Paprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.

Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.

Ir tai ne šiaip atvirkštinis perversmas, juk tuomet jis būtų mano išgalvotas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.

Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi egzistuoti manyje paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelas.

Dvasinis žmogus tas, kuris įvaldęs abu lygmenis: prigimtinius, egoistinius jausmus ir protą, ir virš jų – į davimą nukreiptus dvasinius jausmus ir protą. Šie du lygmenys drauge gyvena viename žmoguje, o jis pats yra per vidurį, tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.

Viršutinis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o apatinis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip pasiekiamas tikėjimas aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti priešingumą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.

Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę.“

#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Klausimas. Sakoma, kad negalima teisti draugo, kol nesi jo vietoje. Ar taip iš tiesų?
Atsakymas. Tu teisi draugą, nes matai jame savo neigiamas savybes. O jei tu būtum ištaisytas, tai matytum drauge Kūrėjo veidą.
Iki tol, kol nesusilieji su juo visomis savo savybėmis, nepasieki vienybės su juo, negali tvirtinti, kad supranti, kas jis yra. O kai susijungi, jau nieko nelieka: tu ir jis – viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, negalima teisti nei draugo, nei artimo, nei kito žmogaus?
Atsakymas. Nieko. Todėl, kad iš tikrųjų tu nematai nieko, tik save.
Klausimas. Jei aš žvelgiu į kitus ir matau juose trūkumų, kaip aš turiu su tuo dirbti?
Atsakymas. Tu negali dirbti konkrečiai su tuo. Tu turi apskritai dirbti su savimi ir tada pamažu pamatysi pasaulį, kaip vaidinimą Kūrėjo, kuris rodo tau per aplinkinius vietas, kur tu dar nepasiruošęs būti panašus į Kūrėją.
#226206

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nulinio egoizmo filtras

Niekšai mumyse

Kas gi ten slepiasi manyje?

Klausimas. Paaiškinkite, kuo skiriasi tokios sąvokos kaip susivienijimas, abipusis įsijungimas, vienybė. Kaip jie susiję? Nuo ko viskas prasideda?
Atsakymas. Viskas prasideda nuo to, kad draugėn susirenka žmonės, norintys pažinti gyvenimo prasmę. Jie pasiruošę aukoti savo laiką, savo jėgas, o svarbiausia – savo egoizmą, kad tarpusavio ryšyje išvystytų davimo savybę.
Pirmasis etapas – tai savojo egoizmo anuliavimas, kai nesiskaitau su savo savybėmis, svarbiausia – būti grupėje, norinčioje atskleisti Kūrėją.
Kitas etapas – tai jau stipresnis ryšys tarp mūsų, kai tarpusavyje įsijungiame vienas į kitą. Kartu mokomės, įgyjame bendrą leksikoną, bendrą dvasinį žodyną: ką reiškia dvasinė savybė, davimas, įsijungimas, susitraukimas, ekranas ir taip toliau.
Pradedame labiau suprasti vienas kitą, jausti, nuolat tikriname, ar einame teisingu keliu. Tai labai didelis darbas, bet visas jis, išskyrus mokymąsi, grįstas tarpusavio susijungimu. Taip ateiname į vienybę.
#228544

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Skirtingos vienybės šaknys

Draugai, įjunkite Šviesą!

Klausimas. Kam man mylėti kitus žmones, jeigu „nėra nieko kito, tik Jis“? Tegu Kūrėjas juos ir myli.
Atsakymas. Mūsų dabartinė būsena duota ne tam, kad mylėtum ar nemylėtum, – turi surinkti savo sielą iš šukių. Tuomet tiek, kiek surinksi, pasieksi savo amžiną, tobulą būtį.
Tačiau norint, kad ji būtų beribė, neribojama tavo egoizmo, turi pamažu surinkti tas šukes virš savo egoizmo: dar vieną ir dar vieną, ir dar.
Klausimas. Jei žmogus mato, jog džiaugiasi, kai kitam bloga – ar tai blogio įsisąmoninimas?
Atsakymas. Jei džiaugiasi – tai dar ne blogio įsisąmoninimas, tai tiesiog džiaugsmas. O jei jis kenčia, kad džiaugiasi, kai kitam bloga – tai jau tam tikras išsitaisymas.
Klausimas. Tai jau malda?
Atsakymas. Ne, tai dar ne malda, taip tiesiog konstatuoji savo egoizmą kaip faktą. Malda turi prasiveržti virš šito. Čia turėtų būti keturi penki aukštai, kol su malda kreipsiuosi į Kūrėją.
Klausimas. Ir tuomet Kūrėjas gali viską ištaisyti?
Atsakymas. Jei paprašysi – ištaisys.
#236716

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Nuopuolius reikia gerbti

Besąlyginė meilė

Klausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Atsakymas. Kabalistinė grupė įpareigoja Kūrėją su ja elgtis individualiai.
Klausimas. Kuo skiriasi individualus Kūrėjo valdymas nuo įprastinio?
Atsakymas. Tuo, kad grupė atskira struktūra, kaip atskiras kūrinys.
Klausimas. Kaskart įsijungdamas į kitą grupė patenku po kita valdymo sistema?
Atsakymas. Žinoma. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra grupė. Šiandien dar nesame tokia lygmenyje, kad labai skirtumės vieni nuo kitų.
#236720

Iš 2018 m. liepos 8 d. pamokos rusų k.

Amžinas variklis

Kaip žvelgti į grupę?

Grupė = 10 + žmonija

Komentaras. XII a. viduryje Rambamas rašė, kad mokyti žmogų kabalos reikia palaipsniui. O dabar, XXI a., jūs skaitote paskaitas lygmenyje žmogaus, kuris yra prieš įėjimą į dvasinį pasaulį.
Atsakymas. Esmė ta, kad kai į ratą sėdasi mokiniai su 20 metų patirtimi ir visiškai nieko nežinantys naujokai, tai palaipsniui naujokai organiškai įsijungia į pokalbį taip, kad kalba ta pačia kalba, tame pačiame lygyje, su tais pačiais pavyzdžiais, idealais, kaip ir veteranai. Iš kur jie tai turi? – Užsidega taškai širdyje.
Taip susikuria bendruomenė, kuri vadinama grupė arba dešimtukas, arba siela, kitaip tariant, viena konkreti dvasinė asmenybė, kuri jaučia, kad egzistuoja, ir iš jos naujokams ateina supratimas. Todėl viename rate kalba ir jaučia ne atskiri individai, – visa tai vyksta ryšyje tarp jų, ne kūnuose, ne jų asmeninėse širdyse ir asmeniniuose protuose.
Svarstant sukuriamas naujas laukas. Todėl bet kuris naujokas, kurį galima pakviesti iš gatvės, po dviejų minučių rate ramiai dalyvaus jungimesi lygiai su kitais. Juk jis įsijungia betarpiškai į bendrą lauką, ir šis pradeda jį veikti.
Žmogus yra absorbuojamas šio lauko, kaip kūdikis ant suaugusiojo rankų, visiškai atsiduodantis jo valiai, ir tai jam nesunku, nebaisu. Jam nereikia visko suvirškinti savo protu ir jausmais, jis tiesiog plaukia pasroviui.
O mes, kabalistai, viso labo esame tik sensoriai, laidininkai šiame egzistuojančiame lauke. Mus įtraukė į jį ir mes, pradėdami suvokti jo poveikį, generuojame dvasinį lauką kitiems, į kurį jie įsijungia, kaip maži užtaisai.
Mes nežinome, kas bus toliau su mūsų atsitiktiniais pakeleiviais, kaip tolimojo reiso traukinyje, į kurį jie įlipo, atsisėdo, pasikalbėjo ir išlipo. Bet jų dalyvavimas vienijantis su mumis suformuoja juose užuomazgą – jų naujo dvasinio kelio pagrindą.
Kai kuriems ji pradeda vystytis iš karto. Kitiems, priklausomai nuo išorinių aplinkybių, po keleto metų. O tretiems – galbūt ir po mirties, kitame gyvenimo cikle.
Bet jie jau papuolė ant dvasinės jėgos kabliuko. Mes tebuvome kaip srovė, kuri atnešė juos Kūrėjui, ir ne daugiau.
Ir taip eis visas pasaulis. Tai tiesiausias žmogaus įsijungimas į aukštesniąją sistemą.
#226100

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Dvasinis judėjimas pirmyn

Dešimtukas kaip ssiliejimo instrumentas

Klausimas. Kas pagal kabalą atsiskleidžia suvokimo procese pradžioje ir kas – pabaigoje?
Atsakymas. Iš pradžių atsiskleidžia, kad viskas pasaulyje sukurta žmogui, kad jis suvoktų Kūrėjo savybę. Todėl egzistavimo tikslas – atskleisti savyje Kūrėjo veiksmus.
O pabaigoje, kai pasieksi visišką išsitaisymą, atskleisi, kad visi Kūrėjo veiksmai vyksta unisonu su Juo, absoliučiai harmoningai.
Klausimas. Manoma, kad pradžioje suvokiama „Nieko nėra išskyrus Jį“, o paskui, kad Jis – „Geras, kuriantis gėrį“. Ar galima skirstyti į tokias stadijas?
Atsakymas. Galima ir taip pasakyti. Bet kiekvienoje pakopoje visa tai yra persipynę.
Klausimas. Knygoje „Šamati“ yra pasakyta: „Kūrėjas – mano šešėlis“. Kaip judėti Kūrėjo suvokimo pakopomis, suvokiant, kad tai – mano šešėlis? Manyje kažkas trukdo tai pamatyti?
Atsakymas. „Kūrėjas – mano šešėlis“ reiškia, kad viskas yra Kūrėjo atspindys, ir žmogus taip pat. Kaip juda Kūrėjas žmogaus atžvilgiu, taip žmogus atlieka šiuos judesius.
#227402

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Bet kokiam užsispyrimui yra ribos

Klausimas. Kabalos mokslas yra asmeninio noro pažinti Kūrėją patenkinimas, vadinasi, tai irgi yra egoizmo apraiška? Mes negalime gyventi be ego?
Atsakymas. Žinoma! Egoizmas neišnyksta, jis lygus gėriui. Abi sistemos turi egzistuoti viena priešais kitą. Taip ir pasakyta: „Vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“: Kūrėjas viršuje, gėris, o kūrinys, blogis, – po Juo.

Ir mes privalome tinkamai derindami gėrį su blogiu, pakilti pas Kūrėją.
#235987

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis_2

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Gėris ir blogis_1

Klausimas. Jei viskas, kas vyksta aplinkui, – mano suvokimo funkcija, galbūt tai, kas man rodosi blogis, yra gėris?
Atsakymas. Iš tikrųjų, tai, kas tau atrodo blogis, – iš esmės yra gėris.
Jei mes norime teisingai suvokti pasaulį, tam egzistuoja visas kodeksas.
Su svetimais mane supančiais žmonėmis aš turiu elgtis itin formaliai ir mandagiai. Grupės draugų atžvilgiu reikia elgtis, kaip parašyta straipsniuose apie grupės darbą.
Šiuos straipsnius reikia gerai išnagrinėti, išrašyti iš ten sąlygas, apibrėžimus, principus ir išmokti, kaip teisingai elgtis su draugais. Ir tada šiame ryšių tinkle jūs pradėsite jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Kai žmogus tai atskleidžia, jis supranta, kad pasaulyje nėra blogio.
#227441

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis

Aplinka nulemia sąmonę

Grupė = 10 + žmonija

Klausimas. Kokia sistemos dalis nusprendžia, kiek kartų turiu mirti ir gimti? Ar studijuodamas kabalą galiu tai paveikti?
Atsakymas. Galite. Rabašas parašė straipsnį, kuris taip ir vadinasi „Kaip daugiau nepersikūnyti“. Tai priklauso nuo žmogaus. Susitarkime, kad grįžti į šį pasaulį daugiau nebenorime. Pabaigsime šį įsikūnijimą, šiame žemiškame gyvenime pabaigsime viską, ką mums reikia atlikti, ir atsisveikinsime su šiuo pasauliu.
Juk nėra nieko blogiau už jį. Tai pats žemiausias pasaulis – būsena, kurios atžvilgiu bet kuri dvasinė būsena aukštesnė, sąžiningesnė, geresnė.
Klausimas. Ką reiškia „pabaigti su šiuo pasauliu“?
Atsakymas. Tai reiškia būti savo savybėmis panašiam į kitą pakopą.
#235849

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita