Kiekvienam žmogui kyla savi norai ir jis stengiasi juos patenkinti. Bet yra žmonių, kurie prieštarauja, priešinasi norams. Tai irgi valdo Kūrėjas. Jis perstatinėja mus kaip figūrėles ant šachmatų lentos.
Neturime jokios valios laisvės, todėl nėra prasmės charakterizuoti žmogų: geras jis ar blogas. Ir nėra ko jam laukti kokių nors pasekmių, savo poelgių atgarsių: nei rojaus, nei pragaro, kad ir kas tai išvis būtų. Kaip sakoma knygoje „Zohar“: „Visi esame kaip gyvūnai.“
Ir iš tikro, kur tavoji valios laisvė? Net jeigu tau kyla jos iliuzija, tai tik dėl to, kad aiškiai nesupranti, ko norįs. Kūrėjas specialiai nustato tavyje tokius nurodymus, tokius valdymo signalus, kurie sukuria laisvų veiksmų viziją − ne daugiau.
Todėl įsisąmoninti, kad „Nėra nieko kito tik Jis“, reiškia visų pirma suprasti, jog esame sraigteliai didžiuliame mechanizme.
Nuo ko gi prasideda žmogus? Žmogus prasideda nuo valios laisvės. O kad ją pasiektų, žmogui reikia iki jos išsivystyti. Todėl iš pradžių žmogus tūkstančius metų vystosi savo egoizme, kuris valdomas Kūrėjo iš aukščiau, o paskui jame atsiranda „taškas širdyje“. Kitais žodžiais tariant, kyla dar vienas noras – papildomas, priešingas visiems kitiems. Jis suskaldo žmogų į dalis, kankina ir veržia.
Šis noras, žinoma, taip pat ateina iš Kūrėjo. Iš niekur daugiau jis negali atsirasti, tiesiog iš oro neatsiras. Juk žmogus – tai kūrinys. Todėl netgi taško širdyje atsiradimas dar nedaro mūsų laisvais – laisvais nuo Kūrėjo.
O nuo ko gi dar galima būti „laisvam“? Jeigu yra vienintelė Jėga, kuri visus valdo iš viršaus, tai mano laisvė gali būti tik gebėjimas šią jėgą neutralizuoti.
Kokiu būdu tai galiu atlikti? Be to, jeigu, tarkim, ją neutralizuosiu, kas tada iš manęs liks? Kokias jėgas turėsiu, kokį protą? Kaip rinksiuosi? Kas mane skatins veikti? Visiškai nesuprantama. Jeigu egzistuotų dvi jėgos, tai rinkčiausi vieną iš jų. O jeigu yra tik viena, vadinasi valios laisvės nėra? Tai kam gi tada viskas sukurta? Kad būtų galima šituos vabalėlius valdyti?
Ne, prasmė yra. Ji tokia: kūrinys, t. y. žmogus įvaldęs dvi priešingas jėgas ir varijuodamas tarp jų, ima pavyzdį iš Kūrėjo, perima Jo savybes, kopijuoja Jį ant savęs. Nuosekliai, kartas nuo karto, savybė po savybės, palaipsniui žmogus iš Kūrėjo perveda sau vis didesnį informacijos kiekį ir galiausiai visiškai prilygsta Kūrėjui.
Tada pagal tai, kiek žmogus panašus į Kūrėją, tiek savarankiškai pradeda save valdyti taip, kaip jį valdytų Kūrėjas. Ir netgi daug geriau.
Juk jame atsiranda tikslingai sukurtas noras: žmogus nori būti priešingas Kūrėjui. Bet vietoj to, perėmęs iš Kūrėjo programą, valdymo metodą žmogus pradeda teisingai save valdyti nepaisydamas savojo egoizmo.
Taip išeina, kad Kūrėjas sukūrė žmogų blogu. Taip ir pasakyta: „Aš sukūriau blogį. Ir kartu Aš daviau tau metodiką, kad ištaisytum šį blogį į gėrį. Tada tu tampi panašus į Mane ir laisvas, savarankiškai atlieki su savimi visus veiksmus.
Tavo rankose dvi vadžios: tavo blogoji egoistinė prigimtis ir tavo geroji altruistinė prigimtis. Imk, kopijuok Mane ir taikyk sau. Tada vadinsiesi Adam, iš žodžio „domė“ – panašus į Kūrėją.“
Taigi turime galimybę išsivaduoti iš Aukščiausiojo valdymo, nebūti marionetėmis ir nesakyti, kad „Nėra nieko kito, tik Jis“. Be Jo yra dar viena jėga – to žmogaus, kuris kopijuoja Kūrėją ir viską daro už Jį, jėga. Ir čia iš tikrųjų slypi valios laisvė, nes tada dirbame su dviem priešingomis kūrinio savybėmis: su egoizmu ir su davimo savybe.

Iš 2011 m. sausio 29 d. pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su Kūrėju

Tokia neapčiuopiama sąvoka − laisvė

Dėlionė iš 613 vienos sielos dalių

Klausimas: Jeigu pasaulis – integralus, globalus ir yra valdomas Kūrėjo per į šį pasaulį prasiskverbiantį aukščiausią sumanymą, tai kodėl mes negalime egzistuoti tiesiog atitikdami šiuos dėsnius ir harmoningai?
Atsakymas: Reikalas tas, kad mes „esame paslėptyje“ – nejaučiame tikrų ryšių tarpusavyje. Tas netikras paveikslas su iškreiptais ryšiais tarp žmonių, kurį mes dabar jaučiame, vadinasi „mūsų pasaulis“. Kai tiktai mes atskleisime tikrąjį ryšio tarp mūsų vaizdą, mes pasijusime tarsi naujame pasaulyje. Tai bus globalus, dvasinis pasaulis, nepriklausomas nuo mūsų fizinių kūnų, kuriame nėra gimimo ir mirties, – juk mes nesame pririšti prie kūnų. Kiekvienas iš mūsų jaus save ne kaip didelės sistemos mažytę dalelytę, o jaus visą šitą milžinišką sistemą. Ir todėl kiekvienas jaus save amžinybėje. Mes pajusime tą jėgą, kuri mus sieja tarpusavyje – ji vadinasi „Kūrėjas“. Kūrėjas (Bore) sudarytas iš žodžių (bo-re), kurie reiškia, kad reikia ateiti ir pamatyti!
Žmogus egzistuoja savo fiziniame, gyvūniniame kūne, o aukščiau šito gyvūninio lygmens jis turi dar papildomą aukščiausią sąmonės, minčių, norų, supratimo, žinių lygmenį. Šią pakopą mums ir reikia pasiekti. Be pačios sistemos mes dar atskleidžiame bendrą gyvybinę jėgą, kuri ją stumia. Kaip ir žmoguje, kuriame be biologinio kūno yra ir žmogiška asmenybė. Ir tą patį mes atskleidžiame bendros sistemos viduje: papildoma jėga, kuri ją atgaivina – ji ir vadinasi Kūrėjas. Ir kai mes Jį atskleidžiame, tai tampame tokie patys kaip Jis.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!

Jėga, keičianti vieną drabužį po kito

Klausimas: Kas yra Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas — tai Aukščiausioji jėga, valdanti ir kontroliuojanti visos sistemos veiklą. Mes atskleidžiame Jį tiek, kiek tampame panašūs į šią sistemą, t. y. irgi integralūs. Taip mes susijungiame su Kūrėju, su bendra valdančiaja jėga, ir tampame tokie pat amžini ir tobuli kaip Jis. Tai pakopa, kurią anksčiau ar vėliau turi pasiekti kiekvienas žmogus. Kiekvienas privalės suvokti šią bendrą sistemą ir pasiekti Kūrėją.
Klausimas: Ar dvasiniame pasaulyje egzistuoja angelai?
Atsakymas: Angelai — tai jėgos. Angelas (malach) kilęs iš žodžio Malchut (karalystė), jėga.
Klausimas: Ką reiškia sfiros?
Atsakymas: Sfiros — tai savybių, kurias turi kiekviena siela, bet skirtingomis kombinacijomis, apibūdinimas.
Klausimas: Kas yra „ištaisymas“?
Atsakymas: Ištaisymas — tai mūsų matymo, suvokimo korekcija, dėl kurios pradedame matyti tikrąsias pasaulio sąsajas. Juk gamta — globali ir integrali, ji nesiskaido į atskiras dalis, kaip kad mes įprastai ją daliname, sukūrę biologiją, zoologiją, botaniką, geografiją ir kt. Gamta jungia viską, tai — bendras paveikslas. Ir išsitaisymas yra tai, kad aš pradedu matyti visumą, sujungtą į vieną paveikslą — ir pats esu jos viduje kartu su visais. Todėl mūsų laikais populiari holistinė medicina (tinkama visam organizmui, ir visam pasauliui — kaip vieningai visumai).
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Mūsų siela — tai ta amžinos sistemos dalis, kurios mes siekiame. Mes jungiamės į šią sistemą 125-iomis pakopomis, kol nesusiliejame su visa sistema bendrai. Kiekvienas privalo pakilti ant kiekvienos iš 125 pakopų. Mums liko daugiausia 230 metų tam, kad užbaigtume savo išsitaisymą, atvertume globalų, integralų pasaulį ir visiškai į jį įsijungtume — kol sueis 6 000 metų. Tačiau mes galime tai padaryti anksčiau.
Klausimas: Ką reiškia „sielų ciklai“?
Atsakymas: Iki galo neištaisęs savo įsijungimo į bendrą, globalią sistemą, žmogus turi vėl ir vėl persikūnyti, kad tęstų išsitaisymą, kol bus įjungtas į bendrą sistemą kaip jos dalis, ir kiekvienas iš mūsų tarsi išplis, išsilies visoje sistemoje. O kol neištaisysime savęs — vis grįšime atsinaujinti į šį pasaulį.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Kūrėjas?

Klausimai apie sielą

Taisydamas save – taisai pasaulį

Klausimas: Jeigu Kūrėjas suteikia man kančias, tai kaip galiu prie Jo priartėti?
Atsakymas: Kūrėjas tikslingai mums siunčia kančias, kad tau būtų lengviau pakilti virš savojo ego, kuriame jas jaučiame. Pakilęs virš savojo ego, sugebėsi išvystyti kitokius santykius su žmonėmis: grįstus ne gavimu, o davimu.
Ir tada imsi jausti Kūrėją ir pasaulį, funkcionuojantį ne tam, kad gautum ir pripildytum savąjį ego, šis pasaulis bus grįstas davimu ir noro duoti pripildymu, kitaip tariant, įgysi antrojo tikrovės išmatavimo pojūtį.
Gamta, kurioje gyvename, skirstosi į dvi dalis. Mūsų pusė krypsta į tikrovės suvokimą mūsų viduje. Ir kai savo viduje jaučiu bei gaunu įspūdžius iš šios tikrovės, kurioje esu, tai negaliu suvokti daugiau nei šio pasaulio realybė.
Antroji pusė orientuota į priešingą mums prigimtį – į davimą, kuris su mumis neturi jokio atgalinio ryšio. Mums suteikiama galimybė per kabalos mokslą įgyti ir antrąją prigimtį bei pradėti jausti antrąją tikrovės dalį.
Tačiau pakilęs virš savojo ego, virš to, ką jauti nore gauti, jau dirbi tik nore duoti.
Vadinasi, tu gali egzistuoti abiejose formose ir atitinkamai jausti du išmatavimus. O jau po to suprasi, kodėl Kūrėjas paslėptas nuo mūsų.

Iš 2010 m. gruodžio 14 d. pamokos „Kabala tautai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Tai ne šiaip sau žaidimas

Šešėlių teatras

Kalbėdami apie Kūrėjo požiūrį į mus, sakome: ,,gaili“, ,,pyksta“ ir t. t. Suprantama, visa tai egzistuoja tik mūsų atžvilgiu.
Jokių pakeitimų iš Kūrėjo pusės nenusipelnome. Bet priklausomai nuo to, kaip mes patys keičiamės besąlygiško, nekintančio, be perstojo veikiančio dėsnio ,,Geras ir Kuriantis gera“ atžvilgiu, mes nusipelnome atsakomosios reakcijos.
Kokia bus ši reakcija galėčiau žinoti iš anksto, jeigu būčiau susipažinęs su viskuo, kas sudaro mano norą, visą sistemą ir jos sąlygas. Žinoma, žinoti viską − problema. Bet mūsų atžvilgiu Kūrėjas nesikeičia. Užpildanti visą gamtą ir palaikanti visos kūrinijos egzistavimą Jėga visada su mumis elgiasi kaip Gera ir Kurianti gėrį, su begaline meile, iš Jos pusės nėra jokių pokyčių.
Mes patys sukeliame visas atsakomąsias reakcijas, priklausomai nuo to, kiek keičiamės šio dėsnio atžvilgiu, kiek jau turime būti išsivystę ir panašūs su juo ir kiek nesugebame ar sugebame tai atlikti. Be to, tai priklauso nuo bendro kiekvieno žmogaus poveikio visiems ir visų kiekvienam. Būtent tai dabar atskleidžiame mūsų globaliame pasaulyje.
Tačiau mes sakome, neva Kūrėjas mūsų atžvilgiu elgiasi gerai arba blogai, kartais taip, kartais kitaip, kad yra geri ir blogi laikai, yra šventės ir t. t.
Nieko panašaus. Visa tai nulemiama žmogaus suvokimo. Jeigu nedirbau, tai ir neturėsiu ištaisytos būsenos, juk aš nepasiekiau šios pakopos.
Bet kodėl gi laikai keičiasi net jeigu aš nesikeičiu? Nes esu susijęs su visomis likusiomis sistemomis, su kitomis sielomis, ir judėti turi visi. Todėl rešimot (informaciniai genai) nuolatos atsiskleidžia. Jeigu juos realizuojame teisingai, tai jaučiame gėrį, o jeigu ne − jie realizuojasi kančių keliu ir mes jaučiame blogį. Bet bunda rešimot, o juos veikianti Šviesa − pastovi.
Taip pat ir Šviesa, kurią vadiname ,,Grąžinančia į šaltinį Šviesa“, ,,supančiąja Šviesa“ − ji irgi nesikeičia. Esame toje pačioje nekintančioje sistemoje. Tačiau aš veržiuosi Šviesos link ir ji veikia mane priklausomai nuo mano pastangų. Jeigu nesistengiu, ji neveikia. Nėra nieko, kas keistųsi mano noro išorėje. Ir tik šio noro atžvilgiu jaučiu pasireiškiančius pokyčius.

Iš 2011 m. sausio 13 d. pamokos pagal knygą ,,Pratarmė knygai Zohar”

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuolat šviečianti saulė

Imant pavyzdį iš Kūrėjo

Apie pyktį, neapykantą ir Kūrėjo pateisinimą

Klausimas: Kūrimo tikslas iš esmės man suprantamas. Neaišku, kodėl šito reikėjo Kūrėjui? Kam Jam reikalingas aš? Kodėl Jis tai padarė?
Atsakymas: Jis tai padarė dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji: nes Jo prigimtis − geras ir kuriantis gėrį, t. y., Jis suteikia mums begalinį pripildymą nepaisant laiko, judėjimo, erdvės ir visų apribojimų.
Antroji priežastis yra ta, kad šis pripildymas būtų tokio paties lygio kaip Kūrėjo, ir kad mes mėgautumės lygiai tokiu pat statusu, kokį turi Jis, ir kad būtume tokie, kaip Jis. Tačiau pasiekti tokią būseną turime patys, turime įgyti nepriklausomybę ir pakelti savo „aš“  iki Jo lygmens.
Mes vis dar nesuprantame, kaip galima pakilti iki tokio statuso, tačiau mes pasieksime tokį lygį, kai būsime lygūs su Kūrėju visur kur.
Gėrio jėga, meilės jėga, kuri ir yra Kūrėjas, įpareigoja Jį sukurti kūrinį ir atvesti jį į  tobulumą. Bet iš tikrųjų mes jau esame pasiekę šią tobulą būseną, Jis iš pat pradžių mus tokiais sukūrė.
Jis nesukūrė mūsų tokių apgailėtinų, kokie esame dabar, ir dabar mes tarsi turėtume sukurti save iš naujo. Ne, mums reikia tik atskleisti savo tikrąją padėtį. O Kūrėjo atžvilgiu mūsų būsena nuo pat pradžių tobula.
Tačiau jeigu neįgysime šio statuso savarankiškai, tai negalėsime patirti Begalybės pasaulio ir begalybės būsenos. Mes ir dabar galime jį pajausti, bet kadangi mūsų kelim nėra pakankamai išvystyti, tai vietoj jo jaučiame mūsų pasaulį.

Iš 2010 m. gruodžio 12 d. paskaitos „Kabala tautai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunku būti Dievu

Remiantis faktais pateisinti Kūrėją

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Visa gamta: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmonės – yra prisijungusi prie Aukštesniosios jėgos, kuri suteikia gyvenimą ir viską valdo. Mes visi egzistuojame jos vieninteliame sumanyme. Būtent todėl mūsų pasaulis yra globalus, visos jo dalys sujungtos, kad visus veikia viena jėga ir mes visi susijungiame tarpusavyje per ją.
Visi įvykiai, vykstantys visiškai vienas nuo kito atskirtose žemės rutulio dalyse, susietos bendra gamtos jėga. Tarp jų nėra tiesioginio ryšio, todėl negalime jos atskleisti. Mes matome tik pasekmes, visuotino visų pasaulio dalių ryšio apraiškas, o pats ryšys realizuojasi per šią Aukštesniąją jėgą – vienintelę, kuri mus valdo. Todėl suvokti pasaulį galima tik atskleidus šią vienintelę valdančią jėgą.
Kaip kūnas turi smegenis, prie kurių prijungti visi organai, rankos, kojos – viskas sujungta su smegenimis ir iš ten valdoma, taip ir mes visi esame susiję su Aukštesniąja jėga, egzistuojančia gamtoje, išmintinga, jautria ir valdančia viską. Ta jėga vadinasi „Vienintelis“ Kūrėjas.
Jeigu ne ši Aukštesnioji jėga, mūsų niekas nesietų vienų su kitais. Dabar, kai ši jėga leidžiasi ir artinasi prie mūsų, mes juntame, kad prieš savo valią esame susiję tarpusavyje ir su ja. Mes juntame ne pačią jėgą, o jos artėjimo rezultatą – vis didesnę kiekvieno priklausomybę nuo visų ir nuo gamtos. Mums tai kelia rūpestį, nes mes nenorime būti susiję. Mums atrodė, kad materialiai pažengdami įgyjame nepriklausomybę nuo gamtos – namuose turėdami maisto šaldytuve, šildydami jį mikrobangų krosnelėje, susikurdami dirbtinį klimatą, interneto ryšį su visu pasauliu, mes pajusime visiškai apsisaugoję nuo gamtos. Tačiau juntame vis didesnę priklausomybę nuo gamtos – nes ji / Kūrėjas artinasi prie mūsų. Jei suvoksime Jo artėjimo, atskleidimo svarbą, kad patys priartėtume prie Jo – mes žiūrėsime į suartėjimą tarp žmonių, kaip į priemonę suartėti su Kūrėju. Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!
Dabar, kai Kūrėjas artinasi – mums blogai. Tad imkime ir pakeiskime tai! Kūrėjui artėjant jaučiame, kad mus per prievartą stumia vieną prie kito. Nagi suartėkime patys taip glaudžiai, kad Jis nusileistų tiesiog mūsų vidun ir užpildytų mus!

Iš 2011 m. sausio 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Gyventi dviejuose nesusikertančiuose pasauliuose

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Klausimas: Kūrimo sumanymas – tai kažkas didingo, o aš mažas paprastas žmogus, ar mano mintis taip pat kažką reiškia?
Atsakymas: Tu tiesiog nežinai, kas esąs, todėl tau atrodo, kad esi mažas ir negali visiems daryti įtakos.
Bet jeigu pradėsi kilti dvasinėmis kopėčiomis, suprasi, kad turi galimybę asmeniškai prisiimti visą kūrimo sumanymą vietoje Kūrėjo ir elgtis su kūrinija tarsi tu būtum Jis.
Septyni milijardai žmonių, begalybė žvaigždžių ir kosminių objektų, visa augalija, gyvūnija ir  vienas Kūrėjas! Tu nori būti Jo vietoje ir elgtis su viskuo taip, kaip elgiasi Jis? Prašom! Jeigu esi pasiruošęs Jį pakeisti, tuomet turi tokią galimybę. Tai vadinama su Juo susilieti, tapti Jam lygiu. Tai ir reiškia tapti Žmogumi.
Todėl sakome, kad Kūrėjas santykis su kūriniais grįstas gėriu ir meile, ir, jeigu noriu būti Jo vietoje, jeigu noriu tapti jo partneriu, privalau elgtis su kūriniais taip pat, kaip Jis.
Štai kodėl egzistuoja dėsnis – „pamilk artimą kaip save patį“. Jeigu myliu artimą, reiškia, kad susitapatinu su Kūrėju, susiliejau su Juo. Ir tada atlieku tą veiksmą, kurį Jis atlieka kitų atžvilgiu.

Iš 2010 m. spalio 21 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepriklausoma analizė

Visas gyvenimas – vaidinimas!

Kaip išaugti iš nulio

Tikrovėje nėra nieko, išskyrus pasaulį valdančias jėgas. Tos jėgos, kurios atsiskleidžia tam tikru pavidalu, gali tokiu būdu kontaktuoti su mūsų suvokimo organais.  Dėl to, užmezgę su jomis ryšį, galime jas kažkaip įsivaizduoti, pajausti, suprasti ir panaudoti.
Tačiau ši jėga egzistavo ir anksčiau. Visos šios jėgos apraiškos formos veikia tik mūsų atžvilgiu, siekdamos atskleisti mums pačią pirminę, vienintelę Jėgą, kuri neturi jokio apvalkalo. Siela – tai irgi jėga, kuri mums nesuvokiama, jei neapsirengia tam tikru drabužiu – tokiu pavidalu, kurį mes galime pajausti. Tiek, kiek mes išsitaisome, matome, kad visos ankstesnės formos, kuriose jautėme šias jėgas: kietas kūnas, skystis, oras ar apskritai vakuumas – visa tai buvo mūsų nueiti, įsivaizduojami suvokimo etapai. Jie egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Kadangi buvome savo egoistiniame nore, tai buvome priversti pajusti tą vienintelę Aukštesniąją jėgą tokiu pavidalu, tokiais drabužiais, kuriuos galėjo suvokti mūsų egoizmas. Kai mūsų noras mėgautis bus ištaisytas ir įgaus savo tikrąją formą „siekiant duoti“, pamatysime, kad visos ankstesnės formos buvo tik iliuzija, sukurta, kad mums padėtų išsitaisyti. Mums būtinas visas šitas kelias, visos nueitos vystymosi formos, nes jos moko mus pažinti Kūrėją. Dėl visų savo atliktų veiksmų pradedame suprasti Jo sumanymą mūsų atžvilgiu, Jo norą, Jo meilę. „Iš Jo veiksmų Jį pažįstame“, pagal visas šias įsivaizduojamas formas, kurias patiriame, kildami 125 pakopomis aukštyn per visus pasaulius/paslėptis. Visa tai – iliuzija, slepianti Kūrėją, bet būtent per ją mes galiausiai Jį pažįstame. Neatsižvelgiant į visus nueitus žingsnius ir nesujungiant visko į vieną bendrą paveikslą, neįmanoma gauti jokio Kūrėjo atvaizdo. Juk mes – kūriniai, priešingi Kūrėjui, ir negalime Jo pačio suvokti.

Iš 2011 m. sausio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pažinti Kūrėją?

Kaip suskaičiuoti Begalybę?

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?