Klausimas: Mes taip sėkmingai pravedėme praktinius užsiėmimus Europos kongrese, tai kodėl negalime jų taip ir toliau pravedinėti kas savaitę kartu su Jumis?
Atsakymas: Visada reikia abejoti savo sprendimais, nes tikrasis atsakymas ateina iš aukščiau, iš Kūrėjo, – ir to aš mokau savo mokinius, kai atvirai jiems sakau, kad dar tiksliai nežinau, kaip pasielgti. Aš – mokytojas ir mokau juos, kad jie turi laukti atsakymų ne iš savęs ir ne iš manęs – o tik iš Kūrėjo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo garsiakalbis

Kaip paklusnus molis meistro rankose

Klausimas: Vilniaus kongrese mums atsivėrė naujos „durys“. Kaip įkišti koją ir neleisti joms užsiverti?
Atsakymas: Visų pirma reikia bijoti šitai prarasti, drebėti dėl pasiektos būsenos didingumo, kaip tik įmanoma stiprinti mumyse nugulusius įspūdžius.
Mes nepateksime pro šias duris vienu kartu. Reikės mėnesių, kad tai įgyvendintume. Juk mes įžengiame į gimdymo laikotarpį, o gimdymas vyksta įvairiai: kartais jis trunka dvi dienas, o kartais ir porą savaičių. Šiaip ar taip, nesvarbu, kiek laiko mums reikės, kalbama apie procesą, apimantį gimdymo sąrėmius, o ne apie vienkartinį įvykį.
Mes kelyje, ir jei tu nori, kad procesas toliau  nenutrūkstamai rutuliotųsi, tai turi teisingai jį suvokti. Tu tęsi kelią ne dėl to, kad jis malonus ir jaudinantis. Tau nesvarbi pati būsena – svarbiausia, tu žinai, kad ji suteikia Kūrėjui maksimalų malonumą. Reikia perjungti vektorių nuo gavimo į davimą.
Jeigu prijungsi tokį ketinimą, eisi pirmyn. Žinoma, tai iš karto sukels burnoje kartoką skonį – tačiau tai užtikrins tau tobulėjimą. Paskui tu pajausi tikrąjį skonį – bet jau susilietęs su Kūrėju, duodamas. O dabar tu sužadini Šviesą, kad ji tai įgyvendintų.
Bet jeigu tu įkvėptas malonių pojūčių, jeigu džiaugiesi tuo, kad pagaliau patyrei, kaip nuostabu vienytis su draugais, – šis jausmas turi egoizmo prieskonį ir todėl neišliks. Juk tave nori pastūmėti pirmyn ir todėl iš tavęs atims šią būseną. Tu patirsi sukrėtimą, pamirši tą būseną, leisiesi į paieškas ir vėl prieisi prie to, bet jau labiau pasiruošęs persiimti ne jausmu, o ketinimu.

Iš 2012 m. kovo 26 d. pamokos tema „Klausimai apie kongresą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilti šviesos greičiu

Ilgas kelias į baimę

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

1 pamoka

2 pamoka

3  pamoka

4 pamoka

5 pamoka

Klausimas: Kiek svarbus Europos kongresas, ir kaip jis susijęs su pasauline būsena žemyne?
Atsakymas: Keletą šimtmečių Europa buvo laikoma žmonijos „švyturiu“. Ji užkariavo pasaulį, pavergė jį, kolonizavo, pajungė sau, norėdama parodyti visam pasauliui, kad būtent taip reikia elgtis. Ji matė tame žmonijos ateitį.
Tačiau viskas įvyko priešingai – gražios, šviesios ateities nepavyko sukurti nei Vakarų, nei Rytų Europoje. Dabar visa likusi pasaulio dalis, dirbusi Europos labui (azijiečiai, afrikiečiai ir t. t.), palaipsniui pradės reikšti Europai savo pretenzijas.
Jeigu Europa nori tinkamai įsitvirtinti savo ir likusio pasaulio akyse, taip, kad artimiausi metai negrįžtų bumerangu, ji turi kuo greičiau persiorientuoti į naują integralią visuomenę, įtvirtinti ją ir priartinti prie to likusią žmoniją. Tuo ji parodys, kad būtent integralume yra jos ateitis.
Jei Europa dirbs ta linkme, tuomet, žinoma, ji turi ateitį, ir likusi žmonijos dalis seks paskui ją, nes tai atitinka gamtos dėsnius.
Jei to nedarys, patirs griūtį. Netruksime pamatyti, kaip iš Eurazijos žemyno, galbūt ir Rusijos, praktiškai nieko neliks. T. y. Europa likusio pasaulio atžvilgiu taps tokia pat, kaip dabartinė Afrika Europai.
Tai gali nutikti labai greitai, nes ekonomika ir visuomenė – labai trapios, tarpusavyje taip susijusios, kad kokioje nors vienoje vietoje įvykęs lūžis (kaip dabar Europos bendrijoje) tuoj pat paveikia visas šalis, visus sluoksnius. Viskas gali sugriūti kaip kortų namelis.
Europa privalo suprasti ir suvokti, kad jos ateitis – homeostazės, t. y. pusiausvyros su gamta būsenos siekis, gamtos tendencijų nagrinėjimas. Tai sąlyga, kurią ji turi atitikti.
Šito moko kabalos mokslas, mūsų integrali visuomenė ir tarpusavio laidavimas, kurio esmę mes stengiamės visiems paaiškinti. Todėl mūsų kongresas turi būti skirtas šiai temai, taip pat kreipimuisi į Europą.
Turime būti pasiruošę protestams, mitingams, demonstracijoms, kurios bus organizuojamos visose šalyse.
Šiaurės Amerikos grupės nuolat platina brošiūras su nuosekliais mūsų aiškinimais, ir tampa akivaizdu, kad visuomenė pradeda tai suvokti, reikalauti išsamesnio aiškinimo, stengiasi įtraukti mus į bendrus veiksmus ir t. t.
Tą patį reikia organizuoti ir Europoje. Atsižvelgdami į europiečių kalbas ir kiekvienos šalies mentalitetą, turime iš anksto paruošti teisingai išdėstytos, gerai, gražiai pateiktos reklaminės medžiagos paketą. Privalome tuo rimtai pasirūpinti iš anksto.
Integraliojo švietimo įdiegimas masėse – tai svarbiausia, ką galime padaryti Europoje.

Iš 2012 m. vasario 12 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui ruošiame metodiką

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Išeitis – susivienijime

2012 m. kovo 23-25 dienomis Vilniuje pirmąkart istorijoje rengiamas tarptautinis kabalos kongresas „Mokomės vienytis“, kuriame dalyvaus ir  prof. Michaelis Laitmanas!

„Vienybė tai nauja realybė, apie kurią neturime jokio supratimo. Tai nauja, iki šiol mūsų nejausta materija, turinti Gamtos savybę – davimo savybę. Tapdami šios materijos dalimi, apsigyvendami joje, atveriame kitokią, naują dimensiją ir pasijuntame tarsi kitoje planetoje. Šį naują matavimą atskleidžiame tos naujosios materijos savybėje – t. y. duodami. Vienybė nėra paprastas abipusis ryšys, geri santykiai ar pasitikėjimas. Vienybė – tai naujos, neegzistuojančios mūsų pasaulyje savybės atskleidimas. Įgiję šią savybe ir prilygę Gamtai, suvokiame savo mintis ir jausmus, esame darnoje su Gamta.“ – prof. M. Laitmanas

DAUGIAU INFORMACIJOS >>

REGISTRACIJA >>

Nuo šiol turime stiprinti tai, ką pasiekėme, auginti tą vienybę, kuri gimė tarp mūsų kongrese. Šis taškas turi daugkart padidėti, ir nors pradžioje kelias rodėsi neįveikiamas, nepabaigiamas, iš tikrųjų taip nėra. Dvasiniai etapai daug trumpesni už pirmąjį, paruošiamąjį.
Kai pakylame iš Malchut ir susiliejame su Zeir Anpinu, dvasinė jėga sustiprėja 60 kartų, o kai Zeir Anpinas pakyla į IŠSUT, sukuria 600 kartų didesnį poveikį. Kiekviena nauja pakopa įjungia 10 sfirų ir prideda dar vieną įkrovą, stiprindama mūsų galią didėjančia tvarka: 6 000, 60 000.
Nepamirškime ir to, kad dvasinio pakilimo reikalauja visas pasaulis. Turime perduoti jam išsitaisymo metodiką, visuotinio susivienijimo metodiką. Turime ištaisyti krizę šiame pasaulyje, nes ji plėsis, apimdama visus be išimties, iki paties paskutinio kaimo, mažiausio kampelio. Ji pasireikš kiekvienoje šeimoje ir kiekvienam asmeniškai. Tai įvairialypė krizė, apimanti visas žmogaus veiklos sritis.
Todėl mums visiems teks dirbti auklėtojų, metodikos platintojų vaidmenyje. Kol visas pasaulis neužmegs bendro abipusio ryšio, kol visi netaps tokie kaip mes dabar, krizė nesibaigs. Mes manome, kad tai neįmanoma, tačiau iš tikrųjų pasauliui bus truputį lengviau nei mums. Didesnėje masėje norai  ir mintys  lengviau sklinda vidinėmis tarpusavio ryšio gijomis. Juk bendra siela niekur nedingo – mes atskirti tik savo pojūčiuose. Žmonės labai greitai supras mus, suartės ir susijungs su mumis.
Svarbiausia dabar – sustiprinti jungimosi jausmą, kilusį kongrese. Tai tikrieji dvasiniai vartai. Tarp mūsų yra naujokų, kuriems tiesiog patiko būti su draugais; yra žmonių, kurie jaučia kažką daugiau; yra žmonių, kuriems šis jausmas pasireiškia jau kaip dvasinis atskleidimas, kaip pirmas suvokimas, o ne tik kaip susijungimas, o kai kurie netgi pasistūmėjo dar toliau. Mes atstovaujame visam spektrui, aš esu labai patenkintas šiais slenksčiais bendrame inde, kurie rodo, kad jis gyvena ir vystosi.
Dabar tereikia įsitvirtinti, pamatysite, kad tai sąlyginai lengva. Turime nors truputį saugoti mūsų vienybę, nepaisydami trukdžių. Mes grįžtame namo ir svarbiausia tada – saugoti, saugoti tai, ką pasiekėme.
Aš laikausi draugų, nekreipdamas dėmesio į atstumą, o į pasaulį žvelgiu iš šalies. Tarsi sėdėčiau lėktuve ar traukinyje ir visas pasaulis man – ten, už lango: išorėje viskas praslenka pro šalį, o man svarbu tai, kas vyksta viduje. Ši vidinė ugnis svarbesnė nei kas nors kita, svarbesnė už patį gyvenimą. Aš viską sudėlioju į vietas, suskirstau pagal svarbą, o tada svarbiausia – išsilaikyti viršuje, piramidės viršūnėje, pojūtyje, kurio pasiekiau. Su juo aš pasiruošęs numirti, nes jame slypi amžinybė.

Iš 2011 m. gruodžio 9 d. pamokos pagal straipsnį „600 tūkstančių sielų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės taško gimimas

Laikas atėjo!

Pasaulio labui, Kūrėjui džiaugsmui

Po kongreso apėmė niūroka būsena, lyg apgaubė rūkas, bet tai – gerai. Taip ir turi būti. Po sočių pietų tampi storas, nerangus, negali judėti.
Taip ir po kongreso – pripildei savo „pilvą“ visais puikiais pripildymais, kurie ten buvo, ir po truputėlį pradedi virškinti, dėl to šiek tiek atsipalaidavai. Lyg žvėris, kuris pasisotino ir dabar snausdamas laukia, kol kūnas suvirškins maistą.
Pamatysi, kaip už savaitės kitos, grįši prie įprastos būsenos. Negalima vengti jokios būsenos – reikia tik tyrinėti jas iš šalies. Dabar esi tokios būsenos, kai tavęs niekas nejaudina – nei draugas, nei mokytojas, nei kabala, nei apskritai pasaulis. Nieko nenori – tik miegoti, negali ir nenori pabusti, paklusniai pasiduodamas tėkmei.
Nesipriešink, pasistenk iš pradžių išnagrinėti šią būseną kaip mokslininkas tyrinėtojas. Dabar tau viskas nesvarbu, nieko nesinori, tik mėgautis savo dykaduoniavimu. Jautiesi kaip visiškas nulis, kurio širdyje ir galvoje tvyro rūkas, tarsi snaudi.
Tad išnagrinėk šią būseną atidžiai ir rimtai, kad suprastum, kodėl ją gavai ir ko Kūrėjas iš tavęs nori, kuo tokia būsena naudinga?
Pirmiausiai išnagrinėk ją, o ne venk. Tada suprasi, ką daryti toliau.
Tokios būsenos neišvengiamos. Jos mus apima tarsi liūtą, kuris pagavo grobį, pasisotino, o dabar ilsisi. Kai gauni pripildymą, reikia laiko jam įsisavinti. Tai ganėtinai ilgas periodas, jis reikalingas, kad iš naujo susitvarkytų visos sistemos.
Privalu kontroliuoti šį procesą, o ne stengtis jį tuoj pat nutraukti.
Nesibaimink, kad niekada neprabusi – mes tau padėsime. Tereikia nuolat tikrinti savo būseną, ne kovoti su ja, o tik suprasti, kur esi. Nesigraužti, kad esi bejausmis gyvulys, o tik žiūrėti į save, į savo būsenas iš šalies. To užtenka.
Savigrauža –  jau negerai. Ji nepadeda ir netaiso! Juk galop imsi save teisinti, guostis tuo, kad nesutinki su tokia būsena. Taip pradeda veikti apsauginė egoizmo jėga.
Tačiau, jei stebi kaip nepriklausomas mokslininkas savo gyvūninį kūną kaip miegantį sotų liūtą, matai kokį procesą pereini. O pabudimas ateis.

Iš 2011 m. gruodžio 15 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai atslenka tamsa

Kritimas – tai džiaugsmas

Vienybės taško gimimas

Kongresas baigėsi. Jame pasiekėme didelės sėkmės, nes patyrėme mums visiškai naują dvasinę būseną. Tai bendro vieningo naujai gimusio noro pojūtis, kuris yra aukščiau mūsų ir laiko mus viršuje. Jei prisijungsime prie jo, tai pakilsime aukščiau mūsų kūno, aukščiau mūsų pasaulio.
Šis noras – kol kas mažytis, mes dar negalime jame pajausti Aukštesniojo pasaulio. Iš jo, tarytum iš sėklos lašo turi išsivystyti parcufas – dvasinis kūnas, mūsų bendra siela.
Baal Sulamas straipsnyje „600 000 sielų“ rašo, kad kūrinijoje sukurta tik viena siela, kuri pasidalijo į 600 000 dalių. Mūsų užduotis – surinkti šias dalis į vieną.
Sujungdami jas aukščiau mūsų egoizmo, nepaisydami jo, pradedame jausti šiame taške erdvės plėtimąsi, o šioje erdvėje – Aukštesnįjį pasaulį.
Šį tašką atskleidėme, tartum radome, pajautėme ir dabar suprantame, kur jis apytiksliai yra, kaip pakilti aukščiau savęs, kaip susisiekti su juo, kaip pradėti jį jausti ir kaip su juo gyventi.
Šis pojūtis nuolat išslys, netgi manysime, kad jis visiškai dingo. Tačiau jis niekur nedings, nes nėra dingimo dvasiniame. Bendromis pastangomis grupėje, net tuo, kad vėl įsijungiame kongreso įrašą, dėl jėgos, sklindančios iš jo, sugebėsime vėl prisijungti prie šio taško.
Mums gimė bendras sąlyčio taškas, esantis ne mumyse, iš kurio pasistengsime išvystyti naują bendrą kli. Tai jau kitas vystymosi etapas.

Iš virtualios 2011 m. gruodžio 11 d. pamokos

5 pamoka

6 pamoka

7 pamoka