Klausimas. Kabala sako, kad žmogus gali atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje. Religijos tvirtina, kad reikia tikėti Kūrėju, ir tada atskleisi jį būsimame pasaulyje. Nepaisant to, niekas neskuba atskleisti Kūrėjo, niekieno netgi nedomina,  jog tai įmanoma atlikti dabar mūsų pasaulyje. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Mūsų dabartinės egoistinės savybės atstumia mus nuo aukščiausiojo pasaulio, nuo Kūrėjo suvokimo. Mes to nenorime, trokštame likti ten, kur mums patogu ir gera.
Žmonių netraukia kabalos mokslas, nes jie sukurti iš priešingų aukščiausiajam pasauliui savybių. Nieko nepadarysi.
Žmogaus tai nevilioja, jis neturi tiesioginio troškimo, nejaučia tokio poreikio. Kai siūloma skanaus torto, pasivaikščioti, pašokti, pažiūrėti gerą filmą ar futbolo rungtynes – visa tai suprantama. Turime šiuos informacinius įrašus.
Klausimas. Noras suvokti aukščiausią jėgą nėra natūralus?
Atsakymas. Ne. Kam man ji? Geriau nuo jos laikytis atokiau.
Klausimas. Kita vertus, motyvacija milžiniška. Kiekvienas vyresnis nei dvidešimties metų asmuo tikrai žino, kad jo gyvenimas pasibaigs. Tai juk baisu. Bet kažkas šią baimę paslepia ir neleidžia atskleisti Kūrėjo, amžinojo gyvenimo.
Atsakymas. Esmė ta, kad nepaisydami baimės, interesų ir visko kito žmonės vis tiek neskuba studijuoti kabalos, mat kelia pastoja egoizmas. Tai nesutelpa mūsų norų piramidėje, kuri susideda iš maisto, sekso, šeimos, turto, šlovės, valdžios, žinių troškimų.
Klausimas. Kodėl Kūrėjas neužprogramavo mūsų taip, kad tam tikru vystymosi etapu norėtume Jį atskleisti?
Atsakymas. Netgi tuomet, kai imi eiti Jo suvokimo keliu, tau tai piešiama kaip klausimas apie gyvenimo prasmę: kodėl aš gyvenu, kodėl aš esu, kam mano gyvenimas? Kas man Kūrėjas? Aš, aš, aš! Taip tai atsiskleidžia mumyse.

Iš 2017 m. birželio 25 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Apie gyvenimą, tikslą ir sielą

Veiksmas ir ketinimas

Klausimas. Jeigu egoizmas sudega, kaip vystysimės dvasiniame pasaulyje, juk jis reikalingas dvasiniam suvokimui?
Atsakymas. Sudega mūsų dabartinis egoizmas – trauka visokiems žemiškiems malonumas, pvz., maistui, seksui, šeimai, pinigams, valdžiai, šlovei.
Juk mus stumiantis pirmyn egoizmas išsiveržia iš fizinių (maistas, seksas, šeima) ir visuomeninių malonumų (turtas, valdžia, šlovė, žinios) ribų.
Jeigu egoizmas perdegė visose šiose šešiose pagrindinėse kryptyse, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Gyvybės medis“, tai žmogui nebėra kur dėtis. Kur jis gali išeiti?
Jis leidžiasi ieškoti ir atsitiktinai randa kabalą. Tačiau iš tikrųjų jokių atsitiktinumų nėra. Visi esame informaciniame lauke, kuris stumia žmogų į vietą, kur jis gali gauti informaciją apie savo tolesnę raidą. Taip jis ir užmezga ryšį su mumis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti žmogaus prigimtį

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ką vadinsime žmogumi?

Klausimas. Kaip būsima sielos būsena veikia tas būsenas, kurias žemiškas kūnas turi patirti šiame pasaulyje?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus pasirinkimo, kaip (tiesiai ar ne) jis eina į tikslą – kad taptų panašus į Kūrėją.
Priklausomai nuo to, jam duodamos įvairios žemiškos būsenos, kaip tam tikros visuomeninės aplinkybės, kuriomis žmogus egzistuoja ir rengia save, kad visiškai prilygtų Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos formavimas

Kaip siela susijusi su kūnu?

Sielos ir kūnai

Kaip maži vaikai negali suvokti esančio prieš juos pasaulio, kuris yra aukščiau jų supratimo, taip ir žmogus, nesuprantantis gamtos dėsnių, nesuvokia nieko aukščiau savo lygmens.
Štai todėl, būdami šiame pasaulyje ir ištyrinėję beveik visus jo materialius dėsnius, kaip mokslininkai, politikai, išsilavinę ir išsivystę žmonės, mes vis tik nežinome jo dvasinių dėsnių.
Bet ateina toks laikas žmonijos vystymesi, kai tampame tiesiogiai priklausomi nuo šių dėsnių. Juk baigiasi laipsniškas vystymasis, vykstantis dėl žmogaus egoizmo augimo, ir egoizmas „užsidaro“. Dėl to pasaulis tampa apskritas, uždaras, integralus, tarsi vienas globalus kaimas.
Tačiau žmonija nėra susipažinusi su dvasiniais dėsniais, todėl yra susipainiojusi. Sumišę ne tik paprasti žmonės, bet ir tie, kurie yra valdžioje ir valdo mus – jie taip pat negali teisingai veikti ir vadovauti, nežinodami gamtos dėsnių. Juk gamtos elgesys šiandien keičiasi ir pereina nuo materialiųjų dėsnių prie dvasinių, o mes nežinome, kaip tokiu atveju elgtis.
Mes tarsi praradome sugebėjimą valdyti savo gyvenimą: šeimą, šalį, tautą, pasaulį, žmogiškuosius tarpusavio santykius, finansus, prekybą. Vyksta kažkas keista, kiekvieną dieną nesupratimas ir nežinomybė tik auga.
Todėl šiuo laikotarpiu atsiskleidžia kabalos mokslas ir aiškina: „Pagal tavo veiksmus suvoksime Tave“, kitaip tariant, būtina suvokti Aukštesniosios jėgos veiksmus, Kūrėją, nes iš jų suprasime, kaip veikia šiuolaikinis pasaulis.
Kitaip kentėsime vis labiau. Gamta tarsi rūpestingas tėvas spaudžia mus, kaip nepaklusnų vaiką, pasikeisti, nes patys nukentėsime.
Yra dėsniai, nustatyti Begalybės pasaulyje, santykyje tarp Šviesos ir noro, ir jie yra absoliutūs bei nekintami. Kabalos mokslas aiškina, kokia forma mes galime susijungti su Šviesa, kuri yra gyvenimo, žinių ir prisipildymo šaltinis.
Būtina išstudijuoti šiuos Aukštesniuosius dėsnius, be šito negalėsime egzistuoti. Todėl kabalos mokslas, kaip Aukštesniosios jėgos suvokimo mokslas, šiandien tampa svarbiausias ir būtiniausias.
Kažkada jo savo noru mokėsi atskiri išrinktieji kiekvienoje kartoje, siekdami atskleisti Aukštesniąją jėgą, vedini vidinio šauksmo. Bet šiandien yra daugybė žmonių, kurie nori suvokti Aukštesniąją jėgą, visus jos dėsnius ir elgesį.
Ir visas pasaulis pradeda suprasti, kad mūsų gyvenime veikia nauji dėsniai, naujos sąlygos, kurių nemokame teisingai organizuoti. Aukštesniosios jėgos suvokimas pagal jos veiksmus mūsų laikais tampa gyvybiškai svarbus, jau vien tam, kad paprasčiausiai išgyventume materialiai.

Iš 2017 m. vasario 20 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Vienybės raktas

Iš chaoso į harmoniją, I d.

Klausimas. Nuo kada Abraomo metodiką galima laikyti religija?
Atsakymas. Nuo tada, kai ji tapo vienijančia, visuomenės kūrimo jėga, visuomenės, kuri perima šią idėją, apsiginkluoja ja, priima, kaip savo egzistavimo pavidalą.
Tai nutiko tada, kai Abraomo grupė, kadaise išėjusi iš Babilono, ėmė formuoti save prie Sinajaus kalno. Suprantama, Toroje ši istorija pasakojama alegoriškai. Iš tiesų žmonės nestovėjo pakalnėje – tai vidinis jų išgyventas potyris.
Po to jau galima kalbėti, kad atsirado religija, t.y. tauta imta dalinti į dešimtis, šimtus, tūkstančius, apibrėžiami tinkami tarpusavio santykiai, kuriuose atsiskleidžia Kūrėjas – meilės, davimo, tarpusavio laidavimo savybė.
Nuo čia prasideda socialinis išeivių iš Babilono judėjimas, ir taip jie pamažu tampa tauta.
Kitaip tariant, perversmo taškas – tas momentas, kai prireikė instrukcijos pakilti virš tarpusavio neapykantos. Iš čia kyla religiją – metodika, kaip sujungti tautą į vieną visumą, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Šią metodiką vadiname „religija“, mat tauta pagal savo sandarą visąlaik nukreipta į tai, kaip prilygti aukštesniajai jėgai, ji siekia daryti viską, kad aukštesnioji jėga atsiskleistų joje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kaip sulipdyti puolusią ir suskaldytą visuomenę?

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Klausimas. Įsikūnijimas – tai sielos įsikūnijimas kūne?
Atsakymas. Kokiu būdu siela susijusi su gyvūniniu kūnu? Kūnas gali egzistuoti, gali neegzistuoti. Siela gali egzistuoti, gali neegzistuoti. Visa tai vyksta absoliučiai savaime, kol žmoniją valdo egoizmas. „Kūnu“ galima vadinti ego, taip pat galima vadinti organizmą.
Siela yra tai, ką kuriame. Jei aš (1) susijungiu su kitais (2) savo siekiu pripildyti jį ir dėl to kreipiuosi į Kūrėją (3), gaunu iš Jo jėgą ir pripildau draugą, tai įgyju sielą.

Kitaip tariant, gaunu du skirtingus norus: iš draugo „minusą“ – papildomą norą, norą duoti, o iš Kūrėjo „pliusą“ – norą pripildyti.
Remiantis šiais dviem parametrais, kuriu savyje dvipolį, kuris vadinamas „rešimo avijut“ ir „rešimo hitlabšut“ arba „kli“ (indas) ir „šviesa“. Visa tai kartu vadinama „siela“.
Klausimas. Vadinasi, meilė – tai tokie tarpusavio santykiai tarp dviejų žmonių, kurie studijuoja kabalą, kai jie pripildo vienas kitą ir tokiu būdu atskleidžia sielą ir Kūrėją?
Atsakymas. Ne, jie ne atskleidžia, o kuria.
Manyje nėra nieko, išskyrus egoistinius norus. Kreipiuosi į draugą, gaudamas iš jo „minusą“ – norą jį pripildyti. Su šiuo noru kreipiuosi į Kūrėją: „Noriu pripildyti kitą ir tapti panašus į Tave“.
Jis suteikia man pripildymą ir aš perduodu jį draugui.

Draugo atžvilgiu tampu kaip Kūrėjas, Duodantysis. Pripildymo iš Kūrėjo perdavimo draugui būsena, kurianti manyje panašumą į Kūrėją, vadinama „siela“.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusikaltimus uždengti meile

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Kelias į visišką išsitaisymą

Klausimas. Daugelis mokslininkų sako, kad dabar šalys išmoko prisiimti atsakomybę ir gali susivienyti. Tačiau susivienijimas visada prieš kažką. Taigi, koks sprendimas? Ar galima šią draugystę nukreipti ta vaga, kad visi būtų lygūs ir norėtų suartėti?
Atsakymas. Kad taip atsitiktų, reikia suvokti, kad susiduri su katastrofa.
Klausimas. Klimatologai teigia, kad klimatas bus toks netolygus, kad pareikalaus milžiniškų lėšų. Tai gali sukelti karą. Nejaugi reikia laukti karo?
Atsakymas. Mūsų egoizmas neleidžia mums tinkamai pažvelgti į pasaulį ir suvokti problemas, kurias patys šiandien sukuriame. Mes tai matome Europoje, mėginančioje susitvarkyti su migracija ir kitkuo. Tai matyti visur – Amerikoje ir kitose šalyse. Nieko nepadarysi.
Mes negalime išmintingai dirbti su savo egoizmu. Tai matosi iš žmogaus požiūrio į save: kol kas kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno, o visa kita – nesvarbu. Nejaučiu nieko kito, kas egzistuoja ne manyje, palyginus su tuo, kiek man svarbi mano egzistencija.
Mums būtina pakilti virš savo egoistiškos prigimties, pažvelgti į ją iš šalies. Priešingu atveju mes sulauksime Žemei baisių būsenų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klimato kaita: egoizmas griauna viską

Nuo ko priklauso klimato šuoliai

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Klausimas iš „Facebooko“. Kaip žiūrite į Ameriką? Daugelis sako, kad Amerika nusipelno kataklizmų, kad taip jai ir reikia, ir kuo greičiau jos neliks, tuo geriau bus visiems.
Atsakymas. Niekaip į nieką nežiūriu, nes viskas, kas yra pasaulyje, kyla iš vienos vienintelės jėgos – Kūrėjo. Jis valdo viską: iškelia ir nuleidžia įvairias šalis, tautas, pasaulio dalis; siunčia uraganus ir žemės drebėjimus; sprogdina atomines elektrines ir t. t.
Taip veikia aukštesnysis valdymas, kuris nori gerai mus sukrėsti ir sutvarkyti, kad šiek tiek atsipeikėtume ir nustotume krėtę kvailystes.
Todėl niekas nekaltas: nei Amerika, nei Rusija. Kūrėjas kontroliuoja viską. Kabalos šaltiniuose taip ir sakoma, kad pasaulio valdovų širdys Kūrėjo rankose. Todėl neturiu jokio ypatingo požiūrio (nei neigiamo, nei teigiamo) nė į vieną šalį, sistemą ar vyriausybę.
Manau, jog visi kartu, kaip maži vaikai, turėtume susėsti ir pradėti studijuoti aukščiausią valdymo sistemą, ir tuomet suprasime, kaip tai mums būtina.
Pirmiausia pasaulio vadovai turėtų sėsti už suolų ir gerai išstudijuoti šį mokslą, mat jie visiems kitiems atlieka Kūrėjo veiksmus. Labai tikiuosi, kad jie paklausys šio patarimo ir tada, pagal aukščiausią valdymą, pasaulis sugebės atgauti ramybę.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Mūsų gyvenimas – kas tai?

Klausimas. Robotas, dirbtinis intelektas neturi egoizmo. Ar jis gali būti laisvas?
Atsakymas. Laisvė – tai pakilti virš savęs į kitą lygmenį. Ji jaučiama ankstesniojo lygmens atžvilgiu. Tuomet galėsi būti laisvas.
Kito lygmens atžvilgiu vėl esi nelaisvas. Esi po juo, ir turi pakilti virš jo, kad vėl taptume laisvi. Ir taip iki paskutinės pakopos, kur tampi lygus su Kūrėju.
Tai pats aukščiausias laisvės lygmuo, kai visi kiti lygmenys ir yra po tavimi. Tai turime pasiekti.
Laisvė – mūsų galutinė būsena, mūsų tikslas. Kabala padeda tai pasiekti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Nuo ko prasideda valios laisvė

Valios laisvės beieškant, III d.

Klausimas iš Facebooko. Kodėl žmonės neįsisąmonina savo klaidų ir neatsiprašo už savo blogą elgesį kito žmogaus atžvilgiu? Ar tai vyksta sąmoningai?
Atsakymas. Kaipgi galiu įsisąmoninti savo klaidą, jeigu tai rodo, jog aš neprotingas ir nelabai išsivystęs žmogus?
Klausimas. Nejau nėra žmonių, kurie pripažintų savo klaidas?
Atsakymas. Yra, tačiau jie elgiasi taip, kad iš to gautų dar didesnę naudą: „Pažiūrėkite, koks aš ypatingas, geras, objektyvus – pripažįstu savo klaidas“. Ir iš to jie gauna dar didesnį kapitalą.
Kitaip, būdami egoistai negalėsime iš karto pripažinti savo klaidų, juk tai menkina mus. Mes tik galime pripažinti jas taip, kad tai pakeltų mus. Atsistoju priešais kolektyvą ir sakau: „Žinote, esu pasirengęs pripažinti savo klaidas“ – ir visi man ploja.
Klausimas. Ir vis dėlto žmogus ar žmonija pasieks tokią būseną?
Atsakymas. Tik tuo atveju, jeigu žmogus ims pripažinti savo klaidas, įsisąmonindamas, kad už tai gaus aukštesnįjį atlygį. Bet tiesiog taip paprastai neįstengs to atlikti.
Egoizmas lieka, jis niekur nedingsta, tiesiog vieną atlygį keičiame kitu. Kitaip tariant, man verta pripažinti savo klaidas, verta užgniaužti blogį, verta su juo dirbti kitaip, kad pakilčiau į aukštesniąją pakopą. Tam turiu išvystyti savyje didžius altruistinius siekius, iškelti meilės kitiems svarbą, ir tuomet galėsiu pripažinti savo klaidą. Viena turi būti aukščiau už kitą.
Tuomet egoizmas man bus reikalingas tam, kad jį atmesčiau, pakilčiau virš jo, mat taip uždirbsiu daugiau. Viskas šitaip sudaryta.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl kabalistas neklysta?

Ar aš taisau pasaulį?

Blogis – pasaulio pagrindas