
Paprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.
Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.
Ir tai ne šiaip atvirkštinis perversmas, juk tuomet jis būtų mano išgalvotas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.
Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi egzistuoti manyje paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelas.
Dvasinis žmogus tas, kuris įvaldęs abu lygmenis: prigimtinius, egoistinius jausmus ir protą, ir virš jų – į davimą nukreiptus dvasinius jausmus ir protą. Šie du lygmenys drauge gyvena viename žmoguje, o jis pats yra per vidurį, tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.
Viršutinis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o apatinis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip pasiekiamas tikėjimas aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti priešingumą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.
Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę.“
#235905
Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas. Sakoma, kad negalima teisti draugo, kol nesi jo vietoje. Ar taip iš tiesų?
Klausimas. Paaiškinkite, kuo skiriasi tokios sąvokos kaip susivienijimas, abipusis įsijungimas, vienybė. Kaip jie susiję? Nuo ko viskas prasideda?
Klausimas. Kam man mylėti kitus žmones, jeigu „nėra nieko kito, tik Jis“? Tegu Kūrėjas juos ir myli.
Klausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Komentaras. XII a. viduryje Rambamas rašė, kad mokyti žmogų kabalos reikia palaipsniui. O dabar, XXI a., jūs skaitote paskaitas lygmenyje žmogaus, kuris yra prieš įėjimą į dvasinį pasaulį.
Klausimas. Kas pagal kabalą atsiskleidžia suvokimo procese pradžioje ir kas – pabaigoje?
Klausimas. Kabalos mokslas yra asmeninio noro pažinti 
Klausimas. Jei viskas, kas vyksta aplinkui, – mano suvokimo funkcija, galbūt tai, kas man rodosi blogis, yra gėris?
Klausimas. Kokia sistemos dalis nusprendžia, kiek kartų turiu mirti ir gimti? Ar studijuodamas kabalą galiu tai paveikti?