Siekti lygybės būdinga visai gamtai: negyvajai gamtai, augalijai, gyvūnijai ir žmonėms. Visi jie siekia lygybės, taip veikia bendra jėga, norinti atvesti mus į absoliučią vienybę.
Mes egzistuojame to lauko viduje, tačiau tam mums reikia jausti gamtą, visą norą mėgautis ir mūsų ryšių tinklą drauge su Kūrėju, kuris įsivelka į jį ir ten atsiskleidžia.
Todėl lygybės neįmanoma nustatyti iš aukščiau. Lygybė – tai jau taisymosi rezultatas. Kai turime visus duomenis, gautus jaučiant bendrą ryšį ir tarp mūsų veikiančias jėgas. Bet tai greitai nutiks.
Baal Sulamas aprašo gamtos dėsnius ištaisytoje visuomenėje, kai gamtos jėgos įsivelka į šio pasaulio materiją. Iš viršaus ateina Šviesa ir įsivelka į visus norus, netgi pačius materialiausius. Kol kas tai gali pasirodyti nerealu, tačiau kabalistai aiškiai mato šią būsimą būseną ir todėl nesibaimina apie ją pasakoti mums.
Baal Sulamas rašo, kad negalima atlikti jokių materialių veiksmų, kol nesugebame jų atlikti vidine, dvasine forma, noro viduje. Jeigu gali išpildyti tai savo nore, gali veikti ir rankomis, bet neatvirkščiai. Kitaip, imsime kurti komunizmą kaip Sovietų Sąjungoje ar kibucus.
Pirmiausia būtina ugdyti žmogų mylėti artimą kaip save. Pagal pakopas, kurias pasiekiame santykiuose tarp žmonių, galima kurti visuomenę, kuri tai palaiko. Bet viskas statoma iš vidaus į išorę.

#274576

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Dvasinės savianalizės principas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Klausimas: Kodėl žmonija taip ilgai ėjo prie vienodų sąlygų visiems, visų lygybės įstatymo atžvilgiu? Ir nors tai nėra dvasinė lygybė, bet vis dėlto matote tame progresą?
Atsakymas: Taip, matau progresą. Žmonija turėjo taip ilgai eiti iki dabartinės būsenos, nes mes dirbame su egoizmu. Žemose savo raidos pakopose egoizmas sunkiai pramušamas. Prireikė tūkstantmečių, kad kaip nors paruoštume jį būsimiems pokyčiams.
Kol kas nejaučiame tų pokyčių, tačiau greitai jie ims atsiskleisti. Pamatysime, kiek skirtinguose žmonijos vystymosi etapuose, skirtinguose istorinėse stadijose ruošėme save šiems pokyčiams. Įstengsime juo praeiti.
O tai, kad laikas taip viską perskirstė, rodo, kad gamta supranta, su kuo turi reikalą, ir žino, kaip viską atlikti pagal natūralaus vystymosi dėsnį.
Reikia, kad egoizmas palaipsniui įsisąmonintų, jog etiniai, papročių, o vėliau ir dvasiniai pokyčiai yra būtini.

#274127

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo augimas lemia evoliuciją

Kokybinių pokyčių laikas

Optimalus vystymasis

Klausimas: Skirtingai nuo paprastų įpročių ir papročių (gimtadienių šventimas, vestuvės, palyda į armiją, įvairūs ritualai) moralės normų laikomasi ne dėl įprastos visiems priimtos tvarkos, bet dėl to, kad jos randa idėjinį padrindimą žmogaus įsivaizdavimuose.
Kaip manote, kuo turėtų remtis visuomenės moralės pricipai?
Atsakymas: Bet kuri moralė turėtų būti grįsta tuo, kad kiekvieną savo raidos akimirką visuomenė būtų nukreipta į abipusį susiliejimą, meilę, draugystę, į tai, kaip pasiekti absoliutų, pilną, visą bendrą norą, vadinamą „siela“.
Gamtos tikslas – pakelti žmogų, o po jo ir visą gamtą į amžinybės ir tobulybės lygmenį. O geri santykiai tarp mūsų – būdas šiam tikslui pasiekti. Juk jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir jokio poreikio mylėti artimą, ir kokios nors moralės.

#274683

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kas apibrėžia moralę?

Gamtos tikslas

Klausimas: Daugybė įvairiausių tobulinimosi mokyklų siūlo tokias sąvokas kaip gyventi sąmoningai, gyventi šia akimirka. Jie žada, kad ši būsena leis mėgautis gyvenimu, geriau jį jausti, valdyti. Kaip gyventi čia ir dabar?
Atsakymas: Reikia pradėti siekti gyvenimo prasmės čia ir dabar. Nieko daugiau nereikia! Noriu suvokti savo egzistavimo tikslą, ryšį su aukštesniąja, mane valdančia jėga.
O mus valdo gamta, ji ir yra aukštesnioji jėga. Suvokime, ko ji nori iš mūsų kas akimirką, kaip galime palaikyti su ja abipusį ryšį ir taip komunikuoti, kad suprasčiau, kaip gamta veikia mane, ir kaip turiu tinkamai į ją reaguoti.
Tuomet mano gyvenimas bus kupimas prasmės. Gamta taps mano partneriu ir pajausiu savo sąveiką su supančiu pasauliu čia ir dabar.
Klausimas: Šis siekis tam tikru būdu niveliuoja mintis apie ateitį?
Atsakymas: Noriu, kad ta ateitis realizuotųsi dabar, vietoje, čia. Tai ir yra mano ateitis.

#274183

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Tai turi nutikti čia ir dabar

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Yra patikimas vaistas prieš virusą – vienybė. Ši priemonė gelbėja nuo visų problemų, nes tuomet prilygstame bendrajai gamtai, kuri yra globali ir integrali. O jeigu taip susijungiame, tai labiau susisiejame su bendrąja gamtos jėga, kuri teisingai sutvarkys visas mūsų gyvenimo sistemas.
Gamtoje veikia bendras mus visus valdantis dėsnis. Ir, norėdami priartėti prie to dėsnio bei imti tinkamai su juo sąveikauti, turime susivienyti. Kaip negyvoji materija, augalija, gyvūnija simbiotiškai susijungia, taip ir žmonės turi susivienyti.
Tačiau, kodėl matome, kad gamtoje vieni ėda kitus? Ogi todėl, kad mes, žmonės tarpusavyje elgiamės egoistiškai, ir savo egoizmu veikiame visus likusius gamtos lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį. Jei ištaisytume savo egoistinį norą, tai vilkas draugiškai gyventų su ėriuku, ir gamtoje niekas nieko nepultų.
Visiems akivaizdu, kad tik laimėtume pasiekę darną su gamta. Mūsų kartoje visa žmoniją turi pasiekti šią darną ir todėl ji vadinama besitaisančia karta.

#274027

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Atėjo paskutiniosios kartos laikas

Komentaras: Sakote, kad mes, žmonės, savo santykiu veikiame žemesnes gamtos dalis.
Atsakymas: Visuomet taip. Negyvąją gamtą labiausiai veikia augalija, abu lygmenys
aktyviausiai sąveikauja tarpusavyje. Augaliją veikia gyvūnija – jie maitina kitas kitą.
Gyvūniją veikia žmogus, nors jis apskritai nesiskiria nuo gyvūnų, tik geba pavergti gamtą, neprotingai pavergti.
Galiausiai visos gamtos dalys turės sąveikauti tarpusavyje taip, kad papildytų viena kitą.

#273298

Iš 2020 m. rugpjūčio  21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pasikeisime mes, keisis ir gamta

Klausimas: Kuo žmonių grupiniai efektai skiriasi nuo gyvūnų bandos instinktų?
Atsakymas: Gyvūnai elgiasi, kaip jiems diktuoja gamta. Jie neklysta, nes yra valdomi gamtos, jie veikia pagal grafiką: kada bėgti, kada priartėti, kuriuo metų laiku daugintis, kuriuo metų laiku miegoti ir pan. O žmogus – ne. Jis aukščiau gamtos, aukščiau gyvūninio lygmens. Ir tai jo problema.
Klausimas: Nejau mes, žmonės, nesame valdomi instinktų?
Atsakymas: Esmė ta, kad mus valdo egoizmas, be to, didžiulis – toks, kad esame pasirengę sau kenkti, pataikaudami savo egoizmui. Žmogus daro sau daug žalos, kad tik pakiltų virš kitų. Pasakyk gyvūnui, kad šis turi iškelti save virš kitų ir dėl to kentėti – jis nesutiks.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pasirengęs kentėti ir kažkaip netgi kenkti sau, kad paskui, ateityje šiek tiek pasimėgautų?
Atsakymas: Taip, dėl menamų tikslų.

#273601

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bandos instinktas trukdo priimti teisingą sprendimą tinkle

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas?

Visų tikslas vienas

Klausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Klausimas: Mūsų pasaulyje gimęs žmogus iš prigimties visuomet išnaudoja kitus. Žinoma, svarbus auklėjimo ir genų vaidmuo, tačiau pasitaikius pirmai galimybei be jokių apmąstymų žmogus renkasis asmeninę, o ne visuomeninę naudą. Išeitų, kad neturime jokio pasirinkimo?
Atsakymas: Žinoma, visi mūsų veiksmai tiksliai apibrėžti. Vienintelis pasirinkimas – visąlaik eiti pirmyn ir pamažu kelti laisvės lygį: kiek galiu teikti pirmenybę tam, kas bendra, o ne sau pačiam.
Klausimas: Koks skirtumas tarp laisvės ir anarchijos?
Atsakymas: Gamtoje nėra jokios anarchijos. Esmė ta, kad žmonės veikia mūsų pasaulio lygmenyje, visiškai neišmanydami tikrųjų gamtos dėsnių. Ir žmogaus elgesys nėra anarchiškas, viskas apibrėžta, viskas aišku.
Viena, ką galimą, – pritraukti supančią Šviesą. Bet ir tai vyksta veikiant aukštesniajai jėgai, ir jokios anarchijos nėra.
Anarchija – tai tam tikra sistema. Bet gamta jos netoleruoja. Gamta – tai itin rimtas, griežtas, absoliutus dėsnis.

#273779

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Sukurti naują suvokimo sistemą

Klausimas: Gamtoje yra dėsnis: visuma ir detalė lygios. Šis dėsnis pasireiškia ir materialiame lygmenyje santykiuose tarp žmonių. Kaip patikrinti, kad nuo mano ryšio su visu pasauliu priklauso kitų žmonių tobulėjimas?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kiek anuliuoji save aukštesniosios valdančios jėgos atžvilgiu. Toks įsisąmoninimas rodo ėjimą pirmyn, nes anuliuodamas save imi valdyti pasaulį.
Klausimas: O ką rodo iš aplinkos ateinantis tikrumo pojūtis, kad pasieksiu tikslą?
Atsakymas: Tikslas nekyla iš aplinkos, jis ateina tau per aplinką. Ir todėl, jei turi ryšį su aplinka, priartėji prie tikslo.
Klausimas: Ar mano gebėjimas patikrinti, kiek kiekviename veiksme galiu abstrahuotis nuo asmeninės naudos ir veikti šios mini visuomenės, mini žmonijos labui rodo, kad einu pirmyn?
Atsakymas: Taip. Kiek susieji save ne su savimi, o su aplinka, su žmonija ar su aukštesnėmis sistemomis.
#272543

Iš 2020 m liepos 2 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralaus pasaulio link

Žmonijos diagnozė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus