Kodėl iš anksto negalime žinoti dvasinio kelio ir eiti juo taip, kaip materialiu, gaudami jėgas, žinias, protą? Juk moksle ir visuose materialiuose reikaluose taip vyksta – visur, išskyrus dvasingumą.
O dvasingumas reikalauja iš mūsų atlikti veiksmus dar iki tol, kol jį suprasime, ir net iki tol, kol įstengsime jį atlikti.
Kitaip tariant, neturime jėgų vienytis, tačiau stengiamės tai atlikti, neturime jėgų suprasti veiksmo, bet vis tiek veikiame, tarsi suprastume. Tik taip galima eiti pirmyn.
Tai didelis sunkumas, tačiau neturėdami jėgų, proto, supratimo, nejaučiant dvasinio veiksmo vis tiek turime jį realizuoti. Tai rimta kliūtis. Bet koks nurodymas, pasakytas mokytojo ar aprašytas kabalistinėse knygose, kol nesuprasime mūsų šiandieniniuose jutimo organuose, neatitiks mūsų supratimo ir jėgų, todėl nieko negalėsime atlikti.
Tačiau mums nereikia nieko atlikti, mūsų užduotis – pasistengti atlikti, įsitikinti, kad negalime, sukaupti norą ir su tais norais kreiptis į Kūrėją, paprašyti Jo jėgos, supratimo, jautimo. Tiksliau sakant, prašome Jo padėti mums atlikti veiksmą. Neprašau nieko daugiau, tik gebėjimo atlikti tai, kas man skirta.
Problema ta, kad reikia eiti prieš savo protą ir širdį, aukščiau žinojimo ir pojūčių. Jaučiu, kad draugai mane atstumia, bet turiu su jais susivienyti. Protu suvokiu, kad verta daryti visiškai priešingai, nei sako mokytojas, tačiau tuo pat metu esu pasirengęs išpildyti jo nurodymus, kaip mažas vaikas instinktyviai klausantis tėvų.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Skirtumas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio tas, kad dvasiniame neturime jokios galimybės vadovautis savo pačių protu ir pojūčiais. Priešingai, reikia džiaugtis, kad eini aukščiau proto ir jausmų.
Juk jeigu veiki remdamasis protu ir jausmais, sutikdamas protu ir širdimi, tai bus materialus veiksmas, iš kurio nieko dvasinio neišaugs.
Pasistenkime suprasti šį unikalų principą. Baal Sulam sako: „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo tas, kad materijoje jėga eina pirmiau už veiksmą, kaip pasakyta – „Pirmiau pašauksite, ir Aš atsakysiu“.“
Kitaip tariant, veikiame pagal logiką, protą, jausmus, supratimą. O jeigu nesuprantame – nedarome. „Juk ten veikia tokia pati tvarka, kaip taisymosi pabaigoje (gmar tikun), kai nėra atliekama nieko, kol nebus jėgų atlikti to, kas reikalaujama.“
Taip bus taisymosi pabaigoje, nes mūsų kelim bus pasirengę viską priimti. Mūsų pasaulyje naują atradimą atliekame tada, kai mūsų suvokimas pasirengęs jį priimti. Ir todėl gyvenime menkoje srityje iš visos didžiulės pasaulių sistemos, ši sritis vadinama įsivaizduojamu pasauliu, nes nieko nedarome, kol negausime jėgos to daryti.
O dvasiniame pasaulyje, neturėdamas jėgų veikti, turi pasistengti atlikti. Tu stengiesi, įsitikini, kad neturi jėgų ir tikrai žinai, kokiu jėgų tau trūksta ir kam. Iš to gimsta malda, per kurią susisieksi su Kūrėju.
Toks ir yra visas dvasinės tikrovės tikslas: ne jėga prieš veiksmą, o pirmiau reikia mūsų veiksmo, kad gautume jėgą. Privalome pradėti dvasinį darbą neturėdami jėgų, proto, jausmų, supratimo, jokio noro jį atlikti. Kaip pasakyta: „Atlikti, kas nurodyta, kad išgirstume Nurodančiojo balsą“.
#235739

Iš 2018 m. lapkričio 1 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 164, „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Klausimas. Kodėl iki šiol jūsų mokiniai nepasiekė dvasinio pasaulio, juk dauguma mokosi po 10, 15 ir 20 metų?
Atsakymas. Jie praktiškai stovi prie įėjimo į dvasinį pasaulį. Dabar toks laikotarpis, kai turime jį suvokti. Tai artimiausios ateities užduotis.
Tačiau tai ypatingas procesas, juk turime visiškai prilygti tai būsenai, kurią pasieksime. Kita būsena visuomet ruošiama ant ankstesniosios, kad jau suprastum, su kokiais instrumentais į ją įeini, ką turi daryti, kaip prisitaikyti prie jos, ir kaip pritaikyti ją prie savęs.
Kai atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis, negali staiga atsidurti kažkur, ko negali teisingai suvokti. To tiesiog nepamatysi, neapibrėši. Tau reikia paruošti savo savybes, kad aiškiai suprastum, kaip reaguoti į skirtingas pokyčius savo mintyse, noruose, pojūčiuose, kurie tampa visiškai nauji.
Tu tarsi patenki į tam tikrą tarpžvaigždinę erdvę, kurioje egzistuoja visai kiti dėsniai, ir turi juos žinoti.
Klausimas. Ar yra koks nors ryšys tarp dvasinio proceso suvokimo ilgumo ir žmonių kiekio?
Atsakymas. Taip. Žmonių kiekiu galima sutrumpinti laiką.
#235895

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Nuo egoizmo iki meilės – vienas žingsnis į viršų

Machsomas – psichologinis barjeras

Klausimas. Kaip iš kabalos pozicijų vertinti tamsos jėgas: velnius, demonus? Kaip jiems priešintis?
Atsakymas. Nėra jokių velnių ir demonų. Tai visur mūsų baimės, ligoti įsivaizdavimai apie blogio jėgas, galinčias mums pakenkti.
Neegzistuoja jokių šmėklų, be tų, kurias galite aiškiai suvokti rega, klausa, įvairiais jutimais ir apie tai papasakoti kitiems. Nėra ko įsivaizduoti sau velnių ir netgi gerųjų fėjų.
Klausimas. Knygoje „Zohar“ paminėtas žodis „satan“ (velnias). Ką tai reiškia?
Atsakymas. „Satan“ (iš hebrajiško žodžio „sotė“ – išmušti) – reiškia jėgą, kuri išveda žmogų iš teisingo kelio.
#235282

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja šėtonas?

Blogis – pasaulio pagrindas

Gėris ir blogis

Klausimas. Ar yra koks nors ženklas, kad gerai padirbėjome ir prie mūsų priartėjo grąžinanti į Šaltinį Šviesa?
Atsakymas. Jei gerai padirbėjome, vadinasi, atsidūrėme „duobėje“. Tai gero darbo rezultatas ir drauge atlygis. Juk tam, kad pakiltum arčiau Kūrėjo, reikia turėti didžiulį neištaisytą norą. O jį gauni tik tiek, kiek esi pasirengęs su juo susitvarkyti.
Tai ir yra atlygis: vietoj medalio tau duoda tokius papildomus egoistinius norus, kad krenti į juos ir viskas tampa tamsu, erzina, atrodo be prošvaisčių.
Jausdamas bejėgiškumą žmogus nori išsikapstyti iš tos duobės. Bet ne dėl savęs, o kad duotum ir mylėtum. Ir kuomet jis stengiasi išsikapstyti iš jos dėl kitų, tuomet tą duobę paverčia kalnu.
Klausimas. Išeitų, kad atlygis – jaustis prasikaltėliu?
Atsakymas. Taip. Tai kita sistema, kita Tora. Čia svarbiausia – vidinis aiškinimasis.
Klausimas. Žemiausias duobės taškas – jausmas, kai žmogus negali pasijudinti iš vietos?
Atsakymas. Taip, tai panašu į kalėjimą – duobę, į kurią buvo įmestas Josef Egipte.
Klausimas. Kaipgi jis išsikapanojo iš jos, juk negalėjo savo jėgomis?
Atsakymas. Jis įrodė kepėjui, sėdėjusiam kartu su juo, kad gali būti naudingas faraonui. Tuomet tas pranešė faraonui, kad yra žmogus, žinantis viską į priekį. Taip Josef išsikapstė iš duobės. Čia kalbama apie itin sudėtingą sistemą.
Negalima eiti per egoizmą tiesiogiai, dirbti su juo kakta kakton, juk jis ir yra mūsų prigimtis. Turime visąlaik parodyti jam, kad visa tai – jo naudai.
Faraonas turi pajausti, kad reikia Josef, ir tik tada, negalėdami naudotis egoizmu, imsime jo atsikratyti.
#235888

Iš 2018 m. balandžio 18 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusidėjėlis ir teisusis – viename žmoguje

Kiek augs Faraonas?

Nusikaltimus uždengti meile

Klausimas. Jei aš – Kūrėjo partneris, tai kaip aš įsipareigojęs Jam, o jis – man?
Atsakymas. Tu gali būti Kūrėjo partneriu tik tiek, kiek jūs abipusiai prasiskverbiate vienas į kitą, tarpusavyje esate priklausomi vienas nuo kito. Tai labai įpareigoja ir padeda. Jūs įgyjate tikrą draugą.
Nėra pasaulyje didingesnio jausmo už tą, kai žmogus pajaučia Kūrėją kaip draugą. Aukščiau šio atradimo nieko nėra: dingsta visos baimės, abejonės, problemos. Tu žinai, kaip kreiptis į Jį; kartu jūs viską įveiksite, ir Jis visada bus su tavimi.
Klausimas. Žvelgiant iš tikrovės suvokimo taško draugas yra mano asmeninė savybė, tai kas yra draugas šiuo atveju?
Atsakymas. Mes kalbame apie Kūrėjo suvokimą, apie tai, kad už visų draugų yra Kūrėjas. Ir kiekvienas iš jų man rodomas kaip nešantis savyje Kūrėją.
#226132

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį

Klausimas. Dvasinio darbo procese blogio samprata kaip kažko nepageidaujamo ir blogo visiškai išnyksta? Telieka instrumentai darbui?
Atsakymas. Ne, blogis neišnyksta. Jis būtinas tam, kad būtų gėris. Abi kategorijos yra visiškoje pusiausvyroje būtent tam, kad kūriniai egzistuotų Kūrėjo atžvilgiu.
Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio – visiškai teisinga ląstelių, atomų sąveika, kai abu veiksmai, ėmimas ir davimas, nukreipti į tobulumą, abipusį papildymą, kad remiantis jų abiejų sąsaja atsiskleistų Kūrėjas.
Reikia suprasti, kad gėris ir blogis negali egzistuoti vienas be kito. Nėra pliuso be minuso ir atvirkščiai. Tik kartu. O priešpriešoje, kuri atsiranda tarp pliuso ir minuso, atskleidžiame Kūrėją. Kuo didesnis ir minusas, ir pliusas, tiek atsiskleis Kūrėjas.
Kai prasiskverbsi į šią sistemą, pamatysi, kad pliusas ir minusas subalansuoti iš viršaus ir duodami tau tik tam, kad tu susibalansuotum.
#235892

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Nėra blogio be gėrio

Klausimas. Yra pasakyta: „Žmogus yra ten, kur jo mintys“. Kabalistas gali kontroliuoti jų buvimo vietą: pašalinti kenksmingas mintis, pritraukti naudingas, išlaikyti ir vystyti reikalingas?
Atsakymas. Žinoma. Tai ir yra mūsų darbas. Mes visą laiką dirbame su mintimis ir su norais. Juose mes jaučiame sistemą, kurioje yra visa žmonija ir kiekvienas iš mūsų, kokiu būdu mes esame susiję tarpusavyje ir su visais gamtos lygiais, kaip vienos visumos dalys.
Jausdami visą sistemą, suprantame, kas yra optimaliausia jos vystymuisi. Todėl mūsų veiksmai nustoja būti chaotiški ir tiksliai nukreipiami į teisingą bendros sistemos vystymąsi, kad ji galėtų optimaliai atitikti Aukštesniąją šviesą, kuri ją supa.
Kiekvieną kartą mes optimaliai prisideriname prie lygybės Supančiajai šviesai ir pasiekiame būseną, kai šioje sistemoje visą laiką kyla naujas egoizmas, einantis iš vidaus, dar iš praeityje sudužusios sielos, o mes jį nedelsiant ištaisome. Taip pasiekiame absoliučią ramybę ir visišką homeostazę.
Klausimas. Vadinasi, mes turime ištaisyti savo minčių kryptį, kad jos būtų nukreiptos į kūrimo tikslą?
Atsakymas. Taip. Mes turime pajausti šito būtinybę, ir tada, su malonumu išpildydami vidinius veiksmus, pamatysime, kokį gėrį nešame sau ir kitiems.
#226054

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tavo akys pamatys Kūrėją, ir niekieno kito!

Noras, mintis ir protas

Tavo pastangos nedingsta be pėdsakų

Niekas mums netrukdo visą laiką išlaikyti geriausią jausmą, kuris tik buvo mūsų gyvenime, kokį patyrėme kongrese, kai jautėme vienybę, ryšį tarp mūsų ir Kūrėjo, dvasinį atskleidimą. Jei nusileidžiu iš šios būsenos, vadinasi, pats esu dėl to kaltas, nes nepridėjau savo pastangų.
Mus pabudino iš aukščiau Kūrėjas, ir pabudimas turi likti. Aukštesnysis rodo pavyzdį, kokie turime būti, o mums reikia tai pratęsti. Pabudimas neturi priklausyti nuo kongreso fizinės vietos. Jei nėra pabudimo, vadinasi, nėra Kūrėjo, grupės didybės, – o ties tuo galima dar geriau dirbti kaip tik po kongreso, kasdienybėje.
Pertraukas tarp kongresų reikia suvokti, kaip galimybę stengtis patiems, kurią mums davė Kūrėjas šiame gyvenime. Dvasinio indo kūrimas vyksta būtent „tamsoje“, „naktį“. Reikia matyti visus savo gyvenimo įvykius, kaip susijusius būtent pagal šį principą, kad „buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena“. Tik taip reikia suvokti savo gyvenimą.
Iš aukščiau mums suteikia vienybės akimirkas, dvasingumo artumą, kad mes vėliau tai pratęstume, kai išnyks pabudinimas iš aukščiau. Reikia patiems išsaugoti šį vidinį jausmą nors su tokia jėga, kuri buvo suteikta iš aukščiau, tarsi nebūtume išėję iš kongreso.
Kūrėjas pakėlė mus į kažkokią pakopą ir paliko, o mums reikia likti joje. Nėra gerai, jei krentame, juk mes jau turime pavyzdį, kaip tęsti. Ir tada Kūrėjas pakelia mus į dar kitą pakopą ir dar aukščiau – taip kiekvieną kartą.
Kai Kūrėjas palieka mus, Jis atskleidžia, kokias vietas mums reikia užpildyti Jo didybe. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, yra Kūrėjo didybė.
Svarbiausia stengtis išlaikyti nuolatinį ryšį su kitais, kaip kongrese, ir neleisti šiam jausmui išblėsti, pratęsiant jį visomis įmanomomis priemonėmis. Ir tada pamatysime, kad visi mūsų gyvenimo įvykiai – grįžimas į darbą ir prie visų kasdieninių reikalų – suorganizuoti Kūrėjo būtent tam, kad užpildytume visas šias kasdienines tuščias ertmes pabudimu, dvasingumo didybės pojūčiu ir Kūrėjo svarbumu.
Turime laikytis šios būsenos, neleisdami sau nukristi. Būtent tai yra visas mūsų darbas. Kongrese nereikia ypatingai dirbti, ten veikia įkvėpimas, suteiktas iš aukščiau, ir viskas vyksta savaime. O šiandien reikia savo pastangomis, malda ir visomis įmanomomis priemonėmis neleisti šiam nubudimui atslūgti. Dabar atėjo laikas dirbti.
Todėl kongrese mes ne „pasiekėme“ sėkmės, o ją „gavome“. Štai šiandien, po kongreso, mums reikia pasiekti sėkmę. Galima pasakyti, kad kongresas, kitaip tariant, susirinkimas, vienybė, prasideda būtent dabar!
Jei mes teisingai suprasime, kaip išnaudoti kongreso laiką ir laiką tarp kongresų, tai teisingai realizuosime mūsų pasiektą vienybę. Viskas patikrinama būtent kasdieninėmis būsenomis, kur ir slypi visas darbas. Tai imkime ir pratęskime!
#226477

Iš 2018 m. gegužės 8 d. pamokos pagal temą „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Beribė vienybė

Klausimas. Kas vyksta su žmogumi, pereinant machsomą?
Atsakymas. Žmogus ištirpsta kituose. Jis neišeina iš fizinio kūno, o palieka savo vidinę egoistinę prigimtį ir pradeda augti dvasinėje.
Klausimas. Jis nustoja bijoti dėl savęs?
Atsakymas. Baimė išryškėja kritime ir nublanksta pakilime, nes žmogus vėl susilieja su Kūrėju. Ir taip – visą laiką. Būsena, kai žmogus atsijungia nuo Kūrėjo, vadinasi kritimu, o susiliejimas su Kūrėju vadinamas pakilimu.
#225916

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia pereiti machsomą?

Be pastangų machsomo nepereisi

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Klausimas. Egzistuoja kabalistinis principas: „Kiekvieno, kuris aukščiau draugo, blogio pradas didesnis“. Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Kiekvienas, kuris aukščiau savo draugo, pasiekė aukštesnį dvasinį lygmenį todėl, kad nugalėjo savyje didesnį blogio pradą. Vadinasi, kiekvieno, kuris aukščiau kito, egoizmo lygis didesnis, bet jis sugebėjo įveikti šį egoizmo sluoksnį.
Klausimas. Kitaip tariant, žiūrėdamas į draugus, aš matau, kad jiems sunkiau, jų didesnis egoizmas?
Atsakymas. Gali būti taip, o gal ir ne. Jei jie aukščiau tavęs, vadinasi, jų ir egoizmas didesnis.
Komentaras. Paprastai žmogus mano, kad jam sunkiau, nei kitiems.
Atsakymas. Tai grynai egoistinis požiūris. Jei tu matytum kitų likimus, tai niekada nenorėtum pakeisti savo gyvenimo į jų likimą.
#226064

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo patarimai: visiškai priešingai

Aukštyn dvasinių pasaulių pakopomis

Ypatingas egoizmo tipas