Klausimas. Jei aš neturiu pasirinkimo laisvės ir veikiu pagal programą, kurią sukūrė Kūrėjas, tai ką reiškia, kad „dvasingume nėra prievartos“?
Atsakymas. Nėra prievartos, nes tavęs niekas neverčia eiti dvasingumo keliu. Nenori judėti į priekį – nereikia. Gulėk namuose ant sofos, kol tave užklups ir pažadins kančios.
Taip sutvarkytas pasaulis, nes egzistuoja kūrimo programa – su pradžia ir pabaiga. Nori ar ne, turi ją įvykdyti. Ji veikia. Kuo labiau vėluosi, tuo blogiau tau. Sąlygos nuolatos keičiasi.
„Nėra prievartos dvasingume“, turima omenyje, kad kol nesuvokei turintis pasiekti kūrimo tikslą, tavęs niekas nevers.
Tu privalai sukurti grupę, teisingus ryšius su draugais, pritraukti Aukštesniąją šviesą, t. y. viską padaryti tam, kad geranoriškai, džiaugsmingai atskleistum Aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Ką daryti, jei būtinybė tai įvykdyti suvokiama, o jėgų tam neužtenka?
Atsakymas. Jei yra suvokimas, bet nėra jėgų, vadinasi, neturite tinkamos grupės, iš kurios galėtumėte jų gauti.
Klausimas. Aplinka, kuri mane veikia dvasiniame lygmenyje, irgi turi siekti dvasingumo?
Atsakymas. Bet kokiu atveju, tu negali pakilti aukščiau savo aplinkos. Tik jei visiškai anuliuosiesi prieš ją, kaip rabis Yosi ben Kisma. Todėl pageidautina, kad aplinka būtų didi ir stipri.
#226021

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Renkuosi sunkųjį kelią

Neprievartauk savęs – taisykis

Klausimas. Ar teisingai supratau, kad žmogui susiliejus su Kūrėju materialus pasaulis išnyks?
Atsakymas. Materialus pasaulis išnyksta, kai žmogus pasiekia Kūrėjo lygmenį, arba kai žmogus miršta. Tačiau tai visiškai skirtingos pasekmės.
Klausimas. Nejau šis pasaulis neišnyks po to, kai žmogus suvoks aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Ne, mūsų pasaulis neišnyksta, tačiau kabalistas jį suvokia kitaip: drauge su aukštesniuoju pasauliu.
Penkios materialios juslės egzistuoja iki numirštant gyvūniniam kūnui, kuris yra pati žemiausia aukštesniojo pasaulio aplikacija.
#235272

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Gyvenimas – tai susiliejimas su Kūrėju

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Dvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Klausimas. Kai vedate žmogų į aukštesniojo pasaulio atskleidimą, pasitelkiate eksperimentines formas, kurių nebuvo jūsų kelyje atskleidžiant dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Ne. Yra tikslus kelias, kurio negaliu pakeisti nei aš, ne kas nors kitas.
Šis kelias apibūdintas visose kabalistinėse knygose, pradedant nuo Adomo prieš beveik 6000 metų ir iki mūsų dienų. Niekas jame nepasikeitė, nes mums atskleidžiami nekintantys aukštesnės gamtos dėsniai.
Klausimas. Tačiau kalbate apie neaiškumą mūsų kelyje, nes tai pirmąsyk praeina grupė…
Atsakymas. Taip, bet ne todėl, kad keičiasi dėsniai, o todėl, kad keičiasi žmonės, ir tos pačios pakopos atsiskleidžia kiek kitaip kiekvieno atžvilgiu, individualiai. Jei anksčiau egoizmo lygmuo buvo toks, kad į dvasinį pasaulį galėjo prasiveržti vienas žmogus, tai dabar reikia grupės, kuri susivienija draugėn.
#235761

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Kaip raginti asilą: trauk ir stumk

Išvien su Kūrėju

Klausimas. Kodėl žmonės gali numatyti ateitį, jausti, kas nutiks kitą akimirką, ir kam tai duota?
Atsakymas. Iš tikrųjų yra tokių žmonių su gebėjimu numatyti, žinančių, kas bus priešakyje. Bet tik žemiškame gyvenime!
O kas gali pasikeisti per mano gyvenimą? Net jei ir pasikeis – koks skirtumas? Man vis tiek teks pasakyti: „Visa tai – nuo Kūrėjo“.
Todėl manęs nedomina mano žemiška ateitis. Mane domina suvokimas, ką galiu įgyti per visą tą laiką. Ir jis – amžinas, kas išliks ir po kūno mirties. Šitai pasiėmei ir tai su tavimi, ir tu tame gyveni. Praktiškai nemiršti. Materialaus kūno mirtis niekaip neatsiliepia tavo dvasiniam suvokimui, kuriame esi.
Klausimas. Nejau kabalisto visai nedomina ateitis kaip žinios, tarkime, kuriais metais tūkstančiai žmonių atskleis Kūrėją ar kas nors panašaus?
Atsakymas. Iš esmės kabalistą domina tik jo dalyvavimas šiame procese – ten, kur yra jo valios laisvė. O ateitis, kaip žemiškos žinios, domina tik tiek, kiek tai gali padėti ar pakenkti jo dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Bet panorėjęs kabalistas gali žinoti ateitį – tai, kas nepriklauso jam?
Atsakymas. Esu tikras, kad taip. Tačiau taip pat esu tikras, kad jis tuo neužsiims, nes taip jis nusižengia pagrindinei taisyklei „tikėjimas aukščiau žinojimo.“
Klausimas. Kokia tai taisyklė?
Atsakymas. Bina savybė turi būti aukščiau Malchut, kitaip tariant, davimas aukščiau gavimo. Tai reiškia, kad man nereikia jokios informacijos, noriu dirbti be jos, duodamas, kitaip vėl užsikasu egoizme.
#235824

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

„Ateiti ir pamatyti“ naują realybę

Laisvo pasirinkimo pakopos

Klausimas. Kaip Kūrėjas – geras ir kuriantis gėrį galėjo sugalvoti visus iškrypimus vykstančius pasaulyje? Kaip į tai žiūri kabalistai?
Atsakymas. Kabalistai žiūri į tai kaip į visišką gėrį. Jie iš savo patirties mato, kokie jie silpni ir kaip nieko negali padaryti – viską daro Kūrėjas. Kad ir kaip išsisukinėtum ir teigtum: „Tai aš, aš, aš” – visi veiksmai kyla iš Kūrėjo.
Problema tik ta, kad iš visų poveikių mums imtume kurti teisingo poveikio atsakomojo ryšio sistemą, bet tik per grupę. Iki tol, nieko negalėsi atlikti. Todėl turime turėti sveiką požiūrį į pasaulį, ir suprasti, kad ką nors pakeisti įmanoma tik per žmonių vienybę jų bendru ketinimu, nukreiptu į kūrimo tikslą.
#235232

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kodėl reikalingos kančios?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Klausimas. Kabaloje suvokti sistemą reiškia turėti galimybę ją valdyti?
Atsakymas. Taip. Jei teisingai suvokiame sistemą, tai toje dalyje, kurioje ją atskleidžiame, privalome imtis valdymo instrumentų. Dėl to, kad visa pasaulių sistema yra tarsi ne mumyse, mes nuolatos įjungiame ją į save, absorbuojame ją, imame dirbti su ja kaip su savo paties instrumentu.
Klausimas. Kodėl išstudijavęs sistemą galėsiu ją valdyti?
Atsakymas. Jei studijuoji kokią nors sistemą ir imi su ja kontaktuoti bei dirbti, ji tampa visiškai tavo veikiama. Galiausiai susijungdamas su šia sistema gyveni joje! Ji juk neatsiplėšia nuo tavęs, ir tu negali nuo jos atitrūkti. Imi egzistuoji jos viduje. Tai vadinama „aukštesniojo pasaulio pajautimu“.
#235758

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Mūsų pasaulio valdymo sistema

Klausimas. Ar galiu suprasti tai, ką man Kūrėjas pakiša, jei Jis „išdalina kortas“ ir sugalvoja žaidimo taisykles?
Atsakymas. Žinoma. Dar atskleisime, kad tą analizę, kurią neva atlieku, irgi daro Jis. Ir tik už viso šito pajausime laisvės tašką.
Būtent už jo rasime praėjimą, siaurą kaip adatos skylutė, pro kur galėsime pereiti į tikrąją būseną.
#235744

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Valios laisvės beieškant, I dalis

Klausimas. Tarkime, žmogus turi pajausti tūkstantį įvairiausių būsenų, kol išsitaisys, kiekviena būsena turi aukštesniąją šaknį. Ar nuo žmogaus priklauso, koks bus tos dvasinės šaknies materialus pavidalas? Ar šis pavidalas gali keistis priklausomai nuo mūsų veiksmų?
Atsakymas. Ne, mūsų pasaulyje negalime keisti materialių reiškinių ir objektų pavidalo, juk jis formuojasi veikiamas aukštesnės šaknies.
Tačiau, siekdami prisitaikyti prie aukštesnės šaknies, kad jai prilygtume, suartėtume su ja ir įgytume davimo, meilės ir ryšio savybę, keičiamės – keičiasi mūsų vidinė esmė.
Tačiau žvelgdamas į žmogaus išorę nepasakysi, kas jis. Iš išorės negalime pasakyti, ar tai kabalistas, suvokiantis ir turintis ryšį su amžina, tobula struktūra, vadinama siela, ar tai paprastas žmogus, gyvenantis įprastinį gyvenimą. Įžvelgti tai nėra paprasta.
#235240

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Imkime keistis!

Klausimas. Stebėdamas savo egoizmo fluktuacijas kaip juostoje, per jį galiu atpažinti dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Taip, tačiau tam reikia ne žemiško egoizmo, o to, apie kurį kalba kabala. Dirbdamas su žemišku egoizmu, galbūt tapsite geru psichologu, filosofu, psichiatru – ne daugiau.
Čia omenyje turimas egoizmas, kylantis kaip priešprieša žmonėms tarpusavyje vienijantis, kad pasiektų davimo ir meilės savybę, kas ir yra Kūrėjas.
Klausimas. Kaip pasireiškia egoizmas, apie kurį dabar kalbate?
Atsakymas. Kiekvienoje pakopoje kitaip. Visas mūsų pasaulis irgi egoizmas. Tai, ką matome, – tai ego baltos šviesos fone.
Klausimas. Jis pasireiškia manyje ar jį matau kituose žmonėse?
Atsakymas. Kituose žmonėse visai nieko nematai. Matai tik save, savo vidines savybes.
Klausimas. Tačiau reikia laiko, kad suprasčiau, kad viskas manyje?
Atsakymas. Pasistenk taip nuteikti save ir staiga pamatysi, kad nieko ne savyje nematai – visur tu.
Klausimas. Ir tada prašysiu Kūrėjo, kad ištaisytų mano savybes?
Atsakymas. Tai nėra paprasta, tačiau būtent nuo šio taško prasideda visiškai kitas gyvenimas.
#235752

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Ką taisyti?

Kur visų neišsitaisymų šaknis?