Klausimas. Ar koronavirusas turės dvasinių pasekmių? Dabar žmonija kenčia, bijo ir dar nepadarė daug aprėpiančių išvadų.
Atsakymas. Žmogus vis dar pasimetęs: kur dirbsiu, kur mokysis mano vaikai, kaip viskas vyks, kiek dar sėdėsiu namuose ir pan. Ir čia kyla daugybė klausimų: o kaip su žmona, vaikais? Juos retai matau, dabar pagaliau pradedu pažinti savo vaikus ir žmoną.
Tai nėra lengva. Sėdėsime kartu dar keletą mėnesių ir, jei neatliksime rimto šviečiamojo darbo su gyventojais, tai ims irti šeimos.
Komentaras. Bet tai nėra labai geros prognozės.
Atsakymas. O ką galima padaryti? Juk kai žmonės staiga susiburia vienoje mažoje erdvėje, tai pamažu pradeda rodyti vieni kitiems skirtingas egoizmo puses. Tai nėra lengva išgyventi.
Manau, kad vesime įvairius seminarus ir užsiėmimus, parodysime viską, kas įmanoma mūsų svetainėse, ir tai padės išvengti smūgio.
Klausimas. Kaip žmonėms, būnant karantine, nenugalabyti vienas kito?
Atsakymas. Priešingai, ugdysime žmones taip, kad fizinis mūsų suartėjimas privestų prie vidinio, dvasinio, širdžių suartėjimo, kai žmonės pajaus tam tikros naujos jėgos, vadinamos Kūrėju, atsiradimą.
Toroje sakoma: „Vyras ir žmona, ir Kūrėjas tarp jų“. Taip galime atrasti Kūrėją netgi tarp vyro ir žmonos. Viskas yra tarp mūsų.
#263148

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dovana

Koronavirusas ateina iš ateities

Prognozė: kas bus su koronavirusu?

Koronavirusas užmušė mūsų egoistinį pradą, padarydamas mus daug artimesniais vieni kitiems. Jis įvarė mus į tokią pačią būseną: visi sėdi namuose, be darbo ir nežino, kas nutiks rytoj ir ką atneš šiandiena.
Visa žmonija, visas Žemes rutulys, milijardai žmonių yra vienoje situacijoje dabarties ir ateities atžvilgiu.
Koronavirusas sujungia mus visus į vieną bendruomenę, į vieną sistemą. Tai ne šiaip virusas, tai ypatinga dvasia, įsiskverbianti į protą ir jausmus, verdanti iš mūsų vieną košę. Staiga pradedame suprasti ir jausti vieni kitus, savo artumą. Mums lengva įsivaizduoti bet kokią būseną, kurioje atsidūrė kiti.
Pažvelkite, ką šis virusas atliko, kaip sumaniai jis veikia. Vienu mostu, per kelias savaites, iš mūsų sukūrė naują žmoniją. Be abejo, vis dar tikimės sugrįžti prie seno pasaulio, manydami, kad epidemija pasibaigs jei ne šiandien, tai ryt.
Bet tikėtina, kad karantinas truks dar keletą mėnesių, ir kai jį paliksime, pastebėsime, kad patekome į naują pasaulį, į naują žmoniją, tarp naujų žmonių, turinčių kitokį mentalitetą, kitokį suvokimą ir požiūrį. Viskas bus nauja.
Šis virusas praskalaus mus, išvalys iš mūsų galvos visas kvailystes, grąžins į šeimas. Jis išmokys mus likti namuose, užuot skubėjus iš vietos į vietą. Priprasime prie naujo gyvenimo. Reikia padėkoti virusui už tokį darbą.
Žinoma, matome, kad koronavirusas neša mirtį ir kančią. Tačiau visos žmonijos mastu jis atlieka visuomenėje tokius naudingus pokyčius, kurie anksčiau atrodė galimi tik baisių smūgių ir karų sąskaita. Kai galų gale apibendrinsime viruso mūsų gyvenime įneštus pokyčius, suprasime, kad tai pasiuntinys iš aukščiau.
Pirmą kartą istorijoje mažytis virusas atlieka tokius pokyčius vienu metu aplink visą Žemės rutulį, visoje žmonijoje. Ir tai greta viso mūsų šiuolaikinio išsivystymo, globalaus ryšio, supratimo, žinių. Tik pažiūrėkite, kaip jis su mumis susitvarkė. Akimirksniu visi pasidavė ir sutiko su jo sąlygomis. Ar gamtoje yra kokia nors kita jėga, galinti atlikti tokius veiksmus?
#262529

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos apie Pesachą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koronavirusas – jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią reviziją. Visas mūsų egoistinis vystymasis, visa žmogaus evoliucija nuo to laiko, kai jis paliko urvus, nulipo nuo medžio ir ėmė skirtis nuo beždžionės, vyksta tik egoizmo viduje. Dabar pirmąkart istorijoje keičiame savo raidos metodą.
Egoistinis metodas išseko, atvedęs mus į „Egiptą“ ir privertęs tapti visiškais noro mėgautis vergais. Dabar žmonija turi pereiti prie ketinimo duoti, t. y. išeiti iš „Egipto“ į „Izraelio žemę“.
Dabar esame posūkio taške prieš visišką perversmą. Tai istorinė akimirka, pirmąsyk su žmonija vyksta dvasinė revoliucija. Būtina dirbti, kad pritrauktume grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis žmonijos veidą. Privalome būti ta grupė, tas įrankis, kuris traukia šį siūlą, dėl kurio visa žmonija ima eiti į priekį.
Kas kad mūsų, siekiančių Kūrėjo, ne taip daug. Svarbiausia užmegzti pradinį ryšį, kaip sakoma: „Atverkite Man ertmę kaip adatos auselę“. Daugiau nieko nereikia. Žmogus iš savo pusės visoje erdvėje tarp mūsų turi atverti Kūrėjui tik mažytę skylutę, lyg dūrį adatos galu, ir per ją ims skleistis ir vystytis įvairiausi ryšiai ir mes pateksime į dvasinę davimo sistemą.
Jau negrįšime prie ankstesniųjų dalykų. Senasis pasaulis mirė, jo nebėra! Ateisime į naująjį pasaulį ir patys būsime nauji žmonės. Žinoma, tai nutiks ne iškart, o etapais. Kaip rašoma pasakojime apie išėjimą iš Egipto: kiek kartu Mozė ėjo pas Faraoną ir grįžo.
Tai nėra lengvas procesas, bet jis jau prasidėjo. Ir jis nesustos, kol koronavirusas taps tikra karūna, Kėtėr, ir atves mus į ryšį su Kūrėju skirtingomis formomis visuose lygmenyse. Jis būtinai tai atliks.
Todėl turime vertinti laiką, kuriuo gyvename. Žmonija neįstengia to suvokti, juk ji nežvelgia į šį procesą visos istorijos mastu, pradedant nuo pasaulio sukūrimo ir iki jo vystymosi pabaigos. Tačiau mes matome, kad viskas atsiskleidžia taip, kaip aprašyta kabalistinėse knygose.
Dar prieš šimtą metų Baal Sulamas rašė, kad pradedame „Mesijo dienas“, t .y. tą laikotarpį, kai mus ima veikti didžiulė, traukianti dvasinė jėga ir veda mus pirmyn.
#262587

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egipto koridorius

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Tarpusavio laidavimas – tai visiems nuo vaikystės žinoma sąvoka. Mus visuomet mokė, kad turime palaikyti vienas kitą, kitaip, visi pražūsime. Bet šiandien laidavimas, ryšys tarp žmonių tampa neįprastai aktualia tema, įgyjančia naują, ryškų atspalvį.
Pasaulį apėmusi koronaviruso epidemija suteikia mums galimybę sužinoti šį tą naujo apie mūsų gyvenimą ir tarpusavio santykius globaliame pasaulyje. Be to, ji parodo kokią jėgą turi kiekvienas, net ir mažiausias gamtos elementas. Pasaulis atrodo toks didžiulis, bet staiga paaiškėja, kad mažytis virusas gali jį panardinti į chaosą ir tamsą.
Tai rodo mums, kokią asmeninę atsakomybę kiekvienas iš mūsų šiais laikais prisiimame už pasaulį, kad nebūtume jame kenkėjais ir neužkrėstume kitų. Pagalvokite, koks nors paprastas prekybininkas iš Kinijos turgavietės atliko tokius dramatiškus pokyčius pasaulyje. Tai parodo, koks galingas kiekvienas iš mūsų globaliame pasaulyje ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam visų kitų atžvilgiu.
Kabalos moksle yra paprastas dėsnis: „dalis ir visuma lygūs“. Visuma – tik atskirų elementų suma, todėl ji priklauso nuo kiekvieno iš jų. Neįmanoma iš visumos ištraukti net mažiausio elemento, nesugriovus visumos. Be vienos dalelės ji bus ydinga, juk jai jos trūks.
Todėl žiūrime į koronavirusą ir nesuprantame, kaip tokia mikroskopinė dalelė sugebėjo pridaryti tiek daug bėdų pasaulyje? Tačiau iš tikrųjų virusas parodo mums, kokią žalą padarėme visoje didžiulėje sistemoje biologiniu, aukščiausiu gamtos lygiu. Virš jo yra tik žmogaus mintys ir ketinimai.
Reikia suprasti, kad viskas prasideda nuo galvos. Tad jei vyksta biologinės sistemos gedimas, jis yra minties ir noro sistemos gedimo, esančio aukščiau biologinio lygmens, pasekmė. Reikia išsiaiškinti, kokie nesklandumai yra žmogaus santykiuose su savimi, su kitais, ir su visa žmonija bendrai, per kuriuos biologiniame lygmenyje sukeliame tokius iškraipymus kaip virusai.
Matyt, mūsų santykiuose yra problema, ir jie nėra integralūs. Jau pažeidėme visus integralios gamtos dėsnius ir neleidžiame jai normaliai egzistuoti. Ir todėl naikinimai bendroje gamtoje, kur viskas turi būti sujungta ir harmoninga, tapo tokie reikšmingi, kad smogė visiems kaip virusas.
Epidemija išties palietė visus, juk gyvename integraliame pasaulyje. Ir todėl, nesvarbu, kas ir kur gyvena: nukentėjo visi – ar tai būtų kinų valstietis, ar biržos makleris Honkonge, ar amerikietis, mat esame bendroje, sujungtoje sistemoje.
Kažkada gyvenome labiau izoliuoti ir priklausėme tik nuo savo vietovės, nes pasaulis nebuvo globalus. Tačiau šiandieninis pasaulis yra toks integralus, kad bet kuris kinų kaimas per prekybinių santykių tinklo grandinę yra susietas su visa žmonija. Pripratome, kad pasaulio likimą sprendžia vyriausybės ir staiga vadelės atsidūrė mažyčio viruso rankose.
Visi esame vienos integralios sistemos, vadinamos Adam, dalys ir be išimties priklausome vieni nuo kitų. Ir jeigu ši sistema vis labiau atskleidžia mūsų priklausomybę ir įpareigoja ją tobulinti, tada išmokime, kaip prilygti šiai sistemai, kitaip, mums bus blogai. Priešingu atveju kasdien atsiskleis nauji, mirtini virusai.
Sistema rodo, kad esame įpareigoti užmegzti gerus tarpusavio ryšius. Tačiau turime išsiaiškinti, ką reiškia „gerus“, juk mūsų egoizmas vertina tik tai, kas jam naudinga.
Norint sužinoti, kas iš tikrųjų gerai, reikia išstudijuoti visą sistemą, o paskui kiekvienam ir visiems kartu palaikyti jos integralumą. Be šito, daugiau nieko nereikalaujama, tik rūpintis kitais, kaip savimi.
Mus turi sieti globalus, abipusis laidavimas, kuris aukščiau už bet kokius atskyrimus ir asmeninius tikslus. Laidavimas, ryšys tarp mūsų – aukščiau visko ir jis turi nulemti visus mūsų asmeninius ryšius. Laidavimas – aukščiausias, vienintelis gamtoje egzistuojantis dėsnis. O visi kiti dėsniai bei elgesio formos remiasi juo.
Dėl koronaviruso laidavimo dėsnis dabar atsiskleidžia visame pasaulyje. Gamta nusprendė parodyti mums, kas mes tokie ir kokie esame priešingi gamtai.
Galbūt iš šios krizės išmoksime, ką verta daryti, kad taptume integralia gamtos dalimi. Laikydamasis laidavimo dėsnio, žmogus atves gamtą į pusiausvyrą. O pasiekti visišką gamtos jėgų pusiausvyrą ir harmoniją – tai tikras rojus.
#261737

Iš 2020 m. kovo 10 d. laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1212

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Ties raudona linija

Egoizmas ir yra virusas

Visada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Dabar visas pasaulis bando sukurti vakciną nuo koronaviruso. Tačiau yra dvasinė vakcina nuo šios epidemijos, ir, be abejo, galų gale ji taps tikrąja apsauga nuo ligos.
Bijau, kad po šio koronaviruso atsiras dar daugybė jo mutacijų, ir negalėsime išeiti iš šio rato. Smūgiai bus itin dažni, vienas po kito: ne šis virusas, tai kas nors kito. Esame jau tokiame laikotarpyje ir negalime to išvengti.
Sprendimas paprastas: įgyvendinti vienijimosi metodiką, kurią mums siūlo kabalos mokslas, paaiškindamas, kaip teisingai ir geranoriškai susijungti tarpusavyje. Kai pakeisime destruktyvius, egoistinius santykius į draugiškus, koronavirusas išnyks.
Matome, kad šis virusas veikia labai selektyviai: jis mus atskiria, naikina visus gamybinius ryšius, valdymo ir bankų sistemas, įmones.
Tarsi jis savo kalba mums paaiškina, kad visas mūsų pastatytas pasaulis yra neteisingas, savanaudiškas, grįstas vienas kito išnaudojimu. Tai prieštarauja integraliai gamtos formai ir abipusiškumui, kurio gamta taip pat reikalauja iš žmogaus pakopos.
Visuose kituose gamtos lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame yra visiška simbiozė. Ir tik žmogaus lygmenyje nuolatos vyksta karas. Gamta reikalauja iš mūsų, kad pasitelkę protą bei jausmus, savo supratimą, užmegztume reikiamą ryšį. Ir čia virusas mums padeda.
#262486

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo koronaviruso

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Apsauga nuo baimių

Koronavirusas veikia nepripažindamas ribų ir socialinių skirtumų. Jis neišskiria nei tautybės, nei odos spalvos: juodos, baltos, geltonos, raudonos. Žmonių sistema gamtos atžvilgiu yra tokia pati kaip skirtingi vienos motinos vaikai. Motina myli visus!
Nematome to savo egoistinėmis akimis, bet turime ištaisyti savo požiūrį. Išsitaisyti – tai pakeisti žmonių tarpusavio ryšio pobūdį į integralią tarpusavio pagalbą. Jei taip neatsitiks, mūsų laukia daugybė nenutrūkstamų gamtos smūgių, kurie vis dėlto privers daryti teisingas išvadas.
#262491

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Šiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!
#262315

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Viruso trajektorija

Embriono vystymasis ir sielos raida

Klausimas. Per visą istoriją pasaulyje buvo daug įvairių epidemijų protrūkių, bet niekada nesusidūrėme su tuo, kas vyksta šiandien. Ką jūs, kaip kabalistas, matote ypatingo dabartinėje pandemijoje?
Atsakymas. Dabartinė pandemija ypatinga tuo, kad žmonių reakcija visiškai kitokia nei kadaise. Anksčiau tai mūsų nejaudino: pamanyk, paukščių gripas, kiaulių gripas. Žmogus serga gripu ir tegu.
Kiekvienais metais nuo įvairių virusų pasaulyje miršta pora milijonų žmonių. Tai kas? Nieko baisaus. Epidemija praeina – tęsiame gyvenamą. Gimdome, auginame vaikus, senstame, mirštame – nuo gripo, ne nuo gripo – nesvarbu.
Ir staiga šalyje susirgo 400 žmonių, ir visas pasaulis atsistojo ant pirštų galiukų, nežinodamas, ką daryti.
Manau, kad tai ne dėl gripo ar koronaviruso, o dėl to, kad žmonijoje įvyko tam tikras vidinės realybės perkainojimas. Ir nors to nejaučiame, bet būtent tai verčia mus kitaip vertinti tokius reiškinius.
Pagalvokite patys: jei pažiūrėsite į Žemę iš šalies, kur, tarkime, mirė 1000 žmonių, ar tikrai dėl to turėtume nutraukti visą gamybą, užrakinti visus karantine, uždrausti žmonėms išeiti į lauką ir sėdėti nežinioje, ką valgysime po mėnesio ar dviejų? Kas vyksta?
Komentaras. Pandemija užvaldo visą pasaulį, ir jis dar niekada nesijautė toks globalus.
Atsakymas. Pasaulyje atsirado globalumo pojūtis. Kabalistai apie tai jau seniai kalbėjo. Kabala visuomet siejo mūsų laikus su įžengimu į naują epochą. Ir pasaulis tai jaučia. Būtent globalumas suteikia pasauliui ypatingą suvokimą.
#262374

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

O kodėl taip norite gyventi?

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Žmonija yra visiškoje panikoje dėl koronaviruso, kuris verčia mus nutraukti visą gamybą, prekybą, paralyžiuoja ir blokuoja ištisas šalis.
Tačiau paprastas žmogus pirmiausia galvoja apie savo šeimą, vaikus, apie tai, kuo juos maitins rytoj. Jam labiausiai rūpi, kaip išgyventi. Dėl šios priežasties pasaulis sutinka sustingti, tarsi sakydamas: „Dabar rūpinamės gyvenimu, o po to atkursime pramonę ir gamybą“.
Bet nuo ko priklauso mano likimas? Kaip jį paveikti, kaip garantuoti sau gerą ateitį? Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, turbūt truputį nusiramintume?
Šis klausimas kyla kiekvienam, nes pirmiausia esame gyvūnai. Gamtoje yra tik trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Žmogaus rūšis taip pat priklauso gyvūniniam lygmeniui, tik labiau išsivysčiusiam. Tad pirmiausia mums reikia maisto, kaip gyvūnams. Sakoma, „jei nėra duonos, nėra Toros“. Maistas būtinas gyvenimui.
Tačiau esant koronavirusui, gamta, matyt, nori mus išmokyti ir užduoda klausimą iš kito galo: „Kam norite gyventi? Tiesiog iš savisaugos instinkto, kaip visi gyvūnai? Tačiau to nepakanka!“
Gyvūnai gali taip gyventi ir jiems nereikia jaudintis, bet mes, žmonės, turėtume pradėti klausti, dėl ko gyvename. O tai jau yra problema.
Taigi atsiranda koronavirusas, kaip kartus vaistas, ir klausia mūsų: „Kodėl gyvename? Neskubėkite atsakyti, pagalvokite. O aš jums padėsiu: atšauksiu visus dirbtinius užsiėmimus, kuriuos sugalvojote, ir tai sudaro 90% viso jūsų darbo. 90% jūs gaminote, pardavinėjote ir išmetinėjote, sunaikindami pasaulio išteklius. Dirbote vieni kitiems, kad visąlaik galėtumėte parduoti ir pirkti, parduoti ir pirkti, ir galų gale išmesti.“
Žemė pavirto sąvartynu. Sukūrėme sistemą, kuri gamina daiktus išmetimui, kad turėtume kuo užsiimti. Negalime egzistuoti be šio užsiėmimo. Bet staiga atsiranda koronavirusas ir mus sustabdo taip, kad jau nebegalime toliau bėgti, parduoti ir pirkti.
Jis tarsi klausia: „O kuo gi dabar užsiimsite? Pagalvokite, kodėl visa tai darėte, ir pamatysite, kad tame nebuvo jokios naudos. Jums laikas pamąstyti apie kitokį gyvenimą, jo prasmę, apie tai, dėl ko gyvenate.“
Negalite kurti sistemos, kuri veikia kaip konvejeris, kur visi gamina, gamina, gamina ir paskutinis išmeta, kad sistema vėl pradėtų gaminti ir galiausiai išmestų. Nėra jokio poreikio tokiam darbui. Pagrindinis klausimas: kam žmogus gyvena? Kol neatsakysite, sėdėkite namuose ir galvokite.“
Pažiūrėkite, kaip gamta su meile, rūpestingai, kaip motina ar tėvas, kaip mylintys tėvai nori, kad vaikas susimąstytų apie gyvenimą, mokytųsi. Ir jeigu dabar sėdite ir nerimaujate tik dėl to, ką valgysite rytoj, tada pagalvokite globaliau. Juk ne vienas taip sėdite ir nežinote, ką daryti, ir tai yra būtent tai, ko reikia žmonijai.
Todėl nebijau šio viruso. Mes turime vilties! Jei sugebėsime atsakyti, kam gyvename, ir toliau egzistuosime. Jei negalime rasti atsakymo į šį klausimą, tuomet nėra prasmės tęsti.
Juk turiu toliau vystytis kaip žmogus. Gyvenimo prasmės klausimas yra žmogaus ypatybė. O jei gyvenu be tokio klausimo, vien tik dėl egzistavimo, tai mano klausimai yra gyvūniniai.
#262037

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos