Klausimas: Kaip ir dėl ko susirinkote taisytis?
Atsakymas: Kai sakau „mes“, omenyje turiu daugybę žmonių, kurie sudaro pasaulinę „Bnei Baruch“ grupę.
Mūsų organizacijos užduotis – parodyti žmogui, kiek jo egoizmas naikina jį patį ir viską aplink. Jei taisysime ego, imsime kilti virš savęs ir pajausime kitą pasaulį: aukštesnį, amžiną, tobulą.
Tai ypatingas pasaulis, kuriame galėsime egzistuoti, jei tik pereisime nuo egoistinių tarpusavio santykių prie altruistinių. Į tai mus stumia gamta.
Kabala aiškina, kaip tai įgyvendinti dar iki tol, kol mus stums įvairūs virusai. Šį perėjimą galima atlikti lengvai, patogiai, maloniai.
Tam ir duotas kabalos mokslas. Realizuokime jį ir išeisime į naują žmonijos vystymosi lygmenį. Ir taip turime jį pasiekti, tačiau kol kas einame bloguoju keliu, o galima – geru.
#263271

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Taisymosi kelyje

Pradėkime pagaliau gyventi!

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Esame integralioje sistemoje, tarsi tarpusavyje sujungti dantratukai. Tai dešimtuko forma, kur kiekvienas turi praktiškai, jausmiškai atskleisti, kad sukamės kartu kaip vienas nuo kito priklausomi dantratukai.
Kiekvienas savo sukimusi lemia visų kitų judėjimą. Jei nors truputį pasisuku, tai atsakau už tai, kad pasuku visus kitus ratukus dešimtuke. Visi draugai sukasi dėl manęs ir todėl esu atsakingas už savo sukimąsi.
Privalau atsižvelgti į visą bendrą judėjimą, kurį sukeliu ir įvertinti, ar jis bus naudingas visam dešimtukui, ir tik tokiu atveju imti optimaliai suktis optimalia kryptimi. O iki tol negaliu pakrutėti.
Įsivaizduokite, kad esate dešimt sukibusių dantratukų vieno mechanizmo viduje, kur kiekvienas sukdamasis, suka kitus. Todėl, prieš pasisukdamas, turiu atsižvelgti į tai, kaip pasuksiu visus, ar tai bus visiems naudinga. Man draudžiama atlikti net menkiausią veiksmą neatsižvelgiant į visus.
Bet taip neįmanoma gyventi! Todėl mums suteikta ypatinga galimybė, vadinama „šiuo pasauliu“ – tai tokia mašina, kuri leidžia kiekvienam suktis, kaip jis nori. O vėliau iš aukščiau perjungia greičio pavarų dėžes svirtį ir perkelia mus į kitą, aukštesnę pavarą, kur atsiduriame iš tikrųjų sujungti vienas su kitu ir esame priversti paisyti bendro judėjimo.
Taip pakylame į pirmąją dvasinę pakopą. Ir jeigu kuriame santykius šioje pakopoje ir galime drauge suktis, nepalikdami nė vieno nesukibusio su kitais, tai galime patobulinti save ir perjungti į trečiąją pavarą.
O paskui į ketvirtą, penktą ir taip pereiti 125 pakopas. Kiekvienoje pakopoje tampame vis glaudžiau susiję ir kiekvienas atsižvelgia į vis didesnį dantratukų skaičių sistemoje. Jis mato juos, jaučia ir gali apskritai atlikti išskaičiavimą visos sistemos atžvilgiu.
O bendras išskaičiavimas visai sistemai ir yra Kūrėjas, nes taip kuriame Jį, kaip pasakyta: „Jūs sukūrėte Mane“.
Nūnai susiduriame su problema: tarsi važiuojame mašina, įjungę materialią pavarą, leidžiančią nepaisyti kitų, o iš mūsų reikalauja pereiti prie pirmos dvasinės pavaros.
Todėl pasirodo koronavirusas, atnešantis mums nemalonumus ir neleidžiantis elgtis, kaip anksčiau, įpareigojantis mus pakilti. O norint pakilti į dvasinę pakopą reikia imti jausti vieni kitus, itin prisitaikyti vieniems prie kitų
Kaip tai padaryti, jei tokio jausmo nėra? Dėti pastangas, kartu prašyti, melstis, ir tada iš aukščiau mums leis pajausti bendrą jėgą. Kūrėjas suderins mūsų sukibimą, sujungs mus, leis pajausti tarpusavio priklausomybę, duos protą, supratimą, kaip visą tai sukurti bendrai. Ir taip eisime pirmyn.
Tai turime atlikti dabar. Tai įvyks bet kokiu atveju, norime to ar ne. Bet perjungti galima mūsų pastangomis, sąmoningu dalyvavimu, ir tada veiksmas bus geras, malonus, lygus, minkštas.
Kitaip, tai nutiks per dar vieną pasaulinį karą: trečią, ketvirtą, penktą, šeštą… Kas žino, kiek karų ir asmeninių bėdų mūsų dar laukia, geriau mums patiems perjungti pavarą.
#263815

2020 m. balandžio 26 d. iš pamokos pagal straipsnį „Pasaulio vienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Klausimas: Kokių žingsnių turime imtis, kad eitume išvien su gamta?
Atsakymas: Pirma, mums tiesiog reikia susivienyti ir suprasti, kad visa žmonija yra viena vieninga šeima. Juk negyva, augalinė ir gyvūninė gamta kartu su žmogumi yra vienas vieningas organizmas.
Antra, mes, kaip vieno organizmo sistemos elementai, turime siekti būti kuo arčiau vienas kito, suprasti vienas kitą, sąmoningai veikti, visiems kartu rūpintis gamta ir galvoti, kaip padaryti mūsų ryšius integralius, globalius.
Praktiškai viskas turėtų būti nukreipta į „mylėk artimą, kaip save patį“. Žinoma, tai labai tolimas tikslas, tačiau jo siekimas jau sukelia teigiamą gamtos jėgą.
Ji sušvelnins mūsų didžiulį visuotinį egoizmą ir kaip nors jį subalansuos. Jau nuolat nebekrisime į vis didesnius egoistinius lygmenis, kai tampame abejingi tam, kas vyksta su mumis ir kitais.
Būtinai turime sužadinti sau teigiamą gamtos jėgą, o tam reikia susivienyti.
Jei tūkstančiai žmonių susijungs, jeigu jie supras, kaip sukurtas integralus gamtos paveikslas, kaip visi priklauso vieni nuo kitų ir nuo bendros gamtos, kaip galima imti artėti vieniems prie kitų, jie pažadins bendrą teigiamą jėgą ir ji viską pakeis.
#264257

2020 m. kovo 29 d. iš programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Ar reikia vystyti egoizmą?

Virusas, keičiantis žmonijos veidą

Mūsų gyvenimas susideda iš mokymosi, darbo vienijantis ir platinimo.
Mokymasis – pirmiausia, nes be jo nebus nei vienybės, nei platinimo. Bet be vienybės negalima realizuoti mokymosi ir neįmanoma platinti, t. y. siekti bendro pasaulio ištaisymo.
Platinimas – tai mūsų bendro išorinio dvasinio indo (kli) taisymas, šį indą reikia prijungti prie savęs ir veikti tarsi galva kūno atžvilgiu. Platinimas – tai pats svarbiausias ir būtiniausias komponentas, ir čia dideli lūkesčiai moterų atžvilgiu.
Reikia paaiškinti pasauliui, kas jame vyksta, o Kūrėjas padės, kad ši informacija pasiektų ten, kur reikia. Mūsų medžiagoje yra grąžinanti į Šaltinį Šviesa, didžiulė informacinė vidinė jėga. Juk kiekvienas iš mūsų rašo ne nuo savęs, o perduoda idėją, gautą iš Šaltinio. Jis išaugo Kūrėjo palaimintame lauke ir todėl jame yra vidinė jėga.

* * *
Pasaulis negali pats išsitaisyti. Jis tarsi molis meistro rankose (Šviesos), kuri spaudžia pasaulį, ištempia ir nulipdo iš mūsų reikiamą formą.
#265622

Iš 2020 m. birželio 1 d. rytinės pamokos, tema „Požiūris į kabalos studijavimą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti informaciją

Kaip ištaisyti blogį?

Būdas vienytis – platinimas

Viena vertus, kovodami su koronavirusu šį tą laimėjome: įstengėme jį labiau ištirti, suprasti, netgi pradėjome kurti vaistus, palengvinančius ligą.
Kita vertus, epidemiologai perspėja apie antrosios epidemijos bangos pavojų rudenį. Virusas nepaliks mūsų ramybėje, kol nepakeisime žmonių visuomenės, ir šis integralus, pasaulinis smūgis nepakeis žmonijos veido.
Virusas privers mus vienytis visame pasaulyje ir įsisąmoninti, kad mus valdo viena aukštesnė jėga. Problema yra ne priešintis koronavirusui, o ta, kad esame priešingi aukštesnei jėgai. Žinoma, epidemija nesibaigs tol, kol tarpusavyje susivienysime, kad bent šiek tiek, pirmoje pakopoje prilygtume aukštesnei jėgai.
Sakoma, kad Kūrėjo smūgiai gydo. Ir iš tikrųjų tai – gydymas, juk virusas rodo mums, kaip skiriamės nuo aukštesnės jėgos. Ir taip vyksta kiekvienoje pakopoje: jeigu iš karto nesuprantame, ką reikia daryti, tai tučtuojau gauname smūgį ir kentėjimas verčia mus taisytis.
Tikėkimės, kad būsime protingi ir nepriversime savęs kentėti bergždiai, o suprasime, ką reikia daryti.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, iš aukštesnės jėgos, iš vieno šaltinio, kuris tiesiausiu keliu veda mus į tikslą iš dabar esamo taško į galutinį kūrimo sumanymą. Remdamiesi tuo, turime suprasti, kas vyksta su mumis, su visa žmonija, ir kokia yra epidemijos priežastis.
Visas problemas visada sukelia nukrypimas nuo tiesaus kelio, kuriuo turėjome eiti, jei tęstume idealų judėjimą nuo savo taško iki taisymosi pabaigos, t. y., nuo egoizmo, blogojo prado iki visiško išsitaisymo į Kūrėjo prigimtį, davimą ir meilę.
Visos mūsų būsenos, koronavirusas kyla dėl mūsų neatitikimo tam, ką reikėjo atlikti. Jei būtume ėję idealiu, tiesiu keliu, nebūtume jautę jokio spaudimo ar nemalonumų. Bet kadangi nejudame taip, kaip turėtume, ir atsiduriame netinkamoje vietoje, kyla kliūčių, atsižvelgdami į kurias, galime ištaisyti nukrypimą nuo kelio.
Nuklydome nuo teisingos krypties ir pradėjome naudoti savo egoizmą daugiau nei reikia, todėl esame sugrąžinti į kelią per smūgį, koronavirusą. Tuomet judame toliau ir vėl einame tiesiu keliu ir gauname naują smūgį: badą šalyje, kaip aprašyta Toroje.
Ir tada kitos bausmės viena po kitos: kraujas, varlės, utėlės ir kt. – visos dešimt bausmių prieš išeinant iš Egipto (iš mūsų egoizmo), kylant iš egoistinio proto į tikėjimą aukščiau žinojimo, į altruistinį protą, į davimo išmintį.
Kiekvienas kenčiantis šiame pasaulyje turi suprasti kančios priežastį. Tik tinkamai traktuodami smūgį, galime jį ištaisyti.
Jei gydomės nuo koronaviruso vaistais, tai tėra išorinė priemonė, kuri negali išgydyti mūsų iš vidaus bei ištaisyti ligos priežasties: mūsų neatitikimą Kūrėjui. Todėl tai nėra gydymas, ir liga grįš. Tikrasis vaistas – paprašyti Kūrėjo vienybės jėgos, kad sujungtų mus ir išstumtų iš dabartinės būsenos (kai esame dvasiškai nutolę vienas nuo kito) bei labiau mus suartintų.
Tik toks bus tinkamas gydymo būdas: Kūrėjas šviečia mums stipriau ir taiso mūsų santykius. Tai tinkamas vaistas, tikrai išgydysiantis visus koronavirusus. Antraip, vietoj vienų problemų kviečiame daug rimtesnes, ypač mūsų laikais, kai artėjame prie taisymosi pabaigos.
Gyvename vadinamojoje „paskutinėje kartoje“, kur žmonija ima jausti save kaip vieną organizmą, vieną šeimą aplink vieną Žemės rutulį, valdant vienai bendrai jėgai. Šiandien tai neigiamas poveikis, tačiau tikėkimės, kad rytoj jį pakeisime į teigiamą.
Tikrasis paskutinės kartos požymis yra tai, kad žmonija tampa integrali.
#264260

Iš 2020 m. gegužės 6 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Apie grupės svarbą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įeiti į kūrimo mintį

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koronavirusas keičia tikrovę X d.

Žmonija egzistuoja jau tūkstančius metų, karta keičia kartą, bet mes nesimokome iš praeities klaidų. Ar tikimės, kad ateities kartos nepamirš koronaviruso, ir jis paliks pėdsaką mumyse, ne tik įrašą istorijos knygose?
Ir iš tikrųjų tai virsta į augantį pokyčių srautą sielose, kurios priklauso Adam Rišon sielai. Kančios ir problemos didėja kaip sniego kamuolys ir veda mus į paskutinę kartą.
Šioje paskutinėje kartoje, kurioje gyvename šiandien, pirmiausia turime sutikti, kad visa žmonija yra vienoje integralioje sistemoje. Visi priklausome ne kokioms atskiroms tautoms, o žmonijai.
Matome, kaip susimaišęs pasaulis, visos rasės: juoda, balta, geltona, raudona. Paskutinėje kartoje turėsime priimti žmoniją kaip vieną sistemą ir pamatyti, kad netgi savo naudai turime rūpintis visu pasauliu.
Ankstesni smūgiai stūmė mus nuo vienos santvarkos prie kitos: nuo vergijos į feodalizmą, po to į kapitalizmo, socializmą. Bet dabar prasideda visiškai naujas laikotarpis, kai gamtos smūgiai privers mus susiburti, susivienyti, tarsi viena šeima.
Tai atliksime kęsdami gamtos smūgius, tačiau būtų gerai sutrumpinti įsisąmoninimo laiką. Tada žmonija pasiruoš vienybei, kad taptų it viena šeima, ims įgyti vienos Adomo sielos pavidalą. Tai laiko šauksmas.
Todėl smūgiai nesiliaus, bet vis dažnės ir privers pajausti mūsų tarpusavio ryšį visame pasaulyje. Pastebėsime, kad kenkiame sau, dusiname save savo rankomis ir taip pamažu priartėsime prie tiesos.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Iš viršaus ateina smūgis iš karto visam pasauliui, visai žmonijai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad esame paskutinėje kartoje ir pasiekėme vieną bendrą sistemą.
Iš aukštai į mus nebežiūri pavieniui, atskirai į kiekvieną šalį, o laiko mus kaip vieną organizmą, skatina grįžti į žmogaus, Adam, t. y. vienos sielos, pavidalą.
Bet kaip galima pripažinti, kad mano asmeninis noras ir visos visuomenės, visos žmonijos noras yra vienodai svarbūs, ir aš turiu teisę rūpintis savimi tik tiek, kiek rūpinuosi žmonija? Tai itin sunku, juk suduoda per skausmingiausią egoistinį tašką. Tačiau būtent tokia integrali atskaitos sistema, veikianti paskutinėje kartoje, ir turime prie jos prieiti.
Jei kiekviena tobulo organizmo ląstelė galvoja apie visą kūną kaip apie save, tai yra ženklas, kad kūnas sveikas.
Dvasinis pasaulis yra toje pačioje vietoje kaip ir materialus, tame pačiame nore mėgautis, kuris neišnyksta, ir tik pasipildo ketinimu, keičiančiu jo naudojimą. Žmogus lieka žmogumi, klausimas tik tas, kaip jis naudoja savo norą: artimo naudai ar vien savo labui.
Žinoma, ir toliau galvosime apie save, bet ar galime pradėti truputį galvoti apie kitus? Kitaip, gausime smūgius, vieną virusą po kito, kurie privers mus taisytis ir pamažu imsime galvoti integraliai, globaliai, kaip apie vientisą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Bet tai bus sunkus kančios kelias. Vienas virusas paveikia visą pasaulį, ir jei nepradėsime galvoti vieni apie kitus, epidemija nesiliaus ir tik plėsis.
Kitas virusas bus toks, kad ne man reikės nuo jo saugotis užsidėjus kaukę ir laikantis atstumo, o saugoti kitus. Jei negalvosiu apie kitus, bus blogai man pačiam: ką nors užkrėsiu šiuo virusu, o kai tas pats virusas nuo jų sugrįš man, tuomet tikrai rimtai susirgsiu.
Tai išmokys mane rūpintis kitais: jaudinsiuosi tik dėl to, kad visi aplinkiniai būtų sveiki ir niekas neužsikrėstų mano virusu.
Juk jeigu perduosiu šį virusą kam nors, o paskui jį gausiu atgal, tai bus tikras smūgis. Štai tuomet susimąstysime, kaip neperduoti artimui ko nors blogo. Šie virusai ištaisys mūsų ketinimus, išmokys nekenkti kitiems. Gamta turi daugybę priemonių mums mokyti.
#264284

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Šiandien ypač svarbu išlaikyti gamtos pusiausvyrą. Prieš kišimąsi į gamtą pasisako jos gynėjai, ekologai, „žalieji“ – kas tik ne. Jie kovoja už tai, kad neišgautume naftos, nedegintume degiųjų medžiagų ir t. t.
Mes elgiamės su gamta siaubingai. Tačiau svarbiausia ne tai, kad naikiname augaliją, kasame kanalus, žudome gyvūnus, statome atomines elektrines, bandome bombas, sprogdindami jas po žeme ir virš žemės.
Svarbiausia tai, kad iškraipome paties žmogaus prigimtį. O žmogus, iš principo, yra gamtos viršūnė, tarsi jos karūna. Galiausiai ir gavome koronavirusą, nes nesirūpiname gamtos vainiku, žmogumi, kuris privalo papildyti, ištaisyti, subalansuoti gamtą.
Tačiau tikėkimės, kad vis dėlto būtent savo pastangomis tai įstengsime atlikti.
Esmė ta, kad kabalistai, gavę integralios gamtos ugdymo metodą, jį gavo ne veltui. Kaip medikai mūsų visuomenėje kovoja už žmonių sveikatą jiems suprantamais būdais, taip ir mes, kabalistai, turime daryti tą patį: įgyti žinių ir sugebėti, kaip medikai, subalansuoti ne žmogaus gyvūninį organizmą, o visų mūsų visuomenę, su visa negyvąja, augaline, gyvūnine gamta, kitaip tariant, atstatyti viso pasaulio teisingą pusiausvyrą. Tai ir bus sveika būsena. Tai yra mūsų misija.
Todėl esame kovos su pažeidimais, kuriuos žmogus sukelia gamtoje, priešakyje. Labai tikiuosi, kad išplėtosime šį mokslą, perimsime jį, teisingai pritaikysime ir pasieksime bendrą visų gamtos lygmenų pusiausvyrą.
Ir visa gamta atsiskleis kaip vientisas organizmas, o mes mėgausimės jos idealia pusiausvyra, integralumu, tarpusavio priklausomybe, absoliučia sveikata. Galiausiai nustosime vaikščioti lyg vos kvėpuojantys ir vos matantys ir tapsime sveikais visos gamtos visų pasaulių dalyviais.
Tikiuosi, kad tai atsiskleis būtent sveikstant nuo koronaviruso. Bent jau toks turėtų būti mūsų tikslas, o kiek mums pasiseks, tai jau nebe mūsų reikalas. Turime stengtis, kaip stengiasi gydytojai, kai priešais save mato pacientą. Jie nekreipia dėmesio į jo beviltišką būseną ar ligos sunkumą, o visomis jėgomis stengiasi jį išgydyti. Tą pati privalome daryti ir mes.
#263091

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kaip neutralizuoti virusą?

Ar gali darbas dešimtuke daryti įtaką visai žmonijai? Nėra skirtumo tarp mažo dešimtuko ir visos žmonijos. Jei aukštesniąją jėgą pažadiname savo veiksmais dešimtuke, tai per jį veikiame visą pasaulį. Toks integralios sistemos ypatumas, kad netgi dešimtukas apima savyje visas tikrovės dalis.
Jei dešimtuką pripildome Šviesa, tai jis išsiplečia iki visos žmonijos dydžio. Įsivaizduokite, kad kiekviename drauge yra milijardai žmonių. Pasaulyje yra daugiau nei aštuoni milijardai žmonių ir jie visi, išskyrus Kūrėjo tašką (Kėtėr) ir Malchut tašką, yra dešimtuko viduje.
Eidami pirmyn dešimtuke imsime atskleisti visą tikrovę, visą žmoniją, visus pasaulius – viskas yra jame, ir verta pasinerti į jį giliau.
#263418

Iš 2020 m. balandžio 20 d. rytinės pamokos, pagal straipsnį „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Mano mylimas pasaulis

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma