Klausimas: Ką man daryti, jei jaučiu nuopuolį? Man reikia prašyti sau, kad Kūrėjas pakeltų mane, ar prašyti už draugus, kad jie nenukristų?
Atsakymas: Jeigu prašote dėl savęs – tai nėra gerai. Turite prašyti grupei, nes iškrisdamas iš dešimtuko jūs taip nebepalaikote jos, nebedalyvaujate.
Todėl turite kreiptis į Kūrėją: „Prašau Tavęs, kad pakeltum mane, padėtum, nukreiptum, palaikytum, nes taip noriu palaikyti kitus.“ Juk svarbiausia mūsų darbe – rasti ryšį tarp mūsų.
Egzistuojame integraliame pasaulyje, kur viskas visiškai tarpusavyje susiję su visa gamta, tik žmonių visuomenė ne tokia. Štai ją ir turime suvienyti. Jei prašote sau jėgų ir palaikymo, kad būtumėte susiję su kitais, tuomet jums pavyks melstis. Kitaip – ne

#285658

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. vaizdo konferencijos su MAK kongresu

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Teisingas prašymas Kūrėjui

Apie ką prašyti, kai kenti?

Klausimas: Viename iš komentarų jūsų vaizdo klipui „Metas mokytis valdyti pasaulį“ rašoma: „Aš noriu dvasinio pasaulio“. Ką reiškia „aš noriu“?
Atsakymas: Iš tiesų tai itin teisingas jausmas. Žmogus ima jausti, kad būtent aukštesniojo pasaulio nejautimas sukuria jame tuštumą ir todėl juda jo suvokimo link. Žmogus negali paaiškinti kodėl, tačiau jam tai tiesiog būtina.
Jis nori suprasti save, suprasti Kūrėją, suprasti savo paskirtį, suprasti, kaip pasiekti tobulumą, gyvenimo tikslą, gyvenimo prasmę – dėl ko jis gyvena.
Klausimas: Šis noras tuo pat metu gali ir traukti ir gąsdinti žmogų?
Atsakymas: Taip, tačiau bendrai jis traukia.

#285661

Iš 2021 m. liepos 19 d. TV programos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Dar kartą apie gyvenimo prasmę

Kokia gyvenimo prasmė

Klausimas: Kūrėjas išrinko mus ir atvedė į grupę. Mes turime tik materialaus kontakto su kitais žmonėmis patirtį, koks gi skirtumas tarp materialaus ir dvasinio ryšio visuomenėje?
Atsakymas: Siekiančioje dvasingumo visuomenėje turite kitą tikslą. Ten susijungiate tarpusavyje visiškai pagal kitus principus, su kitu tikslu ir elgiatės kitaip. Čia itin svarbus draugų grupėje palaikymas. O kadangi norite pasiekti tam tiktą tikslą, tai šis palaikymas visai kitoks, nei įprastinėje piliečių grupėje.
Čia turite vieni kitus mokyti, vienytis tarpusavyje, įkvėpti kitas kitą, kontroliuoti, kad žmonės nekristų ir t. t. Kitaip tariant, tai rimtas, didelis darbas. Praktiškai visas dvasinis darbas vyksta ne tarp mūsų ir Kūrėjo, o tarp mūsų pačių.
Bet tai vientisa sistema. Tad, jei suprantate, kas daroma paprastoje piliečių grupėje, tai čia jums teks visko mokytis iš naujo ir mėginti nesupainioti dviejų požiūrių.

#285628

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. vaizdo konferencijos su MAK kongresu

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulio ir dvasinio pasaulio pojūčiai

Du dvasinio darbo aukštai

Nauji skoniai Kūrėjo virtuvėje

Klausimas: Kas yra vidurio linija žmoguje?
Atsakymas: Vidurio linija žmoguje – tai jo siela. Jei žmogus uždarytų savyje dešinę ir kairę linijas, tai taip sudegintų savo sielos užuomazgas, skirtas jo vystymuisi.
Klausimas: O kas yra vidurio linija visuomenėje?
Atsakymas: Visuomenėje turi būti dėsnių, padedančių žmogui, ugdančių jį taip, kad jis galvotų apie kitus, o ne apie save. Tokiu atveju visi jo veiksmai būtų geri ir visuomenės skatinami, o jis gautų iš to atitinkamą atlygį.
O jei žmogus veiktų ne dėl kitų gėrio, o tik dėl savęs, tai gautų bausmę. Tuomet atlygis ir bausmė iš tinkamos visuomenės jį ugdytų.
Kitaip tariant, vidurio linija žmoguje – tai jo ekranas, antiegoistinė jėga, kuri leidžia jam absorbuoti savyje tiek savo prigimtinę egoistinę savybę – gauti dėl savęs, tiek atsiskleidžiančią jame altruistinę savybę – Kūrėjo dalį.
O vidurio linija taisant visuomenę – tai dėsniai, kurie gali subalansuoti šias dvi jėgas.

#285797

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip formuojasi vidurio linija

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Reikia baimintis pripratimo dirbant, nes jau priprantame prie tam tikro požiūrio ir nematome darbe atnaujinimo. O iš tiesų kasdien patiriame naujas būsenas, naujus norus.
Todėl reikia kovoti prieš rutiną, prieš įpročius ir jokiu būdu neleisti veikti automatiškai, iš pripratimo.
Labai svarbu kiekvieną akimirką atpažinti naujus rešimot, naujus norus, naujus santykius, naujus reikalavimus mums. Taip tobulėsime. O jei nepastebėsime nieko naujo, vadinasi sustingome negyvos būsenos pakopoje. O jeigu nematau, kad atsiskleidžia naujos būsenos, vadinasi negyvenu.
Įprotis geras tik atliekant mechaninius veiksmus šiame pasaulyje, kaip pasakyta: „Pasaulis sukasi kaip nustatyta“. Ir todėl mums verta laikytis tokios dienotvarkės diena iš dienos, ir labai gerai pagalvoti prieš ką nors keičiant.
O dvasiniame pasaulyje kiekviena diena kaip nauja. Kitaip tariant, reikia kasdien atpažinti naujas būsenas, naujus norus, naujas sąlygas ir iš jų eiti pirmyn. Atrodytų, kas galėtų būti naujo jei veikiama pagal tą pačią dienotvarkę? Tačiau mano santykis gali būti naujas. Jei savo būsenose kaskart stengiuosi įžvelgti kokį nors naujumą savo asmeniniame, vidiniame santykyje, vadinasi einu pirmyn.
Reikia būti pasirengusiems priimti naują atskleidimą, naują santykį ir laikytis už dviejų pliusų: kilimai ir kritimai, kad šviesa atsikleistų iš tamsos. Negerai, jei žmogus linkės į vieną kraštutinumą. Tik maži vaikai patiria poliarines būsenas, arba beatodairiškai juokias, arba karčiai verkia. O tinkamai einantis dvasiniu keliu žmogus eina trimis linijomis: dešine, kaire ir vidurio.
Viena vertus jis siekia išlikti maksimaliai susiliejęs su Kūrėju kiek tik įmanoma, ir drauge, aiškinasi norus, atskiriančius jį nuo Kūrėjo. Iš šių dviejų būsenų jis stengiasi pratęsti vidurio liniją, kaskart sujungdamas visas savo būsenas, neigiamas ir teigiamas, ir nukreipdamas jas į Kūrėją, kaip ateinančias iš vieno šaltinio.

#283607

Iš 2021 m. birželio 11 d. rytinės pamokos „Kiekviena diena tavo akyse bus kaip nauja“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto būsenos

Atskleisti gyvenimo prasmę

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Reikia stengtis už kiekvieno draugo matyti Kūrėją, kuris slepiasi už jų. Juk Kūrėjas slepiasi taip: Jis neturi pavidalo, neturi galimybės atsiskleisti. Ir todėl Jis kuria tokį ypatingą apvalkalą ir projektuoja save per jį, per visą žmoniją, per Visatą, per visus šio pasaulio reiškinius: negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją ir žmones.
Už viso to stovi Kūrėjas ir todėl per savo santykį su negyvuoju, augaliniu, gyvūniniu pasauliu bei žmonija galime priartėti prie Kūrėjo. Su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu lygmeniu reikia elgtis teisingai, kitaip tariant, išnaudoti tik tiek, kiek būtina mūsų egzistavimui.
O į žmoniją reikia žiūrėti su meile artimui kaip sau, per ją ateiname prie meilės Kūrėjui. Taip ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save – Aš Kūrėjas“. Kitaip tariant, Kūrėjas tarsi rašo tai kaip savo nurodymą kiekvienam žmogui pasiekti meilę. Per ją ištaisome savo sielą, pabaigiame su materialia tikrove, kurią dabar matome priešais save, ir imame kilti į aukštesnįjį pasaulį.

#283684

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už kiekvieno draugo matyti Kūrėją

Meilė – tai aukščiausia vienybės forma, maksimaliai galima tarp dviejų priešybių. Mes visi visuomet augame savo egoizme ir turime jį ištaisyti, kad susivienytume nepaisydami egoizmo.
Išeitų, kad viduje tampu vis egoistiškesnis ir tarsi atsiskiriu nuo kitų. Bet drauge, turiu sukurti tokius santykius, kurie priartina mane prie visko, kad visas mano egoizmas virstų davimu.
Viduje tampu vis grubesnis egoistas, bet iš išorės pridedu susitraukimą, ekraną, supančią Šviesą ir vienybės jėgas tiek, kad pasiekiu meilę. Viduje liepsnoja neapykantos ugnis, o išorėje – meilės liepsna. Tai vadinama noro gilumu, susitraukimu, ekranu, atspindėtąja Šviesa, vedančia prie vienybės ir susiliejimo.
Taip šitai išsiverčia iš vidaus į išorę. Ir žmogus jaučia skirtumą tarp visų šių būsenų, iš to suvokia kūrimo gelmę, kūrinijos medžiagą ir Kūrėją, sukūrusį visą šį procesą, šią sistemą iš išorės į vidų ir žmoguje iš vidaus į išorę.
* * *
Reikia stengtis už kiekvieno draugo matyti Kūrėją, kuris slepiasi už jo. Juk Kūrėjas slepiasi taip: Jis neturi pavidalo, neturi galimybės atsiskleisti. Ir todėl Jis kuria tokį ypatingą apvalkalą ir projektuoja save per jį, per visą žmoniją, per Visatą, per visus šio pasaulio reiškinius.

#283677

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą paversti meile

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Vos ėmę studijuoti kabalą, jaučiamės esą užtikrinti, savo gyvenimo šeimininkais, žinančiais, ką daryti. Bet kurį laiką pasimokę staiga netenkame šio tikrumo. Ir tai mums duodama tikslingai, ne kaip tiesioginė kabalos studijavimo patirtis, bet dėl naujo, rimtesnio Kūrėjo santykio su mumis.
Kūrėjas nori, kad visą savo gyvenimą susiečiau tik su Juo, kitaip tariant, eičiau per gyvenimą laikydamasis už dviejų jėgų. Viena jėga – tai šio pasaulio žinios, kitaip tariant, gebėjimas normaliai organizuoti savo materialų gyvenimą kaip tai priimta. Bet drauge, turiu eiti tikėjimo jėga, kuri priskiriama dvasingumui.
Visą savo santykį reikia padalinti į dvi tikslias dalis: santykį su dvasiniu gyvenimu ir su materialiu. Materialaus egzistavimo atžvilgiu reikia pasistengti būti maksimaliai ramiais, kad neperneščiau ten įtampos ir nepasitenkinimo, kurį jaučiu dėl savo dvasinio vystymosi.
Toks yra mūsų darbas, ir jeigu žmogus moka tinkamai viską sudėlioti į vietas, jis labai greitai eis pirmyn dvasiniame pasaulyje.
Reikia suprasti, kad materialus gyvenimas duotas mums ne tik tam, kad parūpintų būtiną duonos kąsnį, tačiau kaip neatsiejamas dvasinės raidos papildymas. Materialiu turime vystytis taip, kaip dvasiškai, ir galiausiai pasistengti sujungti du pasaulius draugėn.
Dar išvysite, kaip nuostabiai viskas susijungia į vieną. Mano mokytojas Rabašas dirbo statybose armuotoju, betonuotoju, vėliau buvo batsiuvys, tarnavo ofise. Jis ėmėsi bet kokio darbo, nes tuo metu buvo nepaprasta su darbais. Žmogus privalo dirbti, būti santuokoje, išlaikyti šeimą, pasistengti viską subalansuoti. Būtent esant tinkamui visų gyvenimo sričių balansui žmogus galės tinkamai eiti pirmyn.
Bet kuriuo atveju tai užtruks metų metus… Juk būnant šiame žemiausiame, blogiausiame pasaulyje pamažu statome laiptus, vedančius į visos kūrinijos viršūnę. Ir mes jau šiek tiek pakilome šiais laiptas, bet šios pakopos kol kas neįsisąmonintos kaip kūdikio – kuris gyvena, tačiau nesupranta savo gyvenimo: nei kur gyvenąs, nei dėl ko, nei kam. Tam jam dar reiks daug augti. Bet kada nors tai būtinai priaugsime.

#283680

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – dvasinis kapitalas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Slaptas sielos vystymasis

Klausimas: Norint pasiekt Izraelio Žemę reikia priimti laidavimo sąlygą?
Atsakymas: Sąvoka „žemė“ reiškia dvasinį pagrindą. „Izraelio žemė“ – tai ne Palestina ar Izraelio valstybė, o dvasinė savybė, kur žmonės būna abipusės meilės būsenos.
Komentaras: Kabaloje aiškinama, kad „žemė“ (ėrėc – hebr.) – tai noras, o „Izraelis“ – tai tie, kurie siekia Kūrėjo, davimo savybės.
Toroje rašoma, kad žmonėms priėjus prie Sinajaus kalno (t.y. kai tarp jų atsiskleidė neapykanta) jiems buvo iškelta sąlyga: arba jūs susivienysite, arba čia bus jūsų laidojimo vieta.
Atsakymas: Vienybė – tai pagrindinis gamtos dėsnis ir mes turime jį realizuoti. Esmė ta, kad po Didžiojo sprogimo mūsų noras susprogo į daugybę norų ir mes turime juos sujungti.
Visa gamta siekia vienybės, tik labai lėtai, laipsniškai, pagal savo dėsnius. O iš mūsų reikalaujama susivienyti tarpusavyje aukščiausiame gamtos lygmenyje – žmogaus lygmenyje.
Ir čia kyla problema: mes neįsisąmoniname, nesuprantame, nenorime to realizuoti. Bet mums vis dėlto teks atlikti tą užduotį arba geruoju, arba, kaip sakoma „per kančias į laimę“.

#283095

Iš 2021 m. gegužės 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos tendencija

Meilė – tai vienybė

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Klausimas: Sakote, kad norint „pamilti artimą, kaip save“ pirmiausia reikia pamilti save. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Prieš pradėdamas dirbti ties meile kitiems, turi pajausti, kiek myli save, visą laiką galvoji apie save, negali atsisakyti nieko savo. Tau svarbiausia patenkinti save, kad būtų gerai tau. Tu niekaip negali galvoti apie kitus.
Kai visą tai tikrini ir jauti, koks esi egoistas, tada imi suprasti, kad tau nieko nereikia, tik perkelti tokį požiūrį į save mylimą ant kitų.
O tas, kuris dar nejaučia, kad myli tik save, ir net labai stipriai, negali pradėti dirbti ties meile artimui. Jis nesupranta, kas yra meilė.
Meilės kategoriją pasiekiame iš meilės sau, kai visuomet esu apie save, visuomet dėl savęs. Pavyzdžiui, dabar sėdi patogiausioje padėtyje ir jau galvoji apie tai, kaip greitai grįši namo, pailsėsi, atsigulsi ant sofos. „Kur mano šlepetės, kur mano televizorius, kur mano vakarienė?“ Kitaip tariant, nuolat sieki komforto. Nori pralinksminti tik save mylimą, apklostyti, paguldyti į šiltą lovą.
Tai reikia gerai savyje pajausti. O pajausti tai galima dešimtuke.
Kai dešimtuke sieki galvoti apie kitus, tada tiksliai pajauti, kiek myli vien save. Tau nereikia draugų, nereikia nieko. Tu negali galvoti apie nieką – vien apie save.
Būtent iš šio blogio įsisąmoninimo jau gali kalbėti apie tai, kaip turi mylėti kitą. Tu turi meilės sau pavyzdį. O dabar padaryk taip, kad su kitu elgtumeisi taip pat, kaip elgiesi su savimi. Tai nėra paprasta.

#259685

2019 m. gruodžio 29 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk save

Mėgautis meile kitiems

Iš meilės sau