Klausimas: Palyginote tašką širdyje su grūdu mėšle. Ar grūdas yra taškas širdyje, o mėšlas – širdis?
Atsakymas: Taip, širdis yra egoizmas, t.y. mėšlas, trąšos, kurios lemia mūsų augimą.
O taškas širdyje – tai Kūrėjo dalis iš aukščiau. Jis turėtų pradėti dygti būtent iš šio pasaulio, iš šio „mėšlo“ – egoizmo. Ir tai nėra lengvabūdiškas posakis.
Esmė tokia, kad Kūrėjas specialiai sukūrė tokias priešingas sistemas – egoistinę ir altruistinę, kad galėtume iš egoizmo viską perimti tiek, kiek tai svarbu altruistiniam vystymuisi. Kitaip tariant, kiek galime panorėti šio augimo ir perduoti ten jėgas iš egoizmo, tiek ir užaugsime. Tai rimtas ir ilgas darbas, tačiau būtent taip galėsime tobulėti.
Todėl mūsų darbas paremtas prieštaravimais: egoizmas ir altruizmas, dešinioji, kairioji ir vidurinioji linijos. Viskas priklauso nuo to, kiek galime pasisavinti iš mėšlo-egoizmo, kad pakeltume ir išaugintume tašką širdyje.
#260861

Iš 2020 vasario 9 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepaperkamasis taškas širdyje

Kaip padėti žmogui, kurio taškas širdyje atsiskleidė

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Įsivaizduokite, kad tapote bedarbiu, o kai nėra darbo – nėra ką valgyti. Ir staiga kas nors pasiūlo jums darbą, kitaip tariant, duoda maisto, drabužių, visko, ko reikia. Panašiai turime būti dėkingi Kūrėjui už suteiktą galimybę dirbti. Yra tokių, kuriems Jis nesuteikė tokios galimybės – likusieji milijardai negavo kvietimo dirbti Kūrėjui ir gauti atlyginimą, t. y. Chasadim šviesą, gebėjimą tapti tokiu duodančiu kaip Kūrėjas ir įžvelgti davimo jėgoje gaunamą milžinišką dovaną.
Todėl žmogus turi džiaugtis, kad gavo širdies apsunkimą – vietą darbui. Tai vieta, kurioje Kūrėjas jį traukia, kviečia pas save. Jeigu Kūrėjas pripildo žmogų toje vietoje, kurioje jis yra, tuo Jis žmogų atstumia nuo Savęs. Reikia suprasti šį santykį ir į kritimą žiūrėti kryptingai.
Todėl, kai man atrodo, kad šviesa nešviečia, turiu tai priimti kaip kvietimą ieškoti būdų pačiam skleisti šviesą tamsoje. Atskleisdamas man tamsą, Kūrėjas parodo sudužusį norą. O aš turiu ten nukreipti Chasadim šviesą, kad Ji norą apšviestų.
Jei teisingai žiūrėsime į būsenas, tai pamatysime, kad kiekvienoje jų, neva šviesioje ar tamsioje širdyje ir prote, visuomet yra ką papildyti, kad susilietume su Kūrėju, taptume bendro darbo partneriais. Kūrėjas žengia žingsnį, aš žengiu antrą ir papildau Jį. Ir taip visą laiką: Jis ką nors daro, aš taip pat. Dėl to imu vis geriau suprasti Kūrėjo veiksmus, galiu juos padalinti į etapus, žingsnius, atsekti priežastis ir pasekmes. Taip randu priežastinį ryšį ir pagerinu savo veiksmų kokybę.
Vadinasi, aš jau priimu tai ne kaip širdies apsunkimą, o kaip Kūrėjo kalbą, kuria jis kreipiasi į mane. Visuose pakilimuose ir kritimuose imu jausti kėlim sandarą ir jų pripildymą, pokalbį su Kūrėju, save ir Jį.
Pradedu jausti dešimtuką tarsi muzikos instrumentą, leidžiantį išreikšti save ir išgirsti, pajausti Kūrėją dešimtuko viduje kaip melodijoje, sugrotoje dešimčia klavišų.
Bendras mano ir Kūrėjo darbas susideda iš to, kad kiekvieną akimirką stengiuosi papildyti būseną, kurioje atsidūriau. Suvokiu, kad šią akimirką gavau iš Kūrėjo: visi pojūčiai ir supratimas atėjo iš Jo, o aš turiu tai papildyti iki „nėra nieko kito tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“.
Ir aš tai darau ne primityviai vienas prieš vieną, nuo savęs Kūrėjui, o per dešimtuką. Imu jausti, kaip mes su draugais turime susivienyti, kad garantuotume teisingą atsaką Kūrėjui.
Visas dešimtukas susivienija taip tarpusavyje laiduodamas, kad sudarytų mūsų bendrą atsakymą Kūrėjui. Kūrėjas keičia mūsų būsenas, o kiekvienas mūsų turi pakreipti save taip, kad subalansuotų dešimtuką, atvestų visus į vieną mintį, vieną ketinimą kartu suteikti Kūrėjui malonumą.
Todėl kiekvienas nori jausti kitą ir visus kartu, kad mes pajaustume, jog Kūrėjas patenkintas. Taip vis labiau imsime artėti prie Kūrėjo, kalbėti su Juo. Tai bendravimo su Juo kalba: visuose dešimtyje kėlim pajausime ryšį, mechanizmą, leidžiantį mums vieniems su kitais kalbėtis. Jei mes kartu su draugais, tai girdime Kūrėją ir kalbamės su Juo.
„Tegul žmogus padeda artimui“ – per ryšį su draugais galime perduoti Kūrėjui savo mintį, norą ir išgirsti Jo balsą bendrame mūsų kli.
Tai ypatingas pojūtis, kai jaučiamės ne šiaip kartu, o kaip vienas. Taip susivienijus kyla rezonanso efektas: visos atskiros harmonikos susijungia draugėn ir ne šiaip duoda galią, bet dėl mūsų vienybės pereina į naują kokybę.
#255631

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rasti Šviesą?

Kaip pritraukti Šviesą?

Kaip sugauti taisančią Šviesą?

Klausimas: Sakykime, žmogus kol kas nerado grupės ir studijuoja kabalą vienas. Kaip jam pasireiškia kritimai? Tai kažkoks atitrūkimas, nenoras skaityti knygas, klausyti mokytojo?
Atsakymas: Taip. Jis jaučia nuovargį, atitolimą, mato, kad nieko nepasiekia. Taip Kūrėjas stumia jį pirmyn, kad jis, nepaisant kritimo, depresijos, tęstų paieškas. Iš esmės, šiandieninė depresinė pasaulio būsena rodo, kad žmonija gauna impulsus iš Kūrėjo tam, kad priartėtų prie Jo.
Klausimas: O kaip žmogui grupėje pasireiškia kritimas?
Atsakymas: Grupėje žmogus tobulina jį vystančią teigiamą jėgą. Tai vienintelis judėjimo pirmyn metodas. Juk, kai tu pradedi jungtis su visa grupe, tai stumia tave pirmyn, tu vystai davimo, palaikymo savybę, susijungi su kitais, naudojiesi jų jėgomis, kad nuolat judėtum.
Klausimas: Vadinasi, grupėje kritimai pasireiškia, kai žmogus neturi jėgų arba energijos įsilieti į grupę?
Atsakymas: Taip, bet ne tik. Kai tu turi norą mokytis, kur tu juo naudojiesi? – Taip pat grupėje. Todėl grupė pasireiškia kaip kaupiklis: tu jai atiduodi, kai turi energijos perteklių, ir gauni iš jos, kai tau trūksta energijos.
Klausimas: Vadinasi, grupė yra tam tikras sukauptos energijos bankas. Kai žmogus kyla, jis atiduoda savo energiją į grupę, bando rūpintis, kad visi turėtų tikslo svarbą, o kai jis leidžiasi, tai gauna iš sukauptos energijos banko ir praktiškai nejaučia šio kritimo?
Atsakymas: Taip. Tai ir yra rezonansinis kontūras, su kuriuo mes patys generuojame bangas arba jas gauname.
Jei aš investuoju į grupę, kiek įmanoma negalvodamas apie save, tai kritimas gali tetrukti keletą sekundžių, kitaip tariant, kritimai būtini, bet yra praktiškai nejuntami.
Svarbiausia – suprasti: jei aš esu teisingoje grupėje, teisingoje visuomenėje, moksle, tada visa tai tempia mane pirmyn, palaiko, amortizuoja mano kritimus, paverčia juos kilimais, kompensuoja ir išlygina, tad aš einu pirmyn ne duobėtu, o daugmaž lygiu keliu.
Žinoma, kelias taip pat turi būti su įvairiausiais pokyčiais – pliusas-minusas, aukštyn-žemyn, – bet ne tokiais ryškiais, kaip žmogui, kuris nėra susijęs su kabala.
Klausimas: Jei žmogus apskritai nejaučia kritimų, ką tai rodo?
Atsakymas: Vadinasi, jis nepakankamai dirba su savimi. Paprastai toks laikotarpis būna pradedantiesiems, kai jie dar nėra pripratę, neįsitraukė į mokslus. O paskui jiems prasideda kritimai, ir daugelis išeina iš grupės, bet po kurio laiko grįžta, juk niekur nedingsi.
#261759

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę?

Klausimas: Pradėjęs studijuoti kabalą, viską suvoki kaip pasaką, kaip naują žodžiais neapsakomą gyvenimą. Po tam tikro laiko – galbūt, taip matau per savo egoizmą – viskas virsta rutina. Sunku eiti net į rytines pamokas, nors nuoširdžiai norisi duoti, juk esu pasižadėjęs, kai buvau pakilios būsenos. Kaip ją atnaujinti, kad visą laiką turėčiau energijos?
Atsakymas: Pradėjus studijuoti kabalą, pirmyn viliojo egoizmas: atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją, viską žinoti, suprasti, valdyti savo gyvenimą ir, apskritai, visą pasaulį. Jauteisi didvyris, radęs aukso gyslą.
Iš pradžių kiekviena pamoka kėlė naujų įspūdžių, ir viskas buvo gerai. Vėliau viskas tavo akyse apsiblausė, ėmei atsijunginėti, nes pradėjusi veikti Aukštesnioji šviesa tau atskleidė, kad nesi į Ją panašus, esi Jai tolimas.
Taigi, Ji tau šviečia, o tu jautiesi leidžiamas žemyn: niekas neįdomu, netraukia, gyvenimas išbluko. Jautiesi kažkoks luošys, viskas aplinkui atgrasu. Tai Aukštesniosios jėgos, kurią sužadinai mokydamasis, poveikis.
Tu tą pajutai po metų, aš – po dviejų savaičių. Kaip dabar prisimenu – tai buvo klaiki būsena. Tačiau drauge ji labai įdomi. Iš pradžių, jai ištikus, žmogus nežino, kas tai ir dėl ko.
Ir kas gi po to? O tada prasideda labai rimto darbo su savimi periodas. Tavęs daugiau nevilios pirmyn saldainiuku ir nestums lengvais kumštelėjimais iš nugaros. Turi pats prisiversti judėti pirmyn, sistemingai dirbti, ir tamsa po truputį išsisklaidys.
Sėkmės! Svarbiausia – kantrybė ir kasdieninis kruopštus darbas. Kelią įveiks einantis.
#251528

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų kalba

Kur mus veda jėga, šiuo metu veikianti visą pasaulį, visus mus kartu? Anksčiau Aukštesnioji jėga visada veikė pasirinktinai, skirtingai veikdama kiekvieną tautą, kiekvieną grupę, kiekvieną žmogų.
Tačiau dabar matome, kad ji veikia visus vienodai, neleisdama niekam pabėgti, ir tvirta ranka veda mus prie ypatingų santykių , ypatingų tarpusavio ryšių.
Labai tikiuosi, kad koronavirusas privers mus atsisakyti savo egoizmo ir pasaulis sugebės virš jo pakilti. Pasaulis kol kas nesupranta ir nejaučia tokių pokyčių, perėjimo nuo egoistinės sistemos prie altruistinės poreikio.
Aukščiausia jėga, Kūrėjas, per koronavirusą taiso pasaulį. Pats virusas neturi proto, jausmų ar veiksmų laisvės. Bet Aukštesnioji jėga vienu mostu ima vartyti visą tikrovę, visą žmoniją, traktuodama visus kaip vieną sistemą, vieną kūną. Tai didis veiksmas, ir mes gyvename nuostabiu laikotarpiu.
Jei iki galo atskleisime šį procesą ir pamatysime, kaip jis veda iš mūsų dabartinės būsenos iki galutinio tikslo, tai suvoksime, kad jis sukurtas mus suvienyti ir sukurti iš mūsų vieną sistemą, vieną žmoniją, vieną žmogų su viena širdimi, leisdamas mums atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį tarp mūsų.
Jei mūsų tarpusavio santykiai egoistiški, tai vadinama gyvenimu šiame pasaulyje. Ir kai pereisime nuo jų prie sistemos, grįstos meile, vienybe, empatija, tai bus dvasinė, aukščiausia sistema, ateities pasaulis.
Kiekvienas nustos jausti save kaip atskirą nuo kitų, nustos jausti gyvenimą tarp gimimo ir mirties. Kadangi visi būsime sujungti vienas su kitu neribotai, tai šiame ryšyje beregint pajausime amžiną dvasinį gyvenimą.
Ši būsena pamažu pradeda realizuotis. Mes artėjame prie tokios tikrovės, tereikia didesnio jautrumo jau egzistuojančiai būsenai. Tik nuo mūsų priklauso, kiek panorėsime tai atskleisti savo vienybės jėga.
Net egoistiniame pasaulyje yra žmonių, kurie supranta tai stipriau nei kiti. Dabar mums reikia pasistengti suvokti savo naują būseną, kuri pakeis ankstesniąją, ji vadinama ateities pasauliu. Gamta mus mato kaip vieną žmogų, apimdama mus visus, o mes lygiai taip pat turime žvelgti į ją.
Pagaliau priėjome prie tokių pokyčių žmonių visuomenėje, kai galime pasakyti, kad priklausome paskutiniajai kartai, Mesijo kartai. Mesijas yra jėga, ištraukianti mus iš egoizmo į vienybę, iš nutrūkusio ryšio su Kūrėju į ryšį su Juo, iš atotrūkio nuo amžinojo gyvenimo į amžinąjį gyvenimą.
Tai ne fantazija, o tikrovė, kuri netrukus bus visiškai atskleista. Programa jau parengta iš anksto ir pradėjo veikti, tačiau jos įgyvendinimo greitis priklauso nuo mūsų.
Jei mūsų grupė judės į priekį, eidama priešakyje, tada galėsime paspartinti vystymąsi ir greitai atvesti visą žmoniją į naujo pasaulio atskleidimą. Žmonija kasdien vis labiau pasirengusi priimti šią žinią.
#262582

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Pergalė prieš žmoniją

Viruso trajektorija

Klausimas: Žodis „Kūrėjas“ labai mane painioja. Tai kažkoks senelis ar kažkas kita?
Atsakymas: O kodėl Jis turėtų būti senas? Galbūt Jis jaunas ir gražus?
Tačiau, jei rimtai, tai susitarkime: pasaulėdaroje egzistuoja pati aukščiausia jėga, kuri apima visą gamtą ir viską, kas joje vyksta. Ši aukščiausia jėga vadinasi „Kūrėjas“.
Ji neturi nieko bendra su mūsų pasauliu, mūsų kūnais, mūsų pavidalu. To nėra! Tik jėga! Įsivaizduokite elektrinę ar magnetinę jėgą, lauką. Tas pats ir čia.
Laukas, apimantis absoliučiai viską, vadinamas Kūrėju, nes Jis kuria, veikia. Turime atskleisti šį lauką. Esame jame, bet nejaučiame jo poveikio sau. Todėl privalome kažkaip save pakeisti, kad galėtume tai pajausti.
Ką reikia dėl to padaryti? Sakoma: jei sukursite grupę, kurioje suartėsite su savo draugais, tada šiame davimo veiksme pradėsite jaustis arčiau šio lauko ar atokiau nuo jo. Tai labai panašu į elektrinių krūvių sąveiką magnetiniame lauke. Tai ir yra jo atskleidimo principas.
Išvada: Mums reikalinga grupė, kad jos padedami atskleistume Kūrėjo lauką.
#262296

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Atskleisti Kūrėjo lauką

Kur rasti Kūrėją?

Klausimas: Kodėl tiek daug kančių tenka visai žmonijai, jei šios kančios tiesiogiai neveikia taško širdyje? Kodėl jos apskritai reikalingos ir ką jos duoda? Koks kančių ryšys su taško širdyje pabudimu?
Atsakymas: Kad tai suprastume, turime išstudijuoti bendrą sielos struktūrą. Siela visiems viena, ir mes visi esame joje kaip jos skirtingos dalys dar nuo bendros sielos sudužimo laikų, vadinamosios Adomo nuodėmės.
Sieloje yra penki egoizmo storio sluoksniai. Be to, ji yra padalinta pagal savybes į įvairiausius derinius. Todėl sunku pasakyti, kodėl kiekvieno žmogaus vienoks ar kitoks likimas.
Tai jau priklauso nuo sielų vystymosi. Juk mes nuolat jungiamės vienas su kitu, susiliejame, atsiskiriame, nutolstame. Neįmanoma aprašyti, kaip visapusiškai ši sistema sąveikauja tarpusavyje, atsižvelgdama į mūsų pradinius komponentus, kai mes buvome vieningi, paskui visiškai atsiskyrėme ir dabar pamažu pradedame jungtis.
Galutinis tikslas – tai tas pats susivienijimas, kuris buvo pradžioje, tik su visomis mūsų pastangomis, kuriomis jungdamiesi mes tampame absoliučiai tapatūs Aukštesniajai jėgai, Šviesai, Kūrėjui.
O kad kiekvienas turi tokį painų likimą, ir mums neaišku, kodėl vieni žmonės kenčia mažiau, o kiti daugiau, – dėl to reikia pažinti visą sistemą, ir tada pamatysime, kiek viskas yra tobula, ir nėra jokių nuolaidų nei užtarėjų nė vienam žmogui.
Kita vertus, jūs nematote visos gyvenimų grandinės. Jūs nesuprantate, kas buvo su anais ir kas bus su šiais. Bet galiausiai niekas negali pasakyti, kad tam yra geriau, o anam nieko neteko, pradedant nuo pačių žymiausių kabalistų ir baigiant paprastais, tolimais nuo kabalos žmonėmis, kurie dar negimė ir neaišku, kaip ir kur egzistuoja.
Niekas negalės papriekaištauti, kad Aukštesnysis valdymas neteisingas. Aš garantuoju. Suvokdami šią sistemą, jūs pamatysite, kiek ji yra integrali ir kiekvieną akimirką nukreipia mus tik į tai, kad pasiektume absoliučią, tobulą būseną.
#261100

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Klausimas: Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“? Juk malonumas – tai pripildytas kli (indas), o kančia – pripildymo nebuvimas. Išeitų, kad Kūrėjas mano viduje?
Atsakymas: Taip, tikrai taip. Džiaugiuosi, kad priėjote prie teisingos išvados.
Klausimas: Remiantis tuo, „suteikti malonumą Kūrėjui“ – tai teisingai viduje nukreipti save į davimo ir meilės savybę?
Atsakymas: Žinoma. Visas pasaulis mumyse. Išorėje nieko nėra.
Paskaitykite, ką kabala aiškina apie tikrovės suvokimą. Mes suvokiame tik tai, kas kyla mūsų pojūčiuose ir įsivaizdavimuose. Visas kosmosas yra mūsų sąmonės viduje. Ir Kūrėjas – mūsų sąmonės viduje. Ir visi esame jūsų sąmonėje.
Būtent taip viską suvokiate. Nieko keisto čia nėra, ir nėra jokių prieštaravimų. Susipažinkite su kabalistine literatūra apie tikrovės suvokimą. Tai įdomu.
#260981

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Būdas pradžiuginti Kūrėją

Ko nori Kūrėjas?

Klausimas: Po to, kai Abraomas sukūrė „Israel“ grupę, ėmė juos mokyti dvasinės metodikos, įskaitant sūnus – Izaoką bei Jokūbą. Vėliau Jokūbas perdavė ją mokytojams-levitams. Jie gavo parengtą metodiką ar ji nuolatos vystėsi?
Atsakymas: Kabalos metodika tautoje vystėsi laipsniškai, per tą laiką, kai augantis egoizmas vertė žmones ieškoti stipresnių ryšių. Egoizmas kyla – vadinasi reikia pakilti virš jo meilėje, jis dar labiau kyla – reikia dar labiau pakilti virš jo meilėje, tarpusavio ryšyje.
Taip dėl egoizmo žmogus kyla tautos tarpusavio ryšio pakopomis į meilę kitiems, ir nuo šio tarpusavio ryšio ir meilės į Kūrėją. Išeina viena bendra sistema.
Meilė – tai tinkamas žmonių susijungimas, kai jie sąveikauja tarpusavyje, nuolatos padėdami kitas kitam. Lygiai tas pats ir su Kūrėju.
Visas dvasinis darbas vyksta būtent virš egoizmo. Didėdamas egoizmas verčia žmogų augti drauge su juo. Tai ir yra taisymosi metodika.
#259075

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Sisteminė Izraelio tautos raidos analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gimimo metodika

Visuomenės vienijimo metodika

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Klausimas: Kodėl vaikai žaidžia natūraliai, tikroviškai, o suaugusiam žaidimas atrodo kaip melas? Mes suaugusieji nelabai mėgstame žaisti.
Atsakymas: Tačiau mes visąlaik žaidžiame!
Komentaras: Galbūt, nesąmoningai. Tačiau, jeigu dabar pasakysite man „Pažaiskime kokį nors žaidimą…“
Atsakymas: Tu atsakysi: „Neturiu laiko. Man reikia užsiimti svarbiais reikalais.“ Nors visi rimti dalykai – vien apsimetinėjimas.
Vaikams žaidimas – aiški, įsisąmoninta būtinybė, kad vystytųsi ir užpildytų savo laiką ir mintis. Jie jaučia tame savo egzistavimo prasmę. Jiems žaidimas itin svarbus. Pažvelkite į mažą, sergantį vaiką: jis karščiuoja, bet vis tiek žaidžia. O suaugęs žmogus jau nepajėgus.
Todėl jam reikia pateikti tą žaidimą, kurį su mumis sumanė Kūrėjas, kaip patį svarbiausią, ir tuomet jis pamatys, kad kiekviena jo gyvenimo akimirka vertinga, nes jis gali susieti tai su žaidimu su Kūrėju.
Iš tikrųjų viskas, ką matome aplink, surengta Kūrėjo. Jis taip žaidžia su mumis, kad per visas šitas aplinkybes, per visą pasaulį (hebr. k. žodis „pasaulis“ – olam kyla iš žodžio alama – „paslėptis“), per visas paslėptis būtume susiję su Juo.
#261017

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Žaidimas – tai labai rimta