Klausimas: Kabalistinėje praktikoje visas dvasines būsenas lydi kliūtys. Kokios būna kliūtys ir kaip jomis naudotis, kad dvasiškai tobulėtume?
Atsakymas: Mūsų gyvenimas susideda iš klausimų ir atsakymų. Taip iš aukščiau valdo mus ir praktiškai visą gamtą.
Tačiau negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos atžvilgiu visuomet keliami klausimai, į kuriuos automatiškas duodamas atsakymas. Tad visa gamta, išskyrus žmogų, yra valdoma instinktų.
O kalbant apie žmogų, tai jis atsiduria tarp pliuso ir minuso, tarp klausimo ir atsakymo ir turi viską išsiaiškinti. Jis turi suprasti, koks klausimas kaskart kyla jame, reikia susieti jį su gamta/Kūrėju ir pamėginti rasti teisingą atsakymą.
Jeigu jis visą tą laiką taip save pozicionuoja, tai jo požiūris į gyvenimą, gamtą, Kūrėją yra teisingas. Galų gale žmogus išsiaiškina, kad bet kurie klausimai atsiranda jame tik tam, kad vestų jį pirmyn, kad suvoktų, jaustų, suprastų pasaulį.
Visą gyvenimą taip ir einame pirmyn: pliusas – minusas, kairė – dešinė pusė ir t. t. Būtent taip gamta mus veikia. Todėl į visas neva kylančias problemas turime žiūrėti ne kaip į kliūtis, o kaip į pagalbines sąlygas, kurioms esant galėsime dar labiau vystytis ir kilti.

#275256

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Šiuolaikinės kliūčių rūšys

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis?

Klausimas: Multikultūrizmas – tai koncepcija, kuri kviečia pripažinti, kad visos kultūros lygios ir turi vienodas teises gyvuoti. Ar su tuo sutinkate?

Atsakymas: Žiūrint kokios kultūros ir kur jos veda. Netikiu gražiais žodžiais. „Multi“ apskritai nėra gamtoje. Gamtoje egzistuoja viena vienintelė jėga. Jei norime jai prilygti, tada pasiekiame gerą vardiklį. O jei ne – blogą.

Komentaras: Bet gamtoje tokia įvairovė!

Atsakymas: Ta įvairovė tik mūsų žmogiškoje prigimtyje, kai visuomet laimi stipresnis. O jei norime pakilti virš visos gamtos, kad neėstume vieni kitų, tuomet reikia priešingai – kad laimėtų ne stipresnis, o geresnis. Tik tokiu atveju įstengsime išgyventi.

#275158

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Klausimas: Žmonėms, pripratusiems prie spartaus internetinio gyvenimo, tikrovė atrodo pernelyg nuobodi. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žiūrint, kurlink viskas eina. Prie to, kad užverstų mus naujais įvairiausiais nereikalingais duomenimis? Kad kiekvieną dieną kurtume didžiules talpyklas, kur laikytume įvairią, niekam nereikalingą interneto informaciją?! Kam?
Gali ištrinti absoliučiai viską, ką iki šiol turėjo žmonija. Norint tinkamai eltis ir pasiekti kūrimo tikslą viso šito žmogui nereikia.
Tačiau tai nėra veltui nugyventi metai, nes jais remdamiesi darome išvadą, kad turime pasikeisti.
Visi teigiami pokyčiai visgi atsiras, kai tik iš tikrųjų panorėsime teisingo gyvenimo ir iš aukščiau, iš gamtos kils jėgos, kaip tai realizuoti.

#275057

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laikas nebėgtų veltui

Atskleisti pirminę priežastį

Kūrėjo žaidimų tikslas

Komentaras: Anot Baal Sulamo, davimo visuomenei dėsnio specifika yra tokia, kad, kitaip nei gavimo dėsnis, neigiamas grįžtamasis ryšys ne tik neateina iš karto, bet ir veikia mus netiesiogiai.
Atsakymas: Materialiame pasaulyje matau, kad kuo daugiau gausiu, tuo man geriau. Tačiau absoliučiai neaišku, ar man bus geriau, jei daugiau duosiu. Priešingai, man rodos, jog bus blogiau.
Todėl mūsų pasaulyje dėsnis veikia tik į vieną – gavimo – pusę.
Komentaras: Kitaip tariant, jei galvoju apie visuomenę, duodu žmonėms, rūpinuosi, tai nematau iš to jokios naudos sau ir, žinoma, jokio paskatinimo iš visuomenės. Todėl, kaip rašo Baal Sulamas, pažeidus šiuos du dėsnius žmonijai gresia susinaikinimas, tiek iš vidaus, tiek iš išorės: badas, kataklizmai, krizės, virusai ir t. t.
Atsakymas: Esmė ta, kad mes, žmonės, esame aukščiau kitų gamtos lygių ir mūsų neigiami ketinimai veikia biologinius, fizinius ir kitus reiškinius.
Taip veikiame gamtą, o jos dalys, elementai, dėsniai, reiškiniai tampa agresyvesni. Tai ir matome savo gyvenime, mūsų pasaulyje.
Tačiau mes nesuprantame savo ryšio su gamta, ir tuo pažadiname tokią grubią netinkamą tarpusavio sąveiką joje. Nutraukiame gerus gamtos ryšius ir verčiame ją elgtis neteisingai, kai jos dalys integraliai neatitinka viena kitos, netinkamai komunikuoja.

#273704

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Klausimas: Mūsų pasaulyje yra įdomi galimybė, kai galiu viduje nekęsti žmogaus, o išorėje šypsausi ir neva gerai su juo elgiuosi. Taip jis net neįtaria mano jausmų. Kabaloje taip nėra?
Atsakymas: Jei kalbame vien apie dvasinius procesus, tai jie neturi jokių išorinių atitraukiančių, slepiančių požymių.
Klausimas: Mylėti reiškia užpildyti kitą, gyventi jo norais. Ką tai duoda žmogui? Juk tai nenatūralu.
Atsakymas: Tai nenatūralu. Bet jei įstengsi pakilti virš savo esybės ir likti tokios būsenos, tuomet suartėsi su kitais. Nepaisant atstūmimo, užpildysi kitą žmogų. Tuomet iš tikrųjų duodi, altruistiškai artėji prie kito.
Klausimas: Ką tai suteikia žmogui? Kodėl jis turi taip veikti? Be to, sakote, kad gamta mus į tai stumia.
Atsakymas: Kitaip nesuartėsime su kitais. Turiu nuolatos pakilti virš savo atstūmimo, neapykantos, kažko nemalonaus, kas kyla iš kito žmogaus ir ateina man, ir suartėti su juo.

#275322

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – tai Kūrėjo dovana

Išmokti mylėti

Mylėti – užpildyti artimo norus

Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentaras: Dar prieš tūkstantmetį buvo aprašyti keletas visuomenės elgesio modelių. Pavyzdžiui, kai kurios visuomenės gyvena pagal principą „mano – mano, tavo – tavo“. Tokia savotiška amerikietiška svajonė.
Atsakymas: Tai pats blogiausias bruožas – Sodomos bruožas. Blogiau nebūna.
Toks kelias pasmerktas, nes Kūrėjas (gamta) nesutinka su tuo ir naikina tokį judėjimą. Jei amerikiečiai liks „mano – mano, tavo – tavo“ lygmenyje, jie prieis akligatvį.
Netgi būsena „mano – mano, tavo – mano“, kuri laikoma nusikaltėlio būsena, kur kas geriau nei pirmoji, nes neanuliuoja komunikacijos tarp žmonių: aš atimu iš tavęs, tu atimi iš manęs, bet vis tiek lieka tam tikras ryšys.
Dar yra būsena „mano – tavo, tavo – tavo“ – tai visiško davimo dėsnis. Tai absoliutaus teisuolio būsena, kai jis daro viską dėl kitų. Jis pasirengęs būti teisingos visuomenės nariu ir rodyti gerą pavyzdį kitiems.
Ateityje žmonių visuomenė turi pasiekti būtent to.

#273878

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vartojimo visuomenės žlugimo priežastys

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Būti integralia visuomenės dalimi

Klausimas: Mokslininkai sako, kad gamtoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, kurie palaiko pusiausvyrą tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos. Tai suteikia galimybę išvengti priešininkų fizinio sunaikinimo, drauge užtikrina didelę vidinę įvairovę.
Ar manote, kad tas pats galioja ir kalbant apie žmonių visuomenę, kuri turi valios laisvę? Ar vis dėlto galime sunaikinti vieni kitus?
Atsakymas: Ne, gamta neleis. Mums reikia suprasti, kad visi tie dėsniai veikia tiek paprasčiausių, tiek sudėtingiausių organizmų lygmenyje. Ir jeigu kartais ko nors nematome, tai dėl to, kad negebame to matyti. O apskritai gamtos dėsnis universalus.
Sociume viskas vyksta taip, kaip organizmo ląstelėje ar tarp ląstelių. Mums nėra ko bijoti. Neįstengsime susinaikinti, nes veikia izoliavimo mechanizmas.
Klausimas: Sakoma, kad šiuolaikinė visuomenė pati išsivystė iki sistemos dydžio, ir ji panaši į griaunančią geologinę jėgą, gebančią sunaikinti visą visatą. Prieš keletą tūkstantmečių to nebuvo. Ką tai reiškia, kad žmonėms duota tokia galia?
Atsakymas: Šią galimybę gavome tik potencialiai, bet ne faktiškai, kad suprastume, kiek dar turime vystytis, idant subalansuotume savo fizines galimybes morale.

#273222

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįsta evoliucija

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Pasikeisime mes, keisis ir gamta

Klausimas: Per visą istoriją žmonės kovėsi už laisvę. Žmogaus teisių deklaracijoje rašoma, kad laisvė – tai galimybė daryti viską, kas nekenkia kitam. Ar sutinkate su tokiu pasakymu?
Atsakymas: Iš dalies. Tai nėra išsamus laisvės apibrėžimas, bet bent jau pirmas ir pagrindinis teiginys.
Klausimas: Jei žiūrėsime į laisvės sąvoką iš komunikacijos tarp žmonių požiūrio taško, kiek laisvas mūsų elgesys? Žinome, kad genai ir aplinka praktiškai visiškai nulemia mūsų elgesį. Kur tuomet mūsų laisvė?
Atsakymas: Tarnauti mūsų tarpusavio ryšiui, kuris veda visus į nuostabią būseną – vienybę. Tik šitai turime įsisąmoninti, kaip galimybę laisvai judėti tarpusavyje.
Klausimas: Žvelgiant iš gamtos pozicijų, ar žmogus turi būti laisvas?
Atsakymas: Žiūrint iš gamtos pozicijų, tai visai nėra duota. Nė vienas biologinis organizmas, įskaitant žmogų, neturi laisvės. Tačiau kildamas virš savo egoistinės prigimties, išeidamas iš savęs, žmogus gali pasiekti naują, altruistinę prigimtį, ir ten įgyti laisvę kaip davimą ir meilę kitiems.
Laisvė – tai išėjimas iš egoizmo.

#273714

Iš 2020 m. rugsėjo  11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo savęs paties

Kame mūsų laisvė?

Apie valios laisvę

Pasaulyje veikia du valdymai: dangiškas ir žemiškas. Vienas veikia iš gamtos pusės, stumdamas evoliucijos programą, kaip suplanuota, „savo laiku“, visus ir kiekvieną vesdamas į iš anksto numatytą būseną. Galiausiai, dvi jėgos (gėris ir blogis) turi susijungti draugėn, papildyti kita kitą ir visiškai atskleisti mums Kūrėją.
Aukštesnioji jėga sukūrė mums gėrį bei blogį ir atspaudė juos kūrinyje. Ir dabar turi susivienyti, kad šios vienybės viduje atskleistų Kūrėją. Toks dangiškojo valdymo planas, ir pasaulis būtinai jį išpildys, nėra jokių abejonių.
Gamta griežtai stums mus pirmyn, kad išsitaisytume. Išnykę dinozaurai, besiveržiantys vulkanai, cunamio bangos, karai – visa tai rodo, kad gamta vykdo savo dangiškąją programą be jokio gailestingumo, nesiskaitydama su tuo, kad tai sukelia kančias mūsų egoizme.
Tačiau žmogus, būdamas labiausiai išsivysčiusia gamtos dalimi, turi galimybę pažinti šį procesą, kūrimo programą bei tikslą, ir tapti Kūrėjo pagalbininku ją vykdant. Tokiu atveju jis vadinsis „žmogumi“.
Jei žmogus ima valdymą į savo rankas ir pats siekia prilygti Kūrėjui, tai pagreitina vystymąsi ir sumažina kančias. Bet jis stengiasi ne dėl savęs, o tik tam, kad palaikytų kūrimo programą ir parodytų visiems, kad Kūrėjas teisus, pateisina Jį visur.

#274220

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Finišo tiesioji ar baudos ratas?

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

Tarp gėrio ir blogio