Klausimas: Sakoma, kad visos problemos gyvenime kyla tik dėl meilės sau. Kodėl?
Atsakymas: Kad ir ką darytume, viską iš pradžių darome tik iš meilės sau.
Myliu save ir darau viską (kaip man atrodo), kas gali man padėti, pripildyti, nudžiuginti. Ir todėl esu pasirengęs sunaikinti gamtą, daryti viską, kas patinka. Visos problemos kyla būtent dėl to, kad galvoju vien apie save.
Klausimas: Dabar pasaulyje pandemija. Ir ji tik todėl, kad galvoju apie save?
Atsakymas: Žinoma. Kadangi žmonės galvoja tik apie save, išryškėja tokie „kenkėjai“.
Klausimas: Kartu sakoma, kad jeigu žmogus nemyli savęs, tai negalės mylėti kitų. Ar tai reiškia, kad meilė sau yra būtina norint mylėti kitus?
Atsakymas: Taip. Kitu atveju, žmogus neturės pavyzdžio, kaip mylėti kitus. Jis turi mylėti save. Todėl ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save“.
Komentaras: Vadinasi, narcizai-egoistai…
Atsakymas: Yra labai geri žmonės. Tik reikia pakeisti jų malonumo įsivaizdavimą į tai, kad suteikdami malonumą kitam patys mėgausis.
Klausimas: Kodėl žmonės labai dažnai slepia meilę, bet atvirai reiškia neapykantą?
Atsakymas: Meilė įpareigoja ir galbūt rodo mano silpnumą. O neapykanta, priešingai, rodo, kad tarsi esu aukščiau kitų, jų nebijau ir esu pasiruošęs parodyti savo, manding, tinkamą požiūrį į kitus.
Klausimas: Kartais žmogui atrodo, kad visus myli. Kaip praeiti šį meilės testą, kad žmogus savęs neapgaudinėtų?
Atsakymas: Pasiūlyk vieną dieną padirbėti kieno nors labui. Tegul pabando ir pamatys, kaip jo savimeilė užtemdo visus horizontus.

#275413

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Meilė sau

Pamėginkite galvoti apie artimą!

Klausimas: Šimtai tūkstančių žmonių atvėrė sau kabalos mokslą. Jis tapo atradimu ir didžiuliu džiaugsmu. Bet, pasirodo, viskas nėra taip paprasta. Reikia rasti mokytoją. Ir ne šiaip jį rasti, o užmegzti ryšį su juo.
Ką reiškia ryšys kelyje? Kas yra keliavedys, mokytojas?
Atsakymas: Nūnai mokytojas nebūtinai yra esantis šalia tavęs. Kažkada būta tokių vietų, kur mokiniai gyveno kartu su mokytojais. Dabar to nereikia, nes galime labai gerai bendrauti virtualioje erdvėje.
Todėl jau nėra būtina mokytojui ir mokiniui tarpusavyje bendrauti tiesiogiai. Tačiau ryšys su mokytoju reikalingas, kad būtų galima mokytis iš jo.
Klausimas: Kaip kuriamas šis ryšys? Ko reikia iš mokinio ir galbūt iš mokytojo?
Atsakymas: Esmė ta, kad su mokytoju galima bendrauti įvairiai. Vienas iš būdų – bendrasis: kaip universitete, kai įeini į auditoriją, sėdiesi, klausaisi paskaitų, vėliau išlaikai egzaminus ir išeini, beveik nebendraudamas su dėstytoju. Mokaisi iš jo užrašų, iš to, ką jis duoda, bet nieko daugiau.
Bet yra ir tikslesnis ryšys, kai mokytojas tiesiogiai veikia mokinį, o šis atitinkamai keičiasi. Be to, mokytojas jį stebi, ugdo individualiai, pateikdamas gan rimtų reikalavimų. Bet ne kiekvienas pasirengęs juos priimti.
Klausimas: Pasirengimas priimti šiuos reikalavimus priklauso nuo žmogaus ar nuo tam tikrų išankstinių veiksnių?
Atsakymas: Taip, yra išankstinių veiksnių, bet jų nepakanka. Dar reikia mokinio pastangų, kad šių veiksnių pakaktų.

#278081

Iš 2019 m. vasario 7 d. Pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Mokytojo ryšys su mokiniu

Būtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Sapnas mūsų gyvenime – tai labai rimtas smegenų darbas, kai jos apdoroja ir sudėlioja informaciją, sukauptą per dieną, o gal ir kelias. Smegenys ją rūšiuoja ir padeda į savo archyvą. Kartu atsiranda chaotiškų ryšių, todėl sapnai kartais atrodo nerealūs.
Iš tikrųjų sapne vyksta labai galingi veiksmai ir sprendimai. Smegenys dirba itin intensyviai, tik tokiais giliais, vidiniais lygiais, kurių dar negalime tirti. Kai ši informacija sudėliota ir pasąmonės lygmeniu suvokta viduje, žmogus būna pasirengęs pabusti.
Visada sapnuojame. Sapnai nuolat pereina per mus, nes tai klajojantys procesai mūsų smegenyse.
Ir žmogus jau pasirengęs kitai dienai, pasirengęs tinkamai suvokti informaciją remdamasis praėjusia diena ir patirtais sapnais, kitaip tariant, iš naujo įvertino informaciją miegodamas. Taip sapnas, atjungdamas tave nuo tikrovės, padeda tinkamai persikrauti ir ateiti į naują būseną, naujai vertinant realybę.
Dvasiniame pasaulyje viskas yra taip pat, nes mūsų pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys.
Dvasiniame pasaulyje (kitaip nei mūsų pasaulyje) neužmigdami ir neatsijungdami nuo realybės, sąmoningai keliame save į kitą pakopą, tarsi į kitą dieną. Atsiskyrę nuo ankstesnės pakopos ir dar nepakilę į kitą pakopą, esame tarp jų ir norime sąmoningai pervesti vieną į kitą. Tai ir yra naktis tarp dviejų dienų.
Bet būdami tarp dviejų realybių galime pajausti tokias būsenas, kurioms viduje dar nesame pasirengę. Galime pajausti tai, ko dar nesuprantame, pamatyti tai, kas mums dar neva nepriklauso; kam dar nesame pasiruošę.
Todėl sapnai yra labai ypatinga, graži būsena, iš kurios vėliau galima padaryti toli siekiančias išvadas, ateiti į naujus siekius.

#278131

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Sapnai naktį – dienos tęsinys

Realybė sapne

Klausimas: Įsakymas „Nevok“ atitinka Kūrimo aktą „Štai daviau jums visokias vaisingas žoles. Tai, ką Aš daviau jums, ir tai, ką Aš jums pavedžiau, bus jūsų. Ir net menkniekio nevokite iš kitų“. Kas ta vaisinga žolė?
Atsakymas: Žmonės turi augti nuolatos pasitelkdami duotas savybes, kaip kad augalas išdygsta iš žemės.
Turime suarti žemę, dirbti ją, kitaip tariant, apversti egoizmo savybes į altruizmo savybes pridėdami vandens – davimo savybę, meilės savybę. Tik tuomet iš sėklų, mūsų užuomazgų atsiras naujas lygmuo.
Žemė – tai tinkama aplinka augančiai sėklai.
Klausimas: O koks ryšys su „Nevok“?
Atsakymas: „Nevok“ reiškia „neveik“. Padaryk taip, kad iš tavęs kas nors išaugtų dvasiniame pasaulyje, o ne vok iš dvasinio pasaulio sau. Kad turėtum ketinimą duoti, ir visad augtum viršun, o ne stvertumeisi dvasinio pasaulio, kad atliktum veiksmus su ketinimu gauti.

#281174

Iš 2010 m. birželio 11 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 11

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netark Dievo vardo be reikalo“

„Nevok“

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Klausimas: Ką dvasiniame pasaulyje reiškia Toros gavimas? Ką žmogus gauna? Kokią nors instrukciją savyje, kaip dirbti su egoizmu? Kokį nors nušvitimą?
Atsakymas: Gauti Torą reiškia, kad žmoguje atsiskleidžia ypatinga jėga, kuri padeda jam pakilti aukščiau egoizmo.
Jei nori gauti Torą, turi imti studijuoti ją savimi. Juk kaip dar kitaip ją studijuoti – tik iš asmeninės patirties, kai pamažu iš mažo egoisto virsti didžiuliu egoistu, o paskui iš mažo altruisto į didelį altruistą.
Priimti savimi šią taisymosi metodiką galima tik tada, kai supranti, kad geranoriškai eini į tai, kad pakeistum save, taptum dvasinis žmogus. Dvasinis – esantis davimo ir meilės savyje viso ko atžvilgiu.

#281388

Iš 2021 m. balandžio 9 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Ką reiškia laidavimo dėsnis? Ką reiškia laiduoti vieniems už kitus? Kam?
Atsakymas: Esmė ta, kad norėdami pačiame žemiausiame lygmenyje įgyti dvasinę savybę – davimo ir meilės savybę, turime realizuoti ją savyje kaip abipusį laidavimą.
Tai vyksta žmonių grupėje, kai jie susiburia draugėn ir mėgina atkurti tą abipusio rūpesčio, meilės, pagalbos savybę tarpusavyje ir visa širdimi būti už visus – visi už vieną.
Klausimas: O jeigu į tai žiūrėsime viename žmoguje?
Atsakymas: Vienas žmogus negali to atlikti. Jis privalo jaustis visuomenės dalimi. Visa tai realizuojasi būtent visuomenėje.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus realizuoja šį dėsnį, tačiau kitų žmonių atžvilgiu?
Atsakymas: Taip.

#281416

Iš 2021 m. balandžio 9 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sukurti sąlygas tarpusavio laidavimui

Laidavimo jėga

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Klausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Klausimas: Ar gali žmogus pats atskleisti dvasinį pasaulį per vidinę žiūrą?
Atsakymas: Ne. Itin sunku. Tai ilgametės paieškos. Netikiu, kad tai įmanoma. Iš principo, istorijoje būta tokių atvejų, tačiau tuo nesikliaučiau.
Čia gali padėti tik metodika, kurią mums parašė pasiekusieji teigiamą gamtos jėgą. Reikia sekti ja ir atskleisti ją savyje.
Klausimas: Vienas žmogus to negali atlikti, o žmonių grupė gali prisijungti prie aukštesnės gamtos?
Atsakymas: Taip. Jie randa tą teigiamą jėgą ieškodami harmonijos tarpusavyje.

#279959

Iš 2019 m. balandžio 24 d. iš pokalbio „XXI am. Iššūkiai. Įvadas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienam pas Kūrėją nėra ko eiti

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Žmogaus vystymąsi veikiantys faktoriai