tarp religingų žmonių įsivaizduojamos aukštesniosios jėgos ir kabalistų atskleidžiamos aukštesniosios jėgos, su kuria jie turi ryšį.  Kabalistai gali kreiptis į aukštesniąją jėgą ir gauti iš jos, tiksliai su ja sąveikauti.
Aukštesnioji jėga, Gamta, nori, kad taip su ja palaikytume ryšį. Dirbdami su gamtos sistema pamažu jos viduje atskleidžiame protą, jausmus, kas kartą ant aukštesnės nei esame patys pakopos.
Problema ta, kad kol kas negalime įsivaizduoti aukštesniosios jėgos neįvilktos į materiją ir formą. Jeigu aukštesnioji jėga – tai visa gamta, tai ji mums tarsi išnyksta. Tačiau ji atsiskleidžia būtent ryšyje tarp mūsų visiškai aiškia forma. Reikia atskleisti Kūrėją kaip savo draugą.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III d.

Pažinti Kūrėjo protą

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Klausimas iš feisbuko. Ar gali kabalistas pakeisti kitų žmonių mintis?
Atsakymas. Ne. Jis gali padėti žmogui pasikeisti, atvesdamas jį į tam tikrą aplinką ir duodamas pavyzdį.
Bet iš esmės kabalistas veikia kitus tik per aukštesniąją sferą, padėdamas pasijungti prie jos. Tada iš ten mums nusileidžia gėrį nešanti aukštesnioji energija, kuri suteikia mums pusiausvyrą ir parodo, kaip tinkamai elgtis, kad būtume darnoje su gamta.

Iš 2016 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – norų tvakytoja

Kas valdo smegenis

Nėra nieko stipriau už mintį, I dalis

Klausimas. Koks ryšys tarp materialaus kelio ir dvasinio kelio?
Atsakymas. Nežinau, kas yra materialus kelias ir kas dvasinis kelias. Jie turi būti vienas kelias: kokio tikslo siekiu gyvenime, tuo keliu ir einu.
Dvasinis tikslas – atskleisti vieną, aukščiausiąją, valdančiąją jėgą. Vadinkite ją „Kūrėju“, „Dievu“ – kaip tinkami – tai nesvarbu. Geriausia – „Gamta “.
Jeigu išsirenku tokią jėgą, tai tada atmetu viską, lieka tik svarbiausi dalykai mano materialam egzistavimui, juk aš vis dėlto esu gyvūniniame kūne. Jam būtina maitintis, jis turi egzistuoti ypatingomis sąlygomis. Žmogui reikia buto, aptarnavimo, medicininės pagalbos ir t. t. Norint visa tai turėti reikia dirbti.
Išeitų, kad be darbo būtino, kad aptarnautum savo laikiną kūną, ir siekio atskleisti aukštesniąją jėgą, kad aptarnautum savo sielą, – man daugiau nieko nereikia.
Taip iš mano gyvenimo atsisijoja tūkstančiai visiškai nereikalingų ir tuščių veiksmų, pramogų, užsiėmimų. Jaučiuosi laisvas! Man viskam rasis laiko.
Pavyzdžiui, aš asmeniškai rengiuosi pamokai, skaitau, klausau, filmuojuosi TV laidose. Be rytinės pamokos, skaitau įvairias paskaitas, rašau straipsnius laikraščiams. Viskam yra laiko.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Klausimas: Kas yra gamta ir ką reiškia būti pusiausvyroje su ja?
Atsakymas: Mes egzistuojame gamtos viduje. Mus veikia daugybė parametrų – temperatūra, slėgis, įvairūs svyravimai, bangos, radioaktyvumas ir kita. Mes turime išlaikyti pusiausvyrą su visais šiais gamtos reiškiniais.
Toks fizikos dėsnis: kūnas, palaikantis pusiausvyrą su supančia aplinka, yra pačios komfortiškiausios būsenos. Kai temperatūra, slėgis ar kiti parametrai šiek tiek pakyla – man blogai, šiek tiek nusileidžia – taip pat blogai.
Esu taip sukurtas, kad gamtoje galiu būti tam tikruose rėmuose, ir juose turiu tapti toks, kaip supanti gamta. Kitaip tariant, žiemą turiu apsirengti, kad išlaikyčiau kažkokią pusiausvyrą su ja. Vasarą – atvirkščiai. Ir taip toliau. Tai – kalbant apie mūsų matomą dalį.
Tačiau egzistuoja ir mūsų nematoma gamtos dalis. Ji susideda iš norų dėsnių, iš pageidautino mūsų vystymosi dėsnių, t. y. iš moralinių įstatymų. Žmogus turi atitikti ir juos, turi išlaikyti pusiausvyrą su šiais dėsniais.
Šių dėsnių neišmanome. Šiame pasaulyje laikome save tokiais gerais: teikiu kažkam labdarą, padedu vargšams, nieko neskriaudžiu, tvarkingai moku mokesčius, pervedu senutę per gatvę ir taip toliau – darau viską, ką tik įmanoma įsivaizduoti. Šito maža? Tai ne šiaip maža, tai visiškai neturi reikšmės, nes aš darau vien tai, ką galvoju ir suprantu savo egoistiniu protu.
Norėdamas daryti tai, kas iš tiesų reikalinga, turiu išstudijuoti pačią gamtą ir siekti jai prilygti. Tik šio vieno dėsnio – panašumo dėsnio turiu laikytis. Kiekvieną dieną keičiuosi, augu, tampu kitoks. Vadinasi, kasdien, nuolatos turiu taisyti, koreguoti savo pusiausvyrą su gamta.
Tam pirmiausia turime išstudijuoti, kokius reikalavimus mums kelia gamta arba Kūrėjas (nesvarbu, kaip  įvardinsime), kiek atitinkame ar neatitinkame šių reikalavimų, ir kaip siekti darnos su gamta.
Visa tai mums pasakoja kabalos mokslas: kas yra mus supanti gamta, kas esame mes, kiek neatitinkame gamtos, pagal kokius parametrus ir kaip siekti pusiausvyros su ja. Tai ir yra visas mokslas.

Iš 2011 m. liepos 31 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogiškoji teritorija

Žmonių vienybė tarsi pusiausvyros viršūnė

Ką reiškia būti Kūrėju?

Video klipas rusų k.

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu

Klausimas: Kaip mums didinti vienybės poreikį?
Atsakymas: Žmogus nieko nedaro šiaip sau,viskas tik iš būtinybės.
Turėtume užduoti sau klausimą, aiškiai priešais save nupiešti paveikslą: „Kur atskleidžiame Aukštesnįjį pasaulį? Kada jį atskleidžiame? Kame jį atskleidžiame? Kas yra Kūrėjas?”
Jeigu jūs atsakysite į šiuos klausimus, tai suvoksite, jog vidinis ryšys tarp mūsų ir yra vieninga siela, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, tai bendroji gamtos jėga, kuri jau dabar visus mus kartu veja susijungti, o mes priešinamės jai.
Visi žmonės pasaulyje taip jaučia. Pažiūrėkite, kokia priklausomybė, kas vyksta pasaulyje, kokie nenusakomi, netikėti gamtos reiškiniai. Ir visa tai, kad priverstų mus susimąstyti, suartėti, atsakyti į klausimą: „Ką gi turime daryti?”
Vis daugiau žmonių pasaulyje klausia: „Kodėl tai vyksta?” Galų gale šis „kodėl?” atves mus prie teisingo atsakymo: kad mes netapatūs gamtai, kad esame jos priešingi elementai.
Jeigu pajausime tai, jeigu nupiešime sau aiškų paveikslą, ir jis nuolatos bus priešais mus, jeigu kalbėsime apie tai, jeigu aiškinsimės vis daugiau jo aspektų, detalių, priklausomybių, tai palaipsniui įsijungsime į jį. Šis paveikslas gyvens tavyje, tu reikalausi, kad jis realizuotųsi tavyje.
Šis siekis,  kad jis realizuotųsi tavyje, šis vidinis ryšys tarp visų mūsų ir yra bendros sielos atvėrimas.
Pajutusio šį poreikį žmogaus siekis ir yra vadinamas „MAN”, kuris iššauks grąžinančią į šaltinį Šviesą (or makif).
Jeigu negalime sau teisingai pavaizduoti pasaulio sistemos kaip vientisos, uždaros, integralios schemos, kurioje visi esame mažais elementais, visiškai tarpusavyje susietais dantratukais, jeigu tai tavyje neatskleista ir neišreikšta visiškai aiškiai, kad yra būtent šitaip, tai, žinoma, susijungimo klausimas atrodo tik teorinis ir apskritai skamba kvailai, „pionieriškai”.
O šitai juk turi būti pajausta iš būtinybės, kitaip nepasiekiame tikslo, kitaip viskas veltui.
Mums paprasčiausiai būtina šiandien pasaulyje matyti šį paveikslą, kadangi pasaulis nesikeičia. Mes matome Aukščiausiąjį pasaulį ir mums atrodo, kad tai kažkas atskirta nuo mūsų pasaulio. Tačiau tai nėra atskirta! Tai giliau viduje esanti jo dalis – ten, kur mes visi sujungti tarpusavyje. Pirmajame ekrane (kaip kompiuteryje) mes išsklaidyti ir tu matai mūsų pasaulį. Giliau viduje esančiame ekrane tu jau matai mus tarpusavy susijungusius ir taip toliau – visus vis giliau viduje esančius ekranus.
Todėl ir dabar turime įsivaizduoti, kad viskas priklauso nuo to, kaip žiūrime į pasaulį. Jeigu iš tikro įsivaizduojame šį paveikslą ir norime nuo pirmojo ekrano pereiti prie antrojo – tai ir yra MAN kėlimas. Tai ir yra siekis judėti pirmyn. Tai ir yra tas judėjimas, kuris iš to antrojo ekrano pažadina man atsakomąjį, pritraukiantį ir ištaisantį spinduliavimą. Štai taip viskas vyksta.

Iš 2010 m. sausio 14 d. pokalbio per bendras vaišes

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti?

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Vienybė per meilę arba neapykantą

Iš antros pamokos Maskvoje

Ankstesniaisiais laikais kabalistams buvo labai sunku, nes jie ėjo asmeniniu keliu. Net sakoma, kad iš tūkstančio atėjusių mokytis žmonių tik vienas išvysta Šviesą.
Bet mūsų laikais dėl teisingai suorganizuotos aplinkos galime judėti beveik be netekčių – kelyje neprarasdami draugų.
Tai priklauso tik nuo to, ar pajėgsime tarpusavyje sukurti mūsų bendrą, išorinį troškimą. Todėl visų svarbiausia – tai „visuomenės malda“: kai mes visi kartu mėginame sujungti visus savo troškimus į vieną norą ir taip sužadintume vientisos, užpildančios visą erdvę jėgos veikimą, kuri mus vienytų ir egzistuotų tarp mūsų.
Atskleisti šią esminę, pagrindinę Gamtos Jėgą reiškia atskleisti Kūrėją, nes ji yra pirminė, o mes – jos kūriniai.
Kaipgi pažadinti šios Jėgos veikimą, kad ji mus „pagimdytų“, ištrauktų iš mūsų pačių į išorę, kad mes tarsi iš motinos įsčių išeinantys kūdikiai imtume be savęs jausti ir tai, kas vyksta už mūsų? Mums reikia prišaukti šią Jėgą, kad gimtume. Ji privers įsitemti ir mus, ir viską aplinkui, idant „išstumtų“ mus į Šviesą.
Tam ir reikalinga „visuomenės malda“ − visi kartu turime įsisąmoninti šią būtinybę. Ir, žinoma, tada pamatysime, pajausime viską, kas iš tiesų vyksta pasaulyje. Visas priežastis, visus veiksmus – mums iš karto viskas taps aišku. Ir pamatysime, kad patys gimėme, pajautėme naują pasaulį, nebetapatiname savęs su kūnu, o egzistuojame vienybėje su viena vienintele užpildančia visą erdvę Jėga.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne vien norėti

Malda prieš meldžiantis

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis