Klausimas. Kas rodo, jog įgyta nauja dvasinė pakopa?
Atsakymas. Kai visi aplinkiniai tampa tau artimesni nei tu pats sau – tai perėjimas į kitą pakopą.
Po to iškart kyla naujas egoizmas. Jis mumyse padalytas pagal 125 pakopas ir atsiskleidžia proporcionaliai.
Klausimas. Ar suspėju pasimėgauti akimirka, kai jaučiu, kad visi man broliai, visi mylimi?
Atsakymas. Ne. Priešingai, malonumas kyla ne tada, kai pasieki tam tikrą būseną, o kai jos sieki.
Baal Sulam rašo, kad jeigu anksčiau žmogui atrodė, kad galutinis tikslas svarbus pats savaime, tai vėliau jis supranta, kad melavo sau. Būtent kančios, paieškos, veržimasis pirmyn ir yra pats didžiausias malonumas. Beje, toks didelis, kad pasiekęs galą, žmogus prašosi į pradžią. Žinoma, tai atrodo neįtikėtina, bet taip viskas vyksta. Jis sujungia pabaigą su pradžia.
Kitaip tariant, kelio pabaigoje žmogus pastebi, kad jo galutinė būsena – tai begalis davimo ir meilės siekis. Ir šis begalis siekis pats savaime nepasiekiamas, bet būtent jis jam ir yra tobulas. Tai visiškai prieštarauja mūsų logikai.
Nūnai mokslininkai mėgina sukurti dirbtinį intelektą, kad kompiuteriai modeliuotų žmogaus klaidas, nuspėtų jas, atpažintų, kada žmogus atlieka nelogišką judesį, klaidą ir ištaisytų ją. Tai itin būtina aviacijoje. Bet dvasinio taisymo veiksmų kompiuteris tikrai nesupras, mat žmogus perprogramuojamas.
Nauja programa jame subręsta iš vidaus ir jis staiga ima suprasti, ko siekia kiekvienoje pakopoje. Jis mato, kad svarbiausia – siekti, o ne pasiekti. Pasiekei – esi miręs. Sieki – gyveni.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė reanimacija

Dvasinių pakopų pajutimas

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Klausimas. Koks yra laisvas „paskutinės kartos“ pilietis?
Atsakymas. Renkuosi viena iš dviejų: arba faraoną (egoizmą), arba Kūrėją (altruizmą).
Visuomet turiu pasirinkimą ir jis nedingsta. Net jeigu 100% renkuosi Kūrėją, man lieka laisvas pasirinkimas, mat vergystės būsena mano egoizme nuolatos lydi mane, jos neištrinu ir nepašalinu. Todėl egzistavimas tarp Kūrėjo ir faraono suteikia man absoliučią laisvę ir nuo vieno ir nuo kito.
Klausimas. Tai ir yra vidurio linija, kai žmogus yra virš abiejų prigimčių?
Atsakymas. Taip, žinoma, visada renkuosi. Bet kai esu vidurio linijoje, jaučiu kažką, kad nepriskiriama nei vienam, nei kitam. Imu jausti būseną, kai nugaliu juos abu: ir faraoną, ir Kūrėją. Esu iš jų dviejų. „Mano sūnūs nugalėjo Mane.“ Štai ką Kūrėjas davė kūriniui!

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos gyvenimo programos gimimas

Laisvas vergas

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Klausimas. Jeigu noriu prilygti Kūrėjui savybėmis, vadinasi turiu jas žinoti. Ar galima paskelbti Jo savybių sąrašą?
Atsakymas. Sąrašas itin paprastas: jeigu Kūrėjo savybė – davimas ir meilė, vadinasi, man reikia išmokti duoti ir mylėti.
Bet duoti ir mylėti dvasine prasme, o ne kaip mūsų pasaulyje, kai renkuosi, kam duoti ir ką mylėti, tikėdamasis, kad tai atneš man malonumą.
Tai reiškia kylu „iš savęs“, nekreipdamas dėmesio į jokius savo norus, savybes, ketinimus, tikslus, nes turiu tik vieną tikslą – užpildyti kitą malonumu. Kitą – reiškia visiškai svetimą žmogų, kuris savo ruožtu neduoda man jokio malonumo, kaip sakykim, mano mažas vaikas, giminaitis ar dar kas nors.
Tas kitas man visiškai abejingas. Dar daugiau, jei jis man nesvarbus – viena, o jeigu jo nekenčiu? Tuomet tai dar rimtesnis išbandymas. Tuomet turiu savo neapykantą ištaisyti į meilę.
Kitaip tariant, mums kylant, tampant panašiems į Kūrėją yra du etapai. Pirmasis – kylant ir artėjant prie davimo ir meilės tiems, su kuriais mano santykiai daugiau mažiau normalūs. (žalia rodyklė piešinėlyje)

Pradedant nuo to lygmens ir toliau jau judu „pamilk savo priešą, kaip didžiausią savo mylimąjį“ link (raudona rodyklė piešinyje).
Pirmąjį etapą galima vadinti Galgalta Einaim (GE) arba mažoji būsena, o antrasis etapas – ACHAP arba didžioji sielos būsena.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tokia savybė kaip narsumas?
Atsakymas. Visa tai viduje. Netgi nenoriu išvardinti atskirų savybių, nes tuomet teks aiškinti, ką dvasiniame pasaulyje reiškia narsumas, ramybė, kuklumas, herojiškumas, kantrybė, pyktis, valdžia. Visa, kas yra mumyse, būtina tam, kad su visu tuo taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Mums atrodo, kad prašyti Kūrėjo – tai būdas ištaisyti sielos kli/indą, kol galiausiai dėl savo darbo pajausime, kad prašyti Kūrėjo – tai ir yra kli pats savaime, o ne priemonė jį taisyti.
Jeigu mano kreipimasis į Kūrėją, noras, kurį keliu Jo link, bus tikras, nuolatinis, augantis, be perstojo siekiantis Jo, tai patį šį kreipimąsi jausiu kaip visišką ištaisymą.
Kitaip tariant, kas yra ištaisymas? Noro kėlimas, o ne atsakymas į maldą jį užpildyti. Kelti norą Kūrėjo link – tai jau darbo pabaiga. Taip parodau savo santykį su Juo. Ar ką nors gaunu iš Jo? Gali būti, kad nieko. O ką turėčiau gauti kreipdamasis į Jį? Jau vien pats kreipimasis į Kūrėją pats savaime yra viskas, ko man reikia, ir nieko daugiau.
Jeigu nesu kli, kuris gauna dėl savęs, tai noriu tik prašyti Kūrėjo. Ir jeigu atsako negirdžiu, nesuprantu, nejaučiu, nematau – tegu, taip dar geriau! Ir tuomet mano siekyje, toje davimo jėgoje jaučiu, kiek esu panašus į Kūrėją.
Dar pakalbėsime apie tai.

Iš 2017 m. gruodžio 5 d. rytinės pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiekti tikrą maldą?

Melsti vidinės davimo jėgos

Prašyk visko, ko nori!

Klausimas. Amerikoje plinta antisemitinis judėjimas, pasisakymai, veiksmai. Filadelfijoje ir Sent-Luise niokojamos žydų kapinės. Pastebimas antisemitizmo augimas tarp universiteto studentų. Kodėl žydai jaučia tokį didelį spaudimą?
Atsakymas. Žydai yra pasaulio ištaisymo metodikos nešėjai. Ši metodika skirta žmonijos suvienijimui į vieną integralią, globalią formą – apvalų mažą kaimą. Ir ši išorinė žmonijos forma diktuoja būtinybę susijungti į vieną visumą, vieną vienintelę sistemą iš vidaus.
Esama sistema negali dirbti su milžinišku egoizmu, kuris išsivystė žmonijoje. Mes pasiekėme jo kritinį tašką ir atsidūrėme krizėje, kai žmogus negali sutarti ne tik su vaikais, šeima ir visais likusiais, bet ir su savimi. Žinoma, tai susiję ne su visomis tautomis, nes mes visi esame skirtinguose lygmenyse, tačiau esmė yra tokia.
Susimąstydami apie tai, kaip mums veikti toliau, pradedame jungtis tarpusavyje, sudarydami bendras rinkas ir įvairias tarpvalstybines sąjungas. Nuo to mums darosi tik blogiau, nes atskleidžiame, kad būti kartu negalime. Mes pasirašome sutartis, kurios jau kitą dieną nustoja galioti, nes mus drasko į skirtingas puses. Žmogus tuokiasi, tačiau neilgam. Vaikai nesutaria nei tarpusavyje, nei su tėvais.
Egoizmas mus atvedė į tokią būseną, kai atitolome vienas nuo kito – kiekvienas nori susisukti į kokoną, bendrauti su kitais tik telefonu arba internetu. Mums norisi izoliuotis vienam nuo kito.
Kyla problema: Kaip vis dėlto tapti viena visuma, nes pati gamta mus į tai stumia.
Atsiranda antagonizmas tarp vidinės žmogaus prigimties, kuri tolina mus vieną nuo kito, ir išorinės (negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškosios gamtos), kuri privalo palaipsniui susivienyti į vieną visuomenę, kur mes papildytume vienas kitą, o ne naikintume, kaip vyksta šiandien. Tai turi įvykti, ir tai padaryti gali tik žmogus, kuris yra biologinės grandinės viršūnėje.
Kaip tai išspręsti? Žmonijoje egzistuoja programa, leidžianti pritraukti aukštesniąją sujungimo jėgą, kuri mus suvienys. Ne mūsų jėgoms suprasti, kaip tai vyksta. Tik aukštesnioji jėga gali tai įgyvendinti. Ši jėga vadinama aukštesniąja, nes ji yra aukščiau egoistinės prigimties ir laiko visą gamtą savyje.
Šios jėgos pritraukimo metodiką turi žydai, tačiau jie patys, išskyrus kabalistus, apie tai nežino. Ir nors kabalistų tarp jų tik vienetai, jie yra pasiruošę dalytis šiuo žinojimu su visais, nes nuo to priklauso visų ateitis.
Mes vis tiek turėsime įvykdyti, kas mums skirta – turėsime susivienyti, todėl šiuo metu yra tik vienas klausimas: ar galėsime tą padaryti?
Žmonija jaučia, kad žydai kalti dėl to, kas vyksta pasaulyje: jų rankose visas turtas, visos inovacijos ir kita, jie apvaginėja žmoniją ir žino, kaip visiems pakenkti. Toks pasąmoninis, latentinis pojūtis, netgi įsitikinimas, didesniu ar mažesniu mastu egzistuoja visose tautose. Šia tema kuriamos legendos, fantazijos ir t. t. Kabalos mokslo požiūriu žmonės yra teisūs, nes taip jaučia instinktyviai.
Klausimas. Tai visi baisūs išpuoliai dėl šio vidinio pojūčio?
Atsakymas. Taip. Taip tie pojūčiai išreiškiami. Tačiau tam yra pagrindo. Žinoma, jokio globalaus žydų suokalbio nėra, nes žydai patys nežino, kas su jais vyksta, bet iš esmės kitų tautų pojūčio pagrindas – grynai dvasinis.
Todėl tautų neapykanta pateisinama. Ir žydai turi vienintelę išeitį: suvokti užduotį ir ją realizuoti.
Klausimas. Vadinasi, jūs matote vienintelį aukštesniosios jėgos kelią: per antisemitus priversti žydus įvykdyti savo programą. Tačiau tikriausiai yra tiesioginis būdas, be antisemitų, – kreiptis tiesiai į žydus?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga siūlo tai padaryti per kabalistus. Kabalistai daro viską, kad tik tai išsakytų, tačiau žydai negirdi.
Klausimas. Tėra du variantai: per kabalistus arba per antisemitus?
Atsakymas. Aš pasikliauju viduriniuoju keliu: antisemitai prispaus žydus taip, kad jie išsigąs ir panorės išgirsti tai, ką kalba kabalistai. Tikėkimės, kad taip bus.

Iš 2017 m. kovo 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Vienybės raktas

Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra burtų ir mistikos šaknis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje yra tik galimybė veikti arba egoistiškai, arba altruistiškai. Ten yra netyrų jėgų, galinčių elgtis egoistiškai ir taip kenkti. Ir yra tyrų jėgų, kurios gali ištaisyti, padėti, mylėti.
Abi jėgų sistemos yra viena priešais kitą: dešinė yra teigiama, kairė – neigiama. Jos egzistuoja lygiagrečiai viena kitai, o tarp jų esame mes. Tad galime pasirinkti, kokia proporcija dešinė ir kairė linija veiks mumyse. Tai priklauso nuo mūsų veiksmų.
Abi linijos kyla iš vieno šaltinio ir yra nukreiptos tik į vieną tašką: vesti mus į kūrimo tikslą. Niekur nuo to nepabėgsime. Bet jeigu delsiame, galime prisijungti prie kairiosios linijos ir daug kentėti.
Geriausia apsaugoti save būnant grupėje, dešimtuke ir kartu nuolat veržtis į dešinę liniją.
Klausimas. Iš kur ši jėgų sistema?

Atsakymas. Iš Kūrėjo. Iš Jo nusileidžia dvi valdymo linijos, tarp kurių esame.
Kairė linija nuolat spaus mus, o mes nepasydami jos turime siekti dešinės.
Kai galėsime maksimaliai išnaudoti kairiąją liniją taip, tarsi būtume dešinėje, tuomet pateksime į vidurinę liniją ir dirbsime joje.
Klausimas. Tarkime, mūsų pasaulyje yra toks reiškinys kaip nužiūrėjimas. Ir žmogus tą pats jaučia. Ką jam patartumėte? Ar yra koks nors būdas veikti šiame lygmenyje? Ar tik pakilus į dvasinį pasaulį galima kaip nors panaikinti šį reiškinį?
Atsakymas. Tik siekdami dešinės linijos galime pašalinti visas neigiamas mintis ir savybes mūsų pasaulyje. O jos egzistuoja, juk žmonių norai turi galią.
Klausimas. Tai, jei, kas nors linki man blogo arba, atvirkščiai, gero, tai gali išsipildyti?
Atsakymas. Tai veikia tave. Vienintelis skirtumas tas, kas stipresnis: besivystantis tu ar kitas žmogus. Pavyzdžiui, esantis dešimtuke kabalistas lengvai gali neutralizuoti visus.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?

Egoizmo magija

Bloga akis – tai žmogaus egoizmas

Klausimas. Atrodo, kad esamos valdymo sistemos prarado gebėjimą valdyti valstybes. Kaip internetas, sujungiantis visą žmoniją į vieną sistemą, gali suformuoti naują valdymo sistemą?
Atsakymas. Šių dienų vadovams visuose lygiuose trūksta „viduriniosios linijos“. Internete visos priešingos srovės, nuo pačių smulkiausių iki globalių, taip pat turi būti subalansuotos. Todėl vienintelis išsigelbėjimas – kabalos, viduriniosios linijos metodika.
Klausimas. Dabar internete viešpatauja visiškas chaosas. Ar tai tik pradinis natūralaus vystymosi periodas, nuo kurio ims formuotis kokia nors bendra struktūra? Tarsi iš chaotiškų ląstelių, pradžioje kovojusių tarpusavyje, palaipsniui ima formuotis organizmas?
Atsakymas. Tas pats vyksta ir žmonių visuomenėje, ne tik internete. Matome, kad įvairios konfrontuojančios jėgos galų gale nurimsta. Vis iš naujo atsiskleidžia kokia nors netvarka, kuri po to išnyksta. Taip pasiekiame dabartinę pasaulio būklę, kai iš tikrųjų kyla gyvybiškai svarbus tam tikros jėgos, jungiančios dešiniuosius su kairiaisiais, poreikis.
Ši jėga nėra tiesiog vidurys, kaip centristinė partija, sukurta egoistiniais pagrindais ir egzistuojanti pati sau. Vidurinioji linija, jungianti dešiniuosius su kairiaisiais, turi būti virš jų, aukštesnėje pakopoje, tarsi Aukštesnioji jėga tarp dviejų linijų. Vidurinioji linija – dešiniosios ir kairiosios linijų pasekmė, ji pati sau neegzistuoja, kaip kažkas trečias.
Centristinių partijų galima rasti kiekvienoje šalyje, bet jos neišsprendžia problemų. Vidurinioji linija turi sujungti poliariškas priešybes joms vienijantis, ne nuolaidų ir kompromisų, o tarpusavio papildymo keliu. Didžiulis skirtumas tarp nuolaidos ir papildymo, kai kiekvienas supranta, kad gali praturtėti kito sąskaita, todėl yra vienas kitam reikalingi, o po to dviese kuria viduriniąją liniją.
Taip turi būti ir su internetu. Tik neaišku, ar žmonija savarankiškai suvoks tokios viduriniosios linijos būtinumą, ar išmoks iš kabalos teikiamų pavyzdžių.
Manau, kad postūmis bus iš abiejų pusių. Pasakyta, kad Izraelio tauta turi tapti šviesa pasaulio tautoms. Bet ji gali tapti šviesa tik tada, kai jos pasijus esančios tamsoje.
Internetas taip pat pirmiausia turi atskleisti tamsą. Mes artėjame prie to: kuo daugiau žmonės naudojasi internetu, tuo labiau juo nusivilia. Iš kitos pusės, jiems į pagalbą ateis kabalos metodika ir padės sukurti viduriniąją liniją.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Aroso forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vieta – internetas

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Klausimas. Nuo ko pradėti sielos, dvasinį gyvenimą?
Atsakymas. Nuo virtualaus ar akivaizdinio mokymosi mūsų kabalos kursuose. O paskui, mokymosi procese, jūs pajausite, kad jums reikalinga grupė.
Klausimas. Kodėl Jūs taip įsitikinęs, kad be grupės negalima judėti pirmyn? Aš sutikau nemažai žmonių, kurie teigia, kad visai sėkmingai praktikuoja kabalą be grupės. Net Baal Sulamas nerašė apie tai, juk jis niekada neturėjo grupės.
Atsakymas. Apie grupės būtinumą parašyta tūkstančiai straipsnių, anaiptol ne šiuolaikinių kabalistų. Jie rašė apie grupę daugelio amžių eigoje, be to, labai aiškiai. Jūs tiesiog nesate susipažinęs su pirminiais šaltiniais, išradinėjate kažką savo ir manote, kad tai yra kabala.
Klausimas. Rabašas turėjo vieną mokytoją – savo tėvą Baal Sulamą. Kuris kelias pas Kūrėją trumpesnis: grupėje, kur optimaliausias skaičius dešimt žmonių, ar vienam su išmintingu mokytoju?
Atsakymas. Baal Sulamas turėjo mokinių grupę, į kurią įėjo Rabašas. O paskui ir Rabašas organizavo grupę, kurioje mokiausi aš ir kiti mokiniai.
Po kurio laiko mokydamasis pas Rabašą paklausiau, ko man reikia tolimesniam vystymuisi, ir jis atsakė: „Tau niekas nepadės, reikia surinkti grupę“.
Reikalas tas, kad jo grupę sudarė keletas senolių, su kuriais jis mokėsi dar pas Baal Sulamą. Ši grupė buvo ne man. Todėl aš pradėjau rinkti jaunus vaikinus ir skaičiau jiems paskaitas. Taip buvo sukurta nauja grupė.
Neįmanoma studijuoti kabalą be grupės. Be jos jūs nieko nesuprasite ir tikrai nieko neatskleisite!

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Žiūronai kelyje į tikslą

Imtuvas užribio bangų diapazone

Klausimas. Vyrų ir moterų prigimtis labai skiriasi materialiai, psichologiškai, o ir dvasinės šaknys jų nevienodos. Kokių gali būti su tuo susijusių skirtumų dvasiniame darbe ir moterų bei vyrų vienijimesi į dešimtukus?
Atsakymas. Tarp vyrų ir moterų grupių nėra jokio skirtumo. Vienintelė sąlyga, kad vyrų ir moterų dešimtukai turi dirbti atskirai, kitaip įsimaišys lyčių trauka, o to jokiu būdu nereikia. Vyrai ir moterys turi būti savo grupėse užsiėmimuose, renginiuose ir seminaruose, visur.
Klausimas. Kaip mes galime suvienyti visą pasaulį, jei patys atskiriame vyrus nuo moterų? Ar ateis laikas, kai mes visi, vyrai ir moterys, susivienysime mūsų dvasiniame darbe?
Atsakymas. Kai nustosime jausti egoizmą, tada nekreipsime dėmesio į savo fizinius kūnus. Išnyks skirtumai tarp vyrų ir moterų, moterys savo patrauklumu netrukdys atskleisti Aukštesniojo pasaulio. Tik jis mus ir trauks.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų kalba.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Ko reikia moteriai?

Kabalos mokymasis:vyrai ir moterys

Klausimas. Mėgstu mokytis vienas, bet girdėjau, kad jos reikia mokytis kartu, grupėje. Kokia nauda iš tokio bendro mokymosi?
Atsakymas. Žinome, kad darbas išvien padeda pasiekti gerų rezultatų. Ne veltui prie didelių projektų, statant didžiulius objektus dirba stambios organizacijos, kur susiburia daug mokslininkų ir inžinierių. Vienas žmogus nepajėgus spręsti didžiulių, globalių užduočių. O kabala kelia itin rimtas užduotis.
Tad pradėjęs studijuoti kabalą žmogus pamažu įsisąmonina, kad būtina mokytis grupėje. Juk kiekvienas, priklausomai nuo ypatingos jo sielos šaknies, atstovauja tam tikrą savybę.
Pamažu pradedame jungti mūsų dalis, mūsų sielas, kol surenkame jas į vieną mozaiką. Tai tarsi lego ar dėlionė, kurį renkame kartu ir tik tada matome visą paveikslą. Ir tai vyksta tik mums susijungus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pgrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu