Norėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Esame savo egoistiniame nore, kuris natūraliai priverčia mus rūpintis tik pačiais savimi. Todėl jei norime jausti ir suvokti Kūrėją, pakilę į dvasinį egzistavimą, turime priešintis savo egoizmui ir kovoti prieš jį, kad užuot sekę savo nuomone eitume pagal Toros, Kūrėjo nuomonę.

Šis darbas (nusižeminimas, savo egoistinio noro nulenkimas Kūrėjo noro atžvilgiu) turi vykti nepaliaujamai, ir taip kuriame aukštesnįjį pasaulį virš šio pasaulio.

Toks darbas vadinamas tikėjimu aukščiau žinojimo, nes mes Kūrėjo norą laikome aukščiau savojo, keldami save aukščiau gavimo jėgų prie davimo jėgų. Nepaisant noro atitolti nuo kitų, mums reikia nusižeminti draugų atžvilgiu. Ir taip formuojame savyje Kūrėjo savybes, imame jausti Jį pagal savo savybių panašumą.

Šis darbas tampa vis aiškesnis, labiau fokusuotas, tikslesnis. Vis iš naujo grįžtame prie savo noro mėgautis, kad vėl performuotume jį, iš naujo organizuotume. Tačiau jei pakeisime savo norą į Kūrėjo davimo norą, tai vietoj šio pasaulio išvysime aukštesnįjį, dvasinį pasaulį, tikrą ir amžiną.

Tam nuo žinojimo pereiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kodėl tai vadinama tikėjimu, o ne tiesiog aukštesniosios pakopos nuomone? Mat kaskart kuriame Kūrėjo savybę virš savo noro mėgautis, virš davimo savybės. Išeitų, kad tai ne šiaip tikėjimas ar davimas, Kūrėjo nuomonė, o tikėjimas aukščiau žinojimo, kitaip tariant, virš Malchut viešpataujanti Bina.

Tik taip vis aukščiau kylame, kol išsilaisvinę iš šio pasaulio jautimo ir atskleidžiame aukštesnįjį pasaulį, ir taip einame, kol visiškai įgyjame Binos savybę. Pirmiausia atitolstame nuo Malchut ir įeiname į Biną, o paskui ir Malchut įsijungia į Biną, ir taip pasiekiame Kėtėr.

Šiame darbe kiekvienąsyk vis labiau atskleidžiame Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį. Pamažu įeiname į pramintą kelią, vedantį mus į supratimą, kas yra kūrinys, kaip sukurta žmonija ir visa visata, visa gamta, pasauliai. Viskas turi įsijungti į mūsų kelią, leisti mums vis labiau išsiaiškinti ryšį tarp visų dalių ir jausti save kūrinijos viduje.

Tuo pat metu neišvengiamai krisime ir painiosimės. Pereinant iš būsenos į būseną, iš pakopos į pakopą, visa, kas buvo anksčiau, išsitrina ir mes netenkame visų pojūčių, įeidami į naują pakopą. Juk tikrovę suvokiame dešimtyje sfirų, ir kai jos atsinaujina, kai ateina naujas noras ir virš jo naujos dešimt sfirų, tai vyksta fundamentalūs mūsų kli pokyčiai, kur jaučiame tikrovę. O todėl atsiplėšiama nuo ankstesnės būsenos, nuo dvasinio suvokimo bei jautimo ir pereinama į naują būseną.

Reikia priprasti prie tokių perėjimų, kurie vadinasi „diena“ ir „naktis“ Kūrėjo darbe. Nauja diena neateina be nakties, be naujų, neištaisytų kelim atskleidimo. Ir atsidūrę šiuose naujuose noruose, nesuprantame, kur esą, susipainiojame. Tai vadinama naktimi dvasiniame darbe.

Reikia priprasti prie tokio darbo naktimis, prie tamsos jautimo, pojūčių ir supratimo netekimo, įsisąmoninti tokių būsenų būtinybę, be jų neįmanoma ateiti į naują būseną, į naują pakopą. Būtent darbas tamsoje padeda pamatyti, ko trūksta norint, kad diena susilygintų su naktimi, o tamsa nušvistų kaip šviesa, kad ateitume į būseną, kur viskas – diena.

Visas šis kelias nuo pradžios iki galo eina per nusižeminimą, savo egoizmo sutaikymą, kol imsime vis labiau su juo dirbti. Nuo Malchut iki Binos palenkiame savo norą, o įgydami Binos pakopą, davimo pakopą, imame žadinti norą mėgautis ir kylame iš Binos į Kėtėr.

#286887

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. pamokos „Nusižeminimas ir susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diena ir naktis dvasiniame pasaulyje

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Po tamsos išaušta

Klausimas: Ar yra ryšys tarp termino „masach“ (ekranas) ir „kisuf“ (uždengimas)?
Atsakymas: Taip, toks ryšys egzistuoja, nes ekranas – ir yra egoizmo padengimas, leidžiantis žmogui būti virš egoizmo, kitaip tariant, aukščiau savo įprastinės prigimties.
Dėl šio uždengimo žmogus ima jausti tai, kas už mūsų pasaulio, už mūsų egoizmo. O savo egoizme jis jaučia tik šį pasaulį.
Tad „ekranas“ ir „padengimas“ – vienas ir tas pats.

#286991

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistiniai terminai: „masach“

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Klausimas: Jei pats, savo valios jėga įveikiu kokį nors egoistinį norą, tai šitai dar nėra ekranas?
Atsakymas: Tai ne ekranas, ne egoizmo įveikimas, o tiesiog išskaičiavimas, kai pasitelkęs didesnį norą nugali mažesnįjį.
Klausimas: Kabalistai rašo, kad išeiti iš egoistinės prigimties galima tik veikiant supančiai Šviesai (or makif). Skaitydamas kabalistines knygas žmogus pritraukia sau tą jėgą ir ji keičia jo prigimtį. Kaip galiu būti tikras, kad tai nėra mano subjektyvus, psichologinis nusistatymas?
Atsakymas: Esmė ta, kad imi suprasti, kas parašyta knygose, atskleidi sau jų vidinį turinį.
Klausimas: Vadinasi, yra koks nors indikatorius, rodantis man, kad dabar pakilau virš savo egoizmo?
Atsakymas: Ne. Čia nėra jokių indikatorių, žmogus pats viską supranta. Jam tai paaiškina iš aukščiau.
Komentaras: Bet juk tai vis vien subjektyvu?
Atsakymas: Viskas subjektyvu, juk žmogus suvokia tai savo noruose – egoistiniuose, antiegoistiniuose – nesvarbu kokiuose. Šitai jis suvokia.
Klausimas: Ir nėra kaip objektyviai patikrinti?
Atsakymas: Ėmęs savo pojūčius tikrinti su tuo, kas pasakyta knygose, žmogus supranta, jog teisingai suvokia pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant žmogus sako, turįs ekraną, ir to niekas negali patikrinti. Ar vis dėlto yra kokių nors požymių?
Atsakymas: Yra. Žmonės turintys panašias savybes, gali tai pajausti ir patikrinti.

#286954

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ekranas „nusėda“ ant noro?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Nuo žemiško ekrano – prie dvasinio

Klausimas: Kokiuose šaltiniuose pirmąsyk vartojamas terminas „ekranas“ (hebr. masach)?
Atsakymas: Šis terminas minimas Toroje, „Knygoje Zohar“ ir kitose kabalistinėse knygose. Bet jis tik pas kabalistus. Juk vidinė Toros prasmė suvokiama tiktai ekranu.
Didis kabalistas Ari ėmė šį terminą vartoti plačiai.
Klausimas: O jūsų mokytojas dažnai jį vartojo?
Atsakymas: Žinoma. Visur! Pradedant Ari masach terminu galima paaiškinti kabalisto elgesį.

#286916

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistiniai terminai: „masach“

Ekranas juodame troškimo kosmose

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Klausimas: Kur yra ekranas: prote ar jausmuose?
Atsakymas: Ekranas yra ten, kur yra noras. Vos tik žmoguje atsiranda noras, ten gali būti įgytas ketinimas naudotis tuo noru, kad pakiltum virš jo. Tai ir yra ekrano kūrimas.
Klausimas: Ar galima išvystyti ekraną be grupės, vienam, vien skaitant knygas?
Atsakymas: Iš principo galima, ir ne tik skaitant knygas. Bet tai kur kas sudėtingiau nei dirbant grupėje.
Grupė padeda tuo, kad gali priartinti Šviesą, Kūrėjo veikimą taip, kad žmogus gauna aukštesniąją jėgą ir sukuria ekraną.

#286878

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas – dvasinis jutimo organas

Kaip atsiranda ekranas?

Kas yra tas ekranas?

Klausimas: Šiandien girdime daugybę patarimų, kaip nuolatos būti pozityviam. Kaip džiaugtis tuo, ką mums atneša gyvenimas?
Atsakymas: Jei manai, kad viskas išeina iš Kūrėjo, kuris emanuoja tik gėrį, tuomet nėra problemų. Tau telieka nusiteikti, kad priimtum šitai kaip gėrį.
Tam reikia studijuoti kabalą ir būti kabalistinėje visuomenėje. Ir tuomet tau bus aišku, ką su savimi daryti.
Klausimas: Jei žmogus tik pradeda savo kelią, ar reikia mokėti atleisti žmonėms, kurie jam sukelia nemalonumų?
Atsakymas: Ne, nemanau. Tai kyla iš krikščionybės, ir tai neturi nieko bendro su dvasingumu.
Klausimas: Ar žmogus turi jaudintis dėl to, ką apie jį pasakys kiti?
Atsakymas: Žiūrint kokiame lygmenyje. Reikia mėginti pakilti į tokį lygmenį, kad tau būtų svarbi Kūrėjo, o ne aplinkinių nuomonė. Reikia būti susijungus, susiliejus su Kūrėju ir realizuoti Jo norus. Tai svarbu.
Tave turėtų jaudinti, kaip įgyvendinti kūrimo programą.

#284308

Iš 2021 m. birželio 13 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis matyti gėrį

Gėris – veikti kitų labui

Atmerkime akis!

Klausimas: Prie kur atvedė Kūrėjo ir kūrinio savybių taisymas?
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu kūrinys tik gavo, o paskui Kūrėjo altruistinės savybės susimaišė su kūrinio egoistinėmis savybėmis, o tai ir sukėlė sudužimą.
Kitaip tariant, noras gavęs dėl kitų, kad perleistų per save visą aukštesnįjį malonumą, ėmė gauti dėl savęs, neperduodamas to kitiems.
Mūsų pasaulyje sudužimas atsiskleidžia taip: nūnai kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir duoti – tik su egoistiniu ketinimu.
Tačiau dėl šito tarp mūsų egzistuoja ryšys. Jei kiekvienas tik gautų, tarp žmonių visai nebūtų ryšio, kaip tarp mažų vaikų, nesuprantančių ir nejaučiančių vienas kito. Norint ką nors imti arba duoti reikia jausti kitą.

#285615

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Kokia gavimo ne dėl savęs esmė?
Atsakymas: Gauti ne dėl savęs reiškia, kad išnaudoju visas savo galimybes tam, kad užpildyčiau kitus. Kai visi žmonės taip veikia, tuomet jie užpildo kitas kitą, ir išeina, kad jie visiškai tarpusavyje susiję, formuoja vieną vienintelį, vienintelį bendrą norą, kuriame atsiskleidžia aukštesnioji jėga. Kiekvienas žmogus ir visi kartu suvokia tą jėgą ir būna jos amžinybės ir tobulumo lygmenyje.
Pamažu einame prie to. Aukštesnioji jėga valdo mus. O mes iš savo būsenos turime ateiti prie visiško tarpusavio ryšio ir gauti tik dėl kitų, dėl Kūrėjo. Toks ir yra mūsų sukūrimo tikslas, mūsų taisymosi tikslas.

#285577

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo užmanymas – džiuginti kūrinius

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs