Klausimas: Ko turėtume saugotis per šias likusias dienas iki kongreso?
Atsakymas: Reikia saugotis pašalinių minčių ir galvoti tik apie ryšių sistemą, kurią norime tarpusavyje atskleisti taip, idant kiekvienas širdies gilumoje pajaustų, jog yra susijęs su kitais.
Ir kiekvienas iš mūsų atskleidęs viduje šį vidinį ryšį – tuoj pat suras ten tikrąją Šviesą, Kūrėją!
Tarp Šviesos ir norų akimirksniu įvyksta atitikimas. Tą akimirką, kai pajausi nors mažiausią dvasinį norą, – jis iškart įgaus formą. Indas negali būti be formos.
Dvasiniame pasaulyje neįmanoma rasti neveikiančio mechanizmą, kurį reiktų užvesti ir paleisti.
Baal Sulamas rašo, kad dvasiniame pasaulyje „įėjimas ir durys“ visada atsiveria kartu. Durys matosi tik jeigu praviros, kitaip tariant, indas/ noras ir Šviesa/Kūrėjas mums atsiveria tą pačią akimirką.

Iš 2010 m. lapkričio 3 d. pamokos pagal straipsnį „Tremtis ir išlaisvinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atakuodami jungiamės

Vien tik vienybės lašo nepakanka

Viskas priklauso nuo tikėjimo sėkme!

Klausimas: Daugelis žmonių prieš kongresą skundžiasi, kad viskas netikėtai lūžta: elektriniai prietaisai, baldai, daiktai krenta iš rankų, dūžta ar net tiesiog rankose subyra.
Toks įspūdis, kad materialus pasaulis pradeda byrėti… Ar tai tikrai susiję su artėjančiu didžiuliu kongresu?
Atsakymas: Žinoma, yra įtampa, aiškinamės tikslą, norą jam, jo vertę, aiškinamės, kokią kainą turiu sumokėti už savo tikslą, ir ar jį atitinka mano draugai ir pan.
Bet tai nuostabus laikas: paskaitykite, kaip išeinama iš Egipto – bijant, paskubomis, gaunant smūgius per Faraoną-egoizmą, tamsoje…

Klausimas: Kaip žiūrėti į mūsų ankstesnius draugus, kurie buvo kartu, o po to paliko mus? Galbūt mes dabar turime progą kreiptis į juos ir vėl pasikviesti?
Atsakymas: Į kongresą iš viso pasaulio suvažiuoja „taškai širdyje“. Būtent dabar turime unikalią galimybę sukurti bendrą vieningą kli.
Per visus tuos metus daug žmonių bendravo su mumis fiziškai ir virtualiai, prisijungdavo prie pasaulinės kabalos grupės veiklos.
Kad ir dėl kokių priežasčių jie laikinai atitolo, džiaugsimės matydami juos visus kongrese.
Visi, kurie kada nors yra buvę su mumis, pradėję eiti kabalos studijų keliu, yra brangūs ir artimi mums.
Mes jūsų laukiame! Iki susitikimo kongrese!

Klausimas: Ar šis kongresas taps mūsų išėjimu iš egoistinio Egipto?
Atsakymas: Turime būti tikri, kad taip ir bus! Be abejonių! Susirenkame į kongresą, susijungiame, visi jaučiame, kaip tai svarbu, nežiūrint to, jog mūsų lyg ir netraukia davimas draugui ar Kūrėjui.
Išėjimo sąlyga – maitintis „maca” (kukli, nerauginta duona) esant būtent turtingame, sėkmingame, sočiame, visko pertekusiame Egipte.
Tremtis prasideda tada, kai tu ją pajunti. O grįžimas iš tremties – tai ne gyvenamos vietos pakeitimas, o tame pačiame, ankstesniame tavo Egipte  Kūrėjo atvėrimas, davimo savybės atskleidimas… tavyje. Ši savybė ima tau šviesti.
Todėl dabar prieš išlaisvinant turime pajausti, kaip mums trūksta dvasinės laisvės! Tada atskleisime Kūrėją ir Aukštesnįjį pasaulį – davimo savybę mūsų noruose.
Viskas vyksta ne persikeliant iš vienos vietos į kitą, o to paties vienintelio noro viduje. Ta pati Erec Gošen, buvusi pati sėkmingiausia Egipto sritis, virsta mums Sinajaus dykuma.
Dvasiniame pasaulyje nėra vietos – viskas vyksta noro viduje, kuris patiria šias būsenas: Erec Knaan, nusileidimas į Egiptą, gerasis ir blogasis Egiptas – septyni gėrovės metai ir septyni bado metai, pabėgimas iš Egipto į Sinajaus dykumą,o per ją į pažadėtąją žemę – visa tai vyksta vienoje vietoje – nore, tačiau priklausomai nuo mūsų pojūčių jame.
O kai per „40 metų” tame nore pasiekiame Binos pakopą, tada dykumos viduje atveriame Izraelio žemę („tekančią pienu ir medumi”) ir galutinai ištaisytą būseną – viskas vienoje vietoje, kuri vadinama Begalybės pasaulio Malchut centriniu tašku. Keičiasi tik mūsų požiūris į norą ir jo vertinimas.
Kiek panorėsime įjungti į Malchut devynių pirmųjų sfirų savybes – pagal tai ji gauna įvairiausias savybes: nuo blogiausių iki pačių geriausių. Viskas priklauso tik nuo Malchut, mūsų noro perimti aukštesniosios pakopos savybes ir tapti tokiu kaip Jis. Viskas vyksta tik žmogaus noro viduje.

Iš 2010 m. spalio 31 d. pamokos, pagal Baal Sulamo straipsnį „Apie Jehudą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis Pragaras ir Rojus

Išeiti iš tremties

Ar esi pasirengęs pabėgimui?

Pastaruoju metu gaunu daug laiškų apie tai, kad žmonės jaučia didžiulį dvasios pakilimą, susijaudinimą ir įtampą, ko anksčiau nejautė nė prieš vieną kongresą.
Anksčiau jie atvažiuodavo dėl malonumo, džiaugsmingai laukdami, o dabar be viso to dar jaučia nerimą.
Tai dėl ryšio tarp mūsų. Niekada anksčiau nedirbome ties mūsų tarpusavio ryšiu taip ryžtingai ir beatodairiškai. Taip intensyviai nestudijavome visų Baal Sulamo straipsnių – „Toros dovanojimas“, „Laidavimas“ ir kt., neteikėme tokios svarbos ryšiui tarp mūsų.
Dabar dėl mūsų abipusio įsiskverbimo, visi „užsikrečia“ vieni nuo kitų vidinėmis vibracijomis, perduoda vieni kitiems norus, entuziazmą, įspūdžius. Būtent tarpusavio įsijungimas suteikia kiekvienam pojūčiui tokią įtampą.
Dabar neslopindami to vidinio nerimo pojūčio, privalome jį pripildyti džiaugsmu ir tikrumu, kad pasieksime kažką didelį.
O norą, kurį sukūrėme tokiu abipusio įsiskverbimu, dėl kurio kol kas jaučiame vidinį nerimą ir rūpestį, pripildysime pasitikėjimu – laidavimu ir džiaugsmu – malonumu.
Tačiau kiekvienas privalo džiaugtis, kad visas vidinis nerimas atsiranda, nes jis ėmė labiau jausti kitus ir bendras susijaudinimas persiduoda jam. Dabar tai itin jaučiama.

Iš 2010 m. spalio 31 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į Šviesą

Atakuodami jungiamės

Teisingai įsilieti į kongresą

Klausimas: Kuo pasireikš mūsų tarpusavio susijungimas kongrese?
Atsakymas: Mes tarpusavyje susijungiame ne tik kongrese, bet ir kasdieniniame gyvenime. Rytinė pamoka – tai, iš esmės, koncentruotas mūsų tarpusavio susijungimas.
Vienu metu visame pasaulyje drauge su mumis mokosi tūkstančiai žmonių. Mes studijuojame tuos pačius šaltinius, tą pačią medžiagą, skaitome dienoraštį, atsakinėjame į klausimus dvasinio stimuliatoriaus sistemoje, dainuojame tas pačias dainas, žodžiu, gyvename viena tematika. Dėl to įsijungiame vieni į kitus.
Su kiekviena diena tas mūsų tarpusavio susijungimas tampa vis gilesnis, kol nepasiekiame laidavimo būsenos.
Juk kas yra laidavimas? Tai toks minimalus mūsų susijungimo lygis, kuris atitinka pirmąją dvasinę pakopą, kai Šviesa gali šviesti mūsų dvasinio indo viduje.

Iš 2010 m. spalio 27 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lapkritį mes laukiame visų jūsų!

Kaip sušukti, kad būtum išgirstas?

Teisingai įsilieti į kongresą

Klausimas: Iki kongreso liko savaitė. Kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti šį laiką?
Atsakymas: Per likusias dienas turime pasiruošti: kuo daugiau matyti, klausytis muzikos, dainų, dirbti su straipsnių konspektais, kalbančiais apie sielų susijungimą („Toros dovanojimas“, „Laidavimas“, „Taika“, „600 000 sielų“, „Vienas dėsnis“ ir t. t.). O svarbiausia – stengtis pajausti, kad einame vienybės link.
Turėsime atakuodami jungtis, ir jeigu pasieksime tokį galingą vidinį ir išorinį spaudimą, kad pajausime, kaip susirenkame kartu, tai tuo savyje sužadinsime vidinę Šviesą.
Kitaip tariant, neliksime su savo išoriniu noru, kuriame veikia supanti Šviesa, o dėsime visas pastangas, kad supanti Šviesa mūsų indus/norus iš išorinių paverstų vidiniais ir juose atsiskleistų kaip vidinė Šviesa!
Skirtumas tarp šių dviejų Šviesų didžiulis – juk supanti Šviesa veikia išorinius, dar nesusijungusius norus, kurie yra už mus jungiančio ekrano.
Ekranas – tai jėga, leidžianti būti aukščiau egoistinio noro, kad galėčiau duoti artimui ir susijungti su juo („duoti, kad duotum“ arba „gauti, kad duotum“).
Jeigu savo norui mėgautis įgyju ekraną – norą susijungti su visais į vieną sielą, tai aš iš išorinio sielos indo tampu vidiniu.

Ir manęs nebežadina supanti Šviesa, savyje pajuntu vidinę Šviesą! Tai vadinama pirmąja dvasine pakopa. Šios būsenos aš laukiu ir ruošiuosi ją patirti kongrese.Suprantama, paskutinėmis dienomis mūsų laukia daugybė visokiausių kliūčių: staiga dingsta noras ar galimybė važiuoti, ir vėl atsiranda, nėra jėgų atsikelti į pamoką, problemos namuose, darbe, nuotaikų pasikeitimai – kas tik nori.Tačiau reikia suprasti, kad šis „širdies apsunkinimas” būtinas! Tai lyg pereiti per „Galinę jūrą”, lyg bėgti nuo Faraono, lyg prieiti prie Sinajaus kalno, kur atsiskleidžia neapykanta (sina) ir tarpusavio atsiskyrimas.
Būtent to mums ir reikia. Turime laiminti tokias būsenas, priimti jas su meile ir supratimu!
Viliuosi, kad mūsų draugai visame pasaulyje supras ir priims šitai būtent taip. Juk taisydami tokius nutolimus, sunkumą (avijut) noruose (avijut) mes pakylame.
Jei nebus tokių kliūčių – nebus ką taisyti! Kaip tada pakilsime, ant ko atsistosime?

Iš 2010 m. spalio 26 d. pamokos pagal straipsnį „600 000 sielų”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiruošti kongresui?

Viskas priklauso nuo tikėjimo sėkme!

Mūsų būsena šiandien ir rytoj

Klausimas: Kongrese, kuriame susirinks septyni su puse tūkstančio žmonių, aš noriu atskleisti mūsų tarpusavio ryšį.
Kaip turėčiau dirbti per tris kongreso dienas?
Atsakymas: Tai labai paprasta. Dvasine prasme kalbame apie vietą, turinčią labai didelę galią.
Atvykęs ten pajausi, su kokia jėga aplinka tave veikia. Nevalingai įsiliesi į šį srautą ir iš tavęs nieko neliks.
Veikiant tokiai didelei ir stipriai aplinkai tu natūraliai įsitrauki jos vidun.
Visi, kas atvyks į kongresą pozityviai nusiteikę, ištirps bendrame siekyje. Tokia žmogaus prigimtis.
Ir vis dėlto, kiek gi žmogus dirba viduje? Ar pasitelkia protą ir jausmus ne tik tam, kad laikytųsi bendroje tėkmėje, tokioje veržlioje ir kažkuo netgi klaidinančioje?
Ar jis daro išvadas, išskaičiavimus? Ar prideda savo įkvėpimą? Ar irkluoja pats, ne visiškai atsiduodamas srovės valiai?
Tai labai svarbu ir čia viskas priklauso nuo pasiruošimo.

Iš 2010 m. spalio 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė mintis

Vien tik vienybės lašo nepakanka

Kongresas priartina mus prie Kūrėjo

Klausimas: 2009 m. kongrese mums pavyko pasiekti ypatingą pojūtį, kurį pavadinote „vienybės lašu“. Ką tada suvokėme ir kuo galime tai papildyti artėjančiame didžiuliame kongrese?
Atsakymas: 2009 m. kongrese pajutome, kad tarpusavio vienybėje yra ypatingas, nepriklausantis nuo mūsų ir esantis aukščiau mūsų visų taškas.
Jeigu susijungsime tarpusavyje, galėsime nuo jo priklausyti, siekti jo, susivienyti aplink jį ir būti jo saugomi. Šis „vienybės lašas“ – tai mūsų tarpusavio ryšiu sukurta aukšta jėga, sauganti mus nuo visų negandų.
Tačiau šito nepakanka. Šiame laše savo dvasinėmis kibirkštimis susijungiame į vieną kibirkštį.
Jeigu prie šios bendros kibirkšties pridėsime savo davimo, laidavimo norus, tai imsime iš šių į vieną sulipdytų kibirkščių, atskleisti jų ryšį – mūsų sielų ryšio sistemą. Kiekvienas ryšys tarp kibirkščių – tai abipusės neapykantos ir meilės virš jos santykis.
Pirmu atveju visi sujungiame savo kibirkštis (taškus širdyse) į vieną didelę kibirkštį ir tada suvokiame, kokia tai aukšta būsena, egzistuojanti pati sau – kažkokia realybė ne mumyse. Sukūrėme kažką nauja, kažką, kas gimė tarpusavio ryšyje.
O jeigu pridedi prie to dar truputį noro, visi šie taškai širdyse ne tik susijungia į šią kibirkštį, bet ir atsiskleidžia visas egoizmas tarp jų, visa neapykanta, o virš jos – meilė.
Kitaip tariant, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšio tinklas ir šiame ryšyje galime pajausti dvasinį pasaulį – Kūrėją.
Tai reiškia, jog po laidavimu pasirašai remdamasis savo atskleidžiamais norais. Be taško juose atsiskleidžia blogis ir sutikimas būti aukščiau jo.
Juk šitas tinklas kuriasi iš mūsų norų, kurių atsižadame susijungdami virš jų ir pakeisdami neapykantą meile.
Kaip kitaip užmegzčiau ryšį su kitais? Tiesiog susijungti į vieną kibirkštį nepakanka, tai netikras ryšys, juk visą egoizmą palikome apačioje. Aš turiu pakilti virš jo, virš Sinajaus kalno (neapykantos kalno).

Iš 2010 m. spalio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neįkainojamas vienybės lašas

Sutelkti vienybę savyje

Pagrindinė mintis

Pokalbis rusų k.

Klausimas: Jeigu viskas priklauso nuo minties jėgos, kodėl negaliu dalyvauti kongrese sėdėdamas namie priešais televizorių su puodeliu kavos ir cigarete?
Atsakymas: Patikėk, aš tave suprantu, irgi taip mėgstu. Bet reikalas tas, jog man reikia įkvėpimo. Turiu gauti įspūdį iš grupės.
Man reikalinga kuo stipresnė, kuo iškilesnė visuomenė, atkakli, siekianti tikslo grupė – komanda, žmonių masė, kuri mane paveiktų ir iš manęs padarytų tai, ką nori.
Ar galiu patirti tokį įspūdį sėdėdamas namie priešais televizorių? Jeigu – taip, tai nėra problemų, sėdėk namie.
Bet mes juk pažįstame savo prigimtį. Žmogus turi rasti vietą, kurioje galėtų ištirpti visuomenėje, perimti jos protą ir jausmus.
Tegul manyje pakeičia viską, kas pripildo mano širdį ir protą ir tada aš tikrai vystysiuos kūrimo sumanymo link.
Kūrėjas dirba su grupe, kaip pasakyta: „savo tautoje gyvenu“, o manimi – neužsiima. Jeigu įsijungiu į grupę, tai joje turiu ryšį su Kūrėju.
Taip atskleidžiu jo mintį, kuri dėl to mano pasirinkimo tampa mano mintimi taip, kad net imu suprasti ir priimti Jo programą dar nepradėjus jos realizuoti.
Apie tai kalbama Baal Sulamo straipsnyje „Tiesioginis ir netiesioginis poveikis“. Jeigu susijungiu su Kūrėju, man atsiveria galimybė planuoti veiksmus taip, tarsi planuočiau aš, o įgyvendintų Jis.
Jei suvokiu Kūrėjo mintį, tuomet Jis man suteikia tokią galimybę. Ir, žinoma, visa tai – meilės rezultatas. Taip mūsų vaikai valdo mus, savo tėvus.

Iš 2010 m. spalio 10 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lapkritį mes laukiame visų jūsų!

Kaip gauti jėgų, kurių neturiu?

Iš tiesų pakeisti likimą!