Pasistenkite mėgautis pačiais bandymais priartėti prie Kūrėjo, mėgindami tai taip, tai kitaip. Kūrėjas žiūri į mus kaip į kūdikius ir Jį, kaip ir mus, pamalonina viskas, ką kūdikis daro. Nesvarbu, kad mažas vaikas nukrito, ką nors sudaužė ar ištepė – jis taip vystosi.
Kūrėjas reikalauja iš mūsų ne teisingų veiksmų, o tokių, kurie priartina mus per draugus prie Jo paprastai, naiviai. Štai ir viskas. Taip suteikiame Jam patį didžiausią malonumą.
Jei darome taip, tikėdamiesi pradžiuginti Kūrėją, tai patys tuo džiaugsimės. O jeigu džiaugiamės dėl savo veiksmų, tai galime būti tikri, kad Kūrėjas irgi džiaugiasi. Po to, kai pradėsime jausti Jį, pamatysime, kad Kūrėją jaučia viską, ką patiriame mes.
#262868

Iš 2020 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kas vyksta su tašku širdyje, jei žmogus su užsidegimu ateina į grupę, o po kurio laiko dėl tam tikrų priežasčių ją palieka? Ar galima matyti, kas vyksta su tašku širdyje?
Atsakymas. Žinoma. Deja, yra tokių rezultatų. Jei žmogus palieka grupę, vadinasi jis grąžina save į šį patį žemiausiąjį pasaulį, atsisako dvasiškai tobulėti. Dažniausiai tai vyksta dėl to, kad žmogaus išdidumas neleidžia jam nusilenkti priešais draugus ir įsijungti į grupę.
Jam reikia suprasti, kad, nesvarbu, kokia žema, maža ir menka jam atrodo grupė, jis turi nusilenkti, įeiti į ją ir būti kartu su visais kaip lygus ar net žemiau jų.
Paskaitykite, ką rašo Rabašas apie įsijungimą į grupę.
#261920

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kodėl pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad vienintelis žmogaus prasižengimas – kai jis neprašo Kūrėjo pagalbos?
Atsakymas. Jei visiškai esame Kūrėjuje, visiškai su Juo susiję ir viską be išimties gauname iš Jo – pačius grubiausius, negeriausius – nesvarbu kokius – norus ir ketinimus, tai viskas, kas mums lieka, tai nuolatos tikslingai kreiptis į Jį, kad Jis mus pakeistų, priartintų prie Savęs ir atskleistų, ką turime daryti Jo atžvilgiu.
Kitaip tariant, prasižengimas ne tai, kad ką nors padariau kitam žmogui ar Kūrėjui, o tai, kad neprašiau Kūrėjo, kad Jis duotų man jėgų sąmoningai kreiptis į Jį, sąmoningai suvokti, ką gaunu iš Jo.
Klausimas. Vadinasi, kol gyvenu nesąmoningai, tai iš principo iš manęs nėra ko reikalauti, kaip nieko nepareikalausi iš gyvūno?
Atsakymas. Savaime suprantama.
#262304

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra nuodėmė?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Atsikratyti užuominų

Koronavirusas padės mums ir įpareigos labiau susijungti. Tai atrodo paradoksalu, juk dabar matome, kad bendruomenės, kuriose buvo glaudesni ryšiai tarp žmonių, stipriau nukentėjo nuo viruso. Kaip gi virusas padės mums susijungti, jei jis mus atskiria?
Taip atsitiko, nes mūsų vienybė buvo grįsta egoistiniais norais. Jei susijungsime tik tam, kad padėtume vieni kitiems rasti bendrą protą ir jausmą, bendrą supratimą ir pasiekimą, tada pakilsime aukščiau viruso.
Gamta neiškėlė virusui užduoties mus suskaldyti. Virusas mus atskiria tik todėl, kad esame egoistai ir norime vieni kitiems pakenkti. Jeigu panorėsime susijungti, virusas prieš mus neveiks. Jis neveikia tokiu būdu. Virusas kyla iš bendro Visatos dėsnio, kur visos priešingos gamtos jėgos susijungusios į vieną visumą, įtraukiant ir žmones, kurie susijungę kaip vienas žmogus.
Koronavirusas tarsi ateina iš ateities, iš labiau pažengusios mūsų būsenos. Išeitų, kad jis skatina mus judėti į rytdieną, į bendros vienybės būseną ir padeda suprasti, kad priklausome vienai gamtai bei privalome tapti vienu žmogumi su viena širdimi. Virusas būtinai atliks savo darbą.
#262973

Iš 2020 m. balandžio 10 d. TV laidos ,,Globalios perspektyvos”

Komentaras. Viduje visada esame atskirti vieni nuo kitų, neatsižvelgiame vieni į kitus ir t. t. O dabar pati gamta mums tai parodo išoriškai, versdama sėdėti namuose.
Atsakymas. Gamta tarsi sako: jei negalite tinkamai susijungti vieni su kitais, tada atsitraukite, atitolkite.
Manau, kad tai didelė gamtos dovana. Įsivaizduokite, jei investavome 80% savo pastangų, kad gniuždytume gamtą, darytume tik blogiau žmogui, visuomenei, valstybėms, nuolat ginkluodamiesi, naikindami gamtos išteklius ir pan., tai šiuo metu jau jaučiame teigiamas pasekmes to, kad žmogus tiesiog sėdi namuose.
Komentaras. Beje, apie tai nesusimąsčiau, bet man atrodo, kad kariniai konfliktai beveik visur liovėsi. Neturiu tikslių duomenų, bet manau, kad taip yra.
Atsakymas. O kam gi kovoti? Įsivaizduokite, kad dabar okupuotumėte kitą šalį, ką darytumėte? Visa tai tik žaislai, skirti šiek tiek sušildyti žmogaus egoizmą.
#262921

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos ,,Koronavirusas keičia tikrovę”

Daugiau šia tema skaitykite:

Į senąjį pasaulį negrįšime

Mintys apie koronavirusą

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Komentaras. Visąlaik kreipiamės į Kūrėją. Pasakyta, kad Jis reaguoja netgi į mūsų egoistinius norus.
Atsakymas. Visa pasaulių sistema sutvarkyta taip, kad su niekuo neturi apskritai jokio ryšio, tik su aukštesniąją jėga, kuri viską apsupa, užlieja, užpildo. Todėl bet kokie tavo lūkesčiai vis tiek nukreipti į ją.
Kalbant apie maldą turimas omenyje tavo asmeninis nusistatymas į asmeninį santykį su Juo.
Klausimas. Žemėje mūsų 8 milijardai žmonių ir kiekvienas ko nors nori. Kažkam trūksta maisto, kažkam sveikatos, kažkas nori pinigų ar žinių. Ir visi tą pačią akimirką kreipiasi į tą jėgą, kas kad netgi nesąmoningai. Tai irgi malda?
Atsakymas. Žinoma. Visi kūriniai, įskaitant, augalus, mažus vabaliukus ir gyvūnus – bet kas – turi absoliutų ryšį su Kūrėją, o kur jau ten žmonės. Bet iš mūsų reikalaujama pasiekti sąmoningą ryšį su Kūrėju. Jis nori sąmoningo santykio su Savimi.
Klausimas. Tačiau iš principo Jis jaučia visus mūsų norus?
Atsakymas. Visi esame Jame, visiškai nukreipti į Jį. Visi mūsų jausmai, norai, viskas, ką darome, viskas, kas vyksta, – viskas Jame. Mes – Jame!
#262273

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Malda, išjudinanti sistemą

Kaip kreiptis į Gamtos dėsnį?

Klausimas. Ar galima auginti norą dvasingumui nepatiriant tuštumo ir prisipildymo būsenų?
Atsakymas. Ne, neįmanoma. Esmė ta, kad kadaise visi buvome viena visuma – viena siela (Adam). Vėliau ši siela sudužo į daugybę mažų dalelių – milijardus atskirų sielų. Tačiau tarp jų buvo kontaktas, buvo ryšys, tai šie kontaktai liovėsi dirbę.
Kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo? Tuo, kad gyvame žmoguje nuolatos vyksta susijungimas, ryšių atnaujinimas, o mirusiame žmoguje to nėra. Todėl mūsų būsena yra vadinama dvasiškai mirusi.
Ką mums reikia daryti? Susijungti. Būtent vienybės procese įgyjame vis didesnę bendros būsenos, bendros sielos dalį.
Turime atkurti mūsų pirminį ryšį, egzistavusi iki „nuopolio“, iki bendros sielos sudužimo.
#246630

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ryšys, skirtas sielai gimti

Bendros sielos sistemoje

Klausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Visą pasaulį nulemianti jėga
Baal Sulamas, „Šamati“ „Nėra nieko kito, tik Jis“: Pasakyta: „Nėra nieko kito, tik Jis“, o tai reiškia, kad nėra jokios kitos jėgos pasaulyje, kuri turėtų galimybę ką nors atlikti prieš Kūrėją. Arba, paprasčiau tariant, nėrą pasaulyje nieko, išskyrus Kūrėją.
O tai, kad žmogus mato, jog yra pasaulyje daugybė jėgų, neigiančių vienintelės aukštesniosios jėgos egzistavimą, priežastis ta, kad toks Paties Kūrėjo noras: Jis nori supainioti žmogų, kad neva yra daugybė jėgų, galimybių, pirminių priežasčių visam tam, kas egzistuoja. Ir visa tai tam, kad žmogus, painiodamasis, rastų, apibrėžtų, įsisąmonintų, įrodytų pats sau, kad nėra nieko kito – tik Kūrėjas.
Pasaulyje viešpatauja viena vienintelė jėga. Ji nulemia visą pasaulį, veikia kiekviename iš mūsų, kiekvienoje ląstelėje tiek mūsų gyvūniniame kūne, tiek dvasiniame (t.y. sielose). Visi esame šios jėgos lauke. Ji supa mus, valdo mus, atlieka absoliučiai viską. Ir mūsų egzistavimas – atskleisti jos vienatiškumą.
Bus tęsinys…
#256630

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti save Kūrėjo suvokimui

Pamatyti Kūrėją

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Klausimas. Sakoma, kad Kūrėjas žaidžia su leviatanu. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Leviatanas simbolizuoja bendrą kūrinį, milijardus žmonių.
Klausimas. Kitaip tariant, visi su manimi nutinkantys įvykiai, viskas, ką jaučiu – tai tarsi Kūrėjo žaidimas su manimi?
Atsakymas. Žinoma. Kad imtum įsivaizduoti pasaulį kaip kažką, kas sieja tave su Kūrėju.
Klausimas. Tačiau kodėl žmogus nejaučia, kad yra kokia nors jėga, Kūrėjas, kuris su juo žaidžia?
Atsakymas. Žmogus dar nepasiekė tokio lygmens. Jis turi pasiekti tą būseną. O kol kas iš visko, kas ateina jam iš pasaulio, jis suvokia tik tai, kas būtina egzistavimui, kitaip tariant, normaliai gyvena kaip kad paprasti žmonės mūsų pasaulyje.
Bet ką reiškia normaliai? Jei visi jo lūkesčiai nukreipti į tai, kad atskleistų aukštesnįjį pasaulį ir Kūrėją, tuomet jis nevalingai gauna viską, kas būtina savaime. Jis neriboja savęs, o tiesiog nenori daugiau, nes visos jo mintys aukščiau gyvūninio kūno. Ir tuomet jis veržiasi Kūrėjo link, jaučia Jį.
#260923

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Kas sugalvojo žaiodimo taisykles?

Dvi kūrimo sumanymo pusės