Klausimas. Kuo skiriasi Baal Sulamo ir Ramako kabalos dėstymo sistema?
Atsakymas. Tarp jų didžiulis skirtumas. Esmė ta, kad Ramakas viską aiškino iš šviesos sklidimo požiūrio taško, o Ari – iš indų, kelim, norų taisymo požiūrio taško. O kadangi mes – tai indas ir noras, tad mums artimesnė Ari sistema.
Kalbant apie Baal Sulamą, – jis tęsia Ari, todėl jo veikaluose aiškinama ta pati ekranų sistema.
#247903

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jeigu kongrese viskas gerai, visi įsijungia vienas į kitą, o paskui staiga tave išmeta, ir tu negali nei matyti, nei klausyti draugų, tai verta viską mesti ir išeiti, ar tuo momentu padėti jiems jungtis?
Atsakymas. O kas davė tau tokią būseną? – Kūrėjas. Tai ir kreipkis į Jį. Jeigu jauti, kad nebegali nustygti vietoje, nebeištversi dar venos akimirkos, tave paprasčiausiai išsviedė lauk, – iškart kreipkis į Kūrėją. Juk Jis tau duoda tai su tam tikru tikslu. Svarbiausia, kad mes elgtumės sąmoningai, susiedami viską su pirmine priežastimi!
Pirminė priežastis – tai Kūrėjas. Todėl visus savo gyvenimo pojūčius tu turi sieti su Juo: Jis į tave tai įdeda, Jis tavyje tai išjudina. Tu turi iškarto kreiptis į Jį: „Kodėl? Dėl ko?“
Kai tik tu įsisąmonini, kad tai ateina iš Jo, akimirksniu keičiasi tavo požiūris į tai, ką tu jauti. Tu jau pradedi suprasti, kad tai turi prasmę ir suteikiama tau tyčia, kad tu save prijungtum prie Kūrėjo, kitaip prie tavęs neprisikasi.
Jis tau duoda šiurpias baimes, nuogąstavimą priešiškumą, tai yra papurto tave. Ir tada tau nelieka kitos išeities, kaip tiktai kreiptis į Jį. Tu nesupranti, koks reikalas, ir staiga pradedi prisiminti: „Tai iš Jo, tai Jis“.
Reikia priprasti susieti visus savo pojūčius su Juo, kad kiekvienoje mintyje, didingoje ar menkoje, mane jaudinančioje ar ne, aš visą laiką jausčiau ir suvokčiau, kad visa tai – iš Jo, Jis tai prabudina manyje – Jis, Jis, Jis. Tokiu būdu aš pradėsiu jausti Jį, užmegsiu ryšį su Juo, suprasiu, ką Jis daro, kodėl ir su kokiu tikslu. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimo metodikos pradžia.
#242964

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Visa, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Nelaukti iki rytojaus

Komentaras. Japonijos kultūra labai skiriasi nuo kitų tautų kultūrų. Tekančios saulės šalis laikoma paslapčių, dvasinės sveikatos, laimingo gyvenimo saugykla.
Prašau pakomentuoti kai kuriuos japonų posakius.
Pirmas: „Pamąstęs – ryžkis, pasiryžęs – nemąstyk.“
Atsakymas. Taip, geras posakis. Paprastai, jei žmogus pasiryžta, tai poelgis kyla iš vidinės jo norų dalies. Todėl, jeigu jau pasiryžai, – įgyvendink. Kitaip regresuosi.
Komentaras. „Vanduo įgauna indo, į kurį įpiltas, formą. O žmogus perima gėrį arba blogį iš savo draugų.“
Atsakymas. Taip. Žmogus – tai indas. Jeigu jis nusižemina prieš bendruomenę, draugus, bičiulius, tuomet šie jį pripildo. Jis įgyja savo formą, bet turinį – jų. Ir taip gali eiti pirmyn.

Klausimas. Ar žmogus, nusižemindamas prieš kitus, gali rasti save? Juk jis mano kitaip…
Atsakymas. Ne! Iš tikrųjų jis save išsaugo, nes yra tik indas. O prisipildydamas iš geros bendruomenės žmogus juda pirmyn.

Komentaras. „Lengviau rasti 10 000 kareivių, negu vieną generolą.“
Atsakymas. Iš tikrųjų taip. Mūsų pasaulyje pilna tokių kareivių, kuriems patinka paklusti, nes, kaip sakoma, „mažiau žinosi – ramiau miegosi“, taip paprasčiau gyventi. O būti generolu, žinoma, sudėtinga, todėl jų mažai. Iškilių žmonių visuomenėje labai nedaug.

Klausimas. Kai kalbama apie generolą, turimas omenyje atsakingumas, rūpestigumas?
Atsakymas. Žinoma! Tai rimtas vadovas. Ir atsakingas jis ne tik už save. Tikras generolas atsako ne tik už kareivius, bet ir už tautą, kuriai jie atstovauja, kurią jie pašaukti ginti. Taigi generolu būti nėra lengva. Tai ne dabartiniai generolai.

Komentaras. „Varpa noksta – nulenkia galvą, žmogus turtėja – nosį užriečia.“
Atsakymas. Taip, tai tiesa. Jei galva sunki, turi daug rūpesčių, tada, aišku, žmogus nulenkia galvą ir pats palinksta. Jis supranta esąs mažas kažkieno valios vykdytojas šiame pasaulyje. O jei galva „ištuštėja“ – pakyla aukščiau, nosis ją užriečia.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus turtingėja, jis kreipia dėmesį tik į turtą, – ar tai tuščia galva?
Atsakymas. Taip. Tai priešinga gerumui, išmintingumui. Turtas priešingas išminčiai. Jo nebūna kartu su išmintimi. Kartais, gyvenimo pabaigoje žmonės staiga pradeda dvejoti: „Kam man turtai? Išdalinsiu…“ Bet tai ne išeitis. Tai, ką sugadinai savo gyvenime visą laiką vaikydamasis turtų ir dėl to egzistuodamas, – to jau neištaisysi.
Klausimas. Vadinasi, nėra tokio požymio – turtingas ir išmintingas?
Atsakymas. Ne. Tai ypatingos būsenos, jomis pasižymėjo galbūt tik keletas žmonių pasaulyje, kai turtas neribojo, netemdė jų išminties. Pavyzdžiui, karalius Saliamonas ir t. t. Tai tokie veikėjai, kuriuos mums sunku įsivaizduoti.
Tai buvo įmanoma tik kada, kai žmogus galėjo iškelti Kūrėją vienu metu ir virš turtų, ir virš išminties.

Komentaras. „Skolinti draugui pinigų – jį prarasti.“
Atsakymas. Taip. Su draugu gali būti susijęs tik draugystės saitais ir jokiu būdu ne materialiais.
Komentaras. Atrodytų, kad darai gerą darbą…
Atsakymas. Tai nėra geras darbas. Nuo šios akimirkos jūs jau nebe draugai, nes tarp jūsų atsiranda kitokie ryšiai.
Komentaras. Vadinasi, geriau jį nukreipti į banką, tegul skolinasi iš ten ar iš kitur…
Atsakymas. Nesvarbu, iš kur. Visais įmanomais būdais reikia atsisakyti skolinti, kad nebūtumėte materialiai susieti jokiais įsipareigojimais, priklausomybėmis, niekaip! Nepriimti jo į darbą, kitaip jis jau nebebus draugas. Neskolinti pinigų, žinoma. Net ir įvairūs šeimyniniai ryšiai tiesiogiai ir iš karto gadina jūsų draugiškus santykius.
Komentaras. Tarkime, draugai sukuria kompaniją, įkuria savo verslą…
Atsakymas. Tai labai sudėtingas reikalas. Tai įmanoma tik tada, jeigu jie iš tikrųjų yra pakilę virš mūsų pasaulio prigimties.

Komentaras. „Kaimyno gėlės gražesnės.“
Atsakymas. Natūralu. Pavydas – didelė mūsų pasaulio jėga, vedanti pirmyn. Todėl labai rekomenduoju ją vystyti. Žiūrėk į kitus ir pavydėk. Taip tarsi vogsi iš jų idėjas, norus, ketinimus, tikslus ir vystysies.
Komentaras. Pasaulis sako priešingai: „Pavyduolis!“
Atsakymas. Žiūrint ko pavydėsi. Reikia pavydėti, kad tobulėčiau, tapčiau protingas, supratingas, augantis. Savo vaikams visada rodome pavyzdžius: „Pažiūrėk į šitą berniuką“ – ir taip toliau. Tai būtina. Pavydas – nuostabus jausmas, jeigu teisingai valdomas,
Klausimas. Ar kalbate apie baltą pavydą, kai pavydėdamas tobulėju?
Atsakymas. Taip. Baltas pavydas – tas, kuris mane nukreipia teisingu keliu ir tobulina.
#245660

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Klausimas. Jeigu mintis ateina iš Kūrėjo, tačiau ji nukreipta į vienybę, kaip tinkamai su ja dirbti?
Atsakymas. Iš Kūrėjo ateina visos mintys: ir geros, ir blogos. Turiu tiek daug neigiamų minčių! Turiu jas surūšiuoti ir suprasti, kam jos ateina, paversti jas į geras, prašyti Kūrėjo, kad Jis jas pakeistų.
Tarkime, iš tūkstančio Kūrėjo siunčiamų minčių viena yra teigiama. Tačiau 999 – neigiamos. Vadinasi, turi prašyti Jo, kreipdamasis per grupę, kad Jis jas pakeistų.
Juk jeigu Jis siunčia man visas tas mintis, vadinasi, galiu jas nukreipti Jam atgal ir Jis pakeis jas į teigiamas. Tai tarsi stalo tenisas. Bet jis itin tiksliai veikia.
Jei pagavau tam tikrą mintį ar norą, vadinasi, galiu įtikinti Kūrėją, kad Jis ją pakeistų. Ir pačiam nieko nereikia daryti! Reikia tik atgalinio ryšio.
#247572

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Kas valdo smegenis

Klausimas. Kūrėjas valdo mane ir kitus žmones, pažadindamas manyje ir juose norus bei mintis. Išeitų, kad mes marionetės Jo rankose?
Atsakymas. Mes – marionetės Kūrėjo rankose, nes esame visiškai Jo valdomi. Tačiau reakciją į Jo poveikį priklauso tik nuo mūsų. Vienydamiesi tarpusavyje, mes galime kolektyviai veikti Kūrėją ir priversti Jį atlikti kitokius veiksmus mūsų atžvilgiu.
Iš viršaus į mus nusileidžia Kūrėjo jėga. Jeigu mes jos veikiami imame veikti ją į priešingą pusę, tai galime priversti Jį veikti taip: gauname (1), reaguojame (2), o paskui sulaukiame atsakymo (3), kuris jau apima mūsų reakciją.

Todėl mes visuomet galime tarsi koreguoti Kūrėjo poveikį. Tai priklauso tik nuo to, kiek būsime susiję tarpusavyje (pav. ∑ simbolizuoja ryšį).
#247761

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Kūrėjas apleido mane ar aš Jį?

Pratimas „Ryšys su Kūrėju“

Komentaras. Paslaptinga japonų dvasia labai skiriasi nuo europiečių. Ir išminčiai, ir jų išmintis smarkiai skiriasi nuo europiečių. Jei galite, pakomentuokite šiuos japonų išminčių posakius.
„Geriau būti gero žmogaus priešu, nei blogo žmogaus draugu.“
Atsakymas. Tikrai, taip daug naudingiau. Iš gero žmogaus gali daug ko pasimokyti. O būti blogo draugu – tai, žinoma, blogiausia.

Komentaras. „Kas labai nori pakilti, tas sugalvoja kopėčias.“
Atsakymas. Taip. Jis ras, kaip pakilti.

Komentaras. „Vyras su žmona turi būti kaip ranka ir akys: kai skauda ranką – akys verkia, o kai akys verkia – ranka nubraukia ašaras.“
Atsakymas. Gražu!

Klausimas. „Saulei nėra teisiųjų. Saulei nėra neteisiųjų. Saulė šviečia neturėdama tikslo ką nors sušildyti.“ Ar taip?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi. Visa tai žmogaus požiūriu – be tikslo ar su tikslu.

Klausimas. O Kūrėjo šiluma, sklindanti iš Jo, irgi neturi tikslo?
Atsakymas. Tai visiškai apgalvota ir iš anksto numatyta. Iš galutinio tikslo, galutinės būsenos mus pasiekia tarpinės būsenos, stumiančios į šį tikslą.

Komentaras. „Net jei tik kartą gyvenime prireiks kardo, nešiotis jį reikia visada.“
Atsakymas. Taip, teisingai. Būtent dėl to, kad jį visada nešiosiesi, būsi pasiruošęs kartą gyvenime panaudoti.

Komentaras. „Sielvartą, tarsi sudriskusį apdarą, reikia palikti namuose.“ Bet žmogus negali nerodyti sielvarto…
Atsakymas. Tai santykio su pasauliu, su gyvenimu kultūra. Kitaip tariant, manęs niekas neišjudins.

Komentaras. „Kai myli, raupų randai tokie pat gražūs, kaip ir duobutės ant skruostų.“
Atsakymas. Taip, meilė absoliučiai viską užglosto. „Visus nusikaltimus padengia meilė.“

Komentaras. „Gulėdamas lovoje nė vienas nesuklumpa.“
Atsakymas. Geriausia gulėti.

Komentaras. „Užleisk kelią kvailiams ir bepročiams.“
Atsakymas. Taip, teisybė. Kiti gali tave suprasti, o šitie – ne.

Komentaras. „Kai tėvai dirba, o vaikai mėgaujasi gyvenimu, anūkai prašys išmaldos.“
Atsakymas. Teisingai. Vaikams nieko negalima duoti veltui. Juos iš visų jėgų reikia skatinti įgyti specialybę ir pažinti pasaulį, kad tau dar gyvam esant, jie jau patys kurtų savo gyvenimą. Tai vadinama meile vaikams.
#241211

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Yra žmonių, kurie jau daug metų mokosi kabalos ir pašvenčia tam visą savo gyvenimą, tačiau jiems nepavyksta pasiekti tikslo ir pereiti visus 125 laiptelius. Iki visiško išsitaisymo termino liko tik 250 metų. Kas bus su žmonija, jeigu nespės visiškai išsitaisyti laiku? Šiame kontekste visiškas išsitaisymas atrodo sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas.
Atsakymas. Ne, jūs neteisus. Esmė ta, kad šiandien visuomenė vystosi su dideliu pagreičiu. Pažiūrėkite, kas įvyko, pavyzdžiui, su europine bendruomene, vadinamąja susivienijusia Europa. Per 20 metų beveik nieko iš jos neliko! O juk tai – labiausiai išsivysčiusi, išsilavinusi, pažangiausia pasaulio dalis.
Europa – ne Amerika, ir netgi ne Rusija. Ar suprantate, kas darosi tokiame nedideliame kontinente? Kas atsitiko su šiuo istoriniu, kultūriniu, technologiniu regionu, kuriame sukoncentruota viskas: dailė, muzika, mokslas, išsilavinimas! Visa tai – Europa!
Kas yra Amerika? Kiek jai metų? Dar prieš 150 metų ten plėšė skalpus. Mums tik atrodo, kad tai buvo labai seniai. Iš tiesų – visai neseniai, – mes tiesiog labai greitai vystomės.
Arba, kas yra Rusija? Vos prieš 100 metų ten žemę ardavo arkliais ir mirdavo iš bado!
Europa – vis dėl to – Europa! Ir kas su ja atsitiko per 20 metų? Ką tik bandė susivienyti, o jau viskas griūna. Pažiūrėkite, ką su ja daro liberalizmas ir demokratija, kaip greitai jie žlugdo Europą!
Tai įvyko per 20 metų, o mes dar turime, sakykim, 200 metų. Taigi, spėsime pasiekti išsitaisymą. Aš tuo visiškai įsitikinęs.
Gamta viską paruošė taip, kad būtent paskutiniuose etapuose pagreitis tapo kokybinis, o ne kiekybinis. Dar tai pamatysime, kaip kiekvienais metais mus tiesiog išsvies į priekį. Mes spėsime!
#244975

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kiek liko iki taisymosi pabaigos?

Komentaras. Irake ir Sirijoje priskaičiuojama iki 18 000 džihadistų kovotojų. Tūkstančiai jų turi Europos pasus ir planuoja grįžti į Europą, kaip sakoma, į namus. Europa nežino, ką su jais daryti. Tai pat britų užsienio žvalgybos MI-6 vadovas Aleksas Jangas pareiškė, kad ISIL kovotojai rengia naujus teroro išpuolius.
Atsakymas. ISIL nepavyko sukurti savo kalifato Irake ir Sirijoje. Bet kodėl to negalima padaryti Anglijoje, Prancūzijoje ar net Vokietijoje? Ten yra paruošta dirva. Pirma, tai yra tvarkingos šalys, kuriose gali būti surengti demokratiniai rinkimai ir sudaryta visiškai nauja vyriausybė. Pastatykite visur savo žmones ir palaipsniui, tyliai viską padarysite taikiai.
Klausimas. Tai reiškia, kad nereikia jokių teroristinių išpuolių?
Atsakymas. Ne. O kam? Jie veiks išmintingai ir labai tyliai. Jie gerai ideologiškai pasiruošę. Žinoma, jei reikia, jie susprogdins keletą dešimčių žmonių, be abejo. Tačiau, reaguojant į tai, kad jie sustabdytų teroristinius veiksmus, jiems bus suteikta galimybė įeiti į vyriausybę.
Klausimas. Taigi, jūs manote, kad būtent jie šauks apie demokratiją ir teisėtus rinkimus?
Atsakymas. Jie siūlys judėti „taikos link“. Bet jei nenorite taikos su jais priešakyje, tai bus taika be jūsų. Štai ir viskas. Todėl aš labai aiškiai įsivaizduoju Europos ateitį.
Klausimas. Žalią ateitį?
Atsakymas. Taip. Jie pakreips įstatymus taip, kad galima būtų be jokių problemų važinėti iš ten į čia visiems Jordanijos, Egipto, Libano ir kitų arabų šalių gyventojams. Kodėl jie negali atvažiuoti į Europą ir čia apsigyventi? Kodėl Egiptas negali atsiųsti 20–30 milijonų savo piliečių į Europą? „Priimkite. Europoje juk mažas gimstamumas, tad turėsite gyventojų.“
Tai reiškia, kad viskas bus gerai, viskas bus demokratiška – rinkimai, balsavimas Europos parlamentuose. Manau, kad tai yra natūrali Europos ateitis, kuri, beje, buvo išpranašauta knygoje „Zohar“, o ji kalba apie mūsų laikus, kad islamas užkariaus Europą.
Klausimas. Tai ką turi daryti paprastas prancūzas, anglas, ispanas?
Atsakymas. Nuoširdžiai juos priimti ir džiaugtis, kad atvažiuoja tokie brangūs draugai. Nieko kito nelieka. Ir žydai bus pirmieji, kurie juos sutiks, šauks ir mojuos jiems žaliomis vėliavėlėmis. O vėliau turės greitai iš ten pasišalinti. Jeigu suspės… Tai – natūrali įvykių eiga.
Klausimas. Kodėl žmogui neužsidega pavojaus signalas? Juk tai – aiški grėsmė. Kodėl mes jos nejaučiame?
Atsakymas. Jos niekas nejaučia, nes kitu atveju reikia eiti prieš egoizmą, vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. O šito niekas nenori.
Klausimas. Kodėl jūs manote, kad priimti juos Europoje yra egoistinis variantas? Priešingai, jie sako: „Mes už Europą, kurioje bus sutarimas“. Ji priims emigrantus, stengsis su jais sutarti ir gyventi demokratiškai.
Atsakymas. Tai – jų reikalas! Tegul stengiasi, vis tiek nieko nebus.
Klausimas. Tokį gyvenimą vadinate egoistiniu variantu, o koks – antiegoistinis?
Atsakymas. Antiegoistinis yra europiečių susivienijimas. Tačiau tai neįmanoma, nebent to juos išmokytų žydai. Mes pasiekėme tokią žmonijos būseną, kuri vadinasi „paskutinioji karta“. Ir jei žydai susivienys, galės susivienyti visa žmonija. O jei nesusivienys – nesusivienys ir žmonija, tada kils pasaulinis karas.
Komentaras. Taigi, jūs visą laiką tvirtinate: viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta tik tam, kad priverstų susivienyti žydus.
Atsakymas. Ir tada susivienys visas pasaulis. Tik po žydų.
Klausimas. Žydai turi parodyti pasauliui susivienijimo pavyzdį? Viskas, kas vyksta pasaulyje tik dėl to?
Atsakymas. Taip. Ir pasaulis tam pasiruošęs, jau kalba apie tai. Tik reikia daugiau paaiškinti. Šis visuotinis antisemitizmas yra pasaulinis? Taip. O kodėl? Štai ir paaiškink žydams, iš kur ta visuotinė neapykanta.
Komentaras. Antisemitai Jus pakels kaip vėliavą: „Laitmanas sako, kad reikia priversti žydus vienytis“.
Atsakymas. Taip. Brangūs mūsų antisemitai! Jūs labai aiškiai, teisingai jaučiate neapykantą žydams. Aš tik noriu jums paaiškinti, kodėl jų nekenčiate. Jūs nekenčiate jų todėl, kad jumyse kalba dvasinė pasaulio šaknis, kuri siekia vienytis. Ir tai turi pirmieji padaryti žydai, o vėliau – visas pasaulis. Todėl jūs turite ne tik nekęsti, bet ir priversti juos vienytis, t. y. iškelti jiems sąlygą: arba jūs vienijatės, arba mes jus dar labiau spausime. Prašau, pradėkite! Pradėkite aiškinti žydams, kad jie privalo susivienyti. Pastatykite prie kiekvieno prižiūrėtoją, kad jie tuo užsiimtų. Tada paskui žydus susivienys visas pasaulis ir visi pasieks puikų finalą.
Klausimas. Taigi, sunaikinti žydų neįmanoma?
Atsakymas. Sunaikinti jų negali, tai – dvasinė šaknis. Tu gali įvykdyti holokaustą, tačiau tuo tik paaštrinsi pasaulio problemas. Ir žydai, ir antisemitai – visi turi suprasti, kokia mūsų egzistavimo prasmė ir kaip pasiekti susivienijimą.
Klausimas. Pasak jūsų, antisemitai patys artimiausi žydams?
Atsakymas. Patys artimiausi žydams ir vykdo Kūrėjo valią, nors ir nesąmoningai.
Klausimas. Kokią išvadą galima padaryti iš mūsų pokalbio?
Atsakymas. Mano išvada: reikia visur ir visiems aiškinti, kaip ištaisyti pasaulį, kad tai priklauso nuo žydų susivienijimo.
Klausimas. „Susivienyti“ ir reiškia „mylėti savo artimą“?
Atsakymas. Taip. Susivienijimas – kai visa tauta supranta, kad jos ateitis priklauso tik nuo to, kiek jie visi susivienys ir taps viena visuma. Žydų tauta – tai dalis Senovės Babilono, visų pasaulio tautų atstovai. Kada mes, žydai, tarpusavyje taip susivienijame – tampame minižmonija, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, tada Jis atsiskleidžia ir visiems likusiems.
#244192

Iš 2019 m. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Jūs esate mūsų dvasinis vedlys šiame pasaulyje. Ar yra koks nors paaiškinimas, kodėl pasaulinė grupė turi rusakalbį mokytoją?
Atsakymas. Esmė ta, kad rusakalbė auditorija imliausia pasaulyje, dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, pagrindinė žydų tautos masė gyveno Rusijos caro ir Rytų Europos teritorijoje, persmelkdama šią teritoriją kabalistinėmis idėjomis. Tai labai daug reiškia. Pati žemė pradėjo auginti kabalistus.
Antra, jei kabala atsiskleidė, pradedant nuo XVI a., nuo Ari, kuris gyveno Izraelyje, Cfate, tai pagrindinis jos vystymasis vyko Rusijoje Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, kur gyveno kabalistai.
Daugybė kabalistinių knygų, žinomų iki šių dienų, medžiaga iš kurių mes aktyviai naudojamės, buvo parašytos šiose vietose XVII–XIX a. Taigi, teritoriniu požiūriu Rusija yra šiuolaikinės kabalos pramotė. Dėl to iš čia ir atsirado ši dalis žydų ir ne tik žydų tautos, tokia imli kabalai ir siekianti dvasinio suvokimo.
Aš matau, kad šie žmonės linkę į kabalistines žinias, sveikinu juos ir labai rūpinuosi, kad patenkinčiau jų dvasinius siekius.
Kabala – tai gyvenimo prasmės ir visos visatos struktūros suvokimas. Ji aiškina, kaip veikia ši sistema, kaip ji yra užsukta, kaip žmogus gali veikti ją ir t. t.
Todėl, tikriausiai, neatsitiktinai, aš esu rusakalbis. Ivritą aš moku tik kabalos rėmuose, o gimtoji kalba man – rusų, aš mąstau ja, jaučiu ja. Su tuo neįmanoma išsiskirti, nors aš ir persikėliau į Izraelį 1974 metais. Toks mano likimas.
#243236

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kuomet žmogus mokosi muzikos, pradžioje jis išmoksta natų gramatikos ir tik po ilgų pratybų su instrumentu įgyja savybę peržvelgdamas natas pajausti melodiją. Tačiau mokantis kabalos, man atrodo, viskas vyksta šiek tiek kitaip. Kuomet mokomės „Įvadą į kabalą“ (Ptichą), užsiimame ketinimu, ir tai kabaloje yra ,,natų gramatika“, kuri turi likti prote (smegenyse), bet kažkodėl nuteka nuo mūsų. Šitiek metų mokomės ir iki šiol negalime prisiminti dinamikos, vykstančios su dvasiniais objektais! Ar būtina kokia nors bazinė Ptichos žinių sistema (jos dinamika, sąveika tarp dvasinių objektų, jų perėjimas iš vienos būsenos į kitą), prieš pervedant tai į jausmus?
Atsakymas. Ne. Tam nėra jokios būtinybės. Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia sumažinimas (cimcum), po to išstūmimas šviesos iš savęs, gėdos pajautimas ir sprendimas priimti šviesą tik dėl Kūrėjo. Tai pati pradžia „natų gramatikos“, be kurios negalima išmokyti groti, t. y. gauti Šviesos, išstumti Ją, priimti Ją naujuose apvalkaluose ir taip toliau. Kas gi gali būti elementariau?
Mes stovime prie dvasinio pasaulio slenksčio ir turime tai pradėti jausti, turime pradėti žaisti. Teoriškai mes praėjome tai daug kartų, tiktai netapatinome mūsų jausmų su žodžiais, nesuteikėme žodžiams jausmų, ir dėl to neįėjome į Aukštesnįjį pasaulį, nelietėme savo sielos. O dabar mums būtina tai daryti, reikia bandyti kokiais nors būdais sukelti tai savyje.
Tuomet pradėsite jausti, kiek jūs esate įsitraukę arba ne, jaudinsitės dėl to, dirbsite veiksmingiau. Galbūt dalis iš jūsų pasitrauks, nes nepajaus būtinybės. Galbūt kažkas nepriims šito jausmiškai, o grynai mechaniškai mokysis dar keletą metų ir tiktai vėliau prisijungs prie grupės jausminio vystymosi.
Dėl to nereikia nieko nei varyti lauk, nei versti, nei raginti. Tačiau aš judėsiu į priekį. Aš orientuojuosi į labiausiai pasistūmėjusią dvasiniame kelyje pasaulinės grupės dalį. Man rodos, kad kiekvienoje pasaulio grupėje yra žmonių, pasiruošusių galvoti jausmais, o ne vien žodžiais, veiksmais, mūsų pasaulio objektais. Būtent aukštesniaisiais dvasiniais jausmais.
Klausimas. Kuomet patiriame tuštumos būsenas arba jaučiame, kad leidžiamės, kaip išsaugoti pusiausvyrą tarp pakilimo ir kritimo, tarp ištuštėjimo ir užsipildymo?
Atsakymas. Tiktai grupės viduje. Dėl to, kad tokioje būsenoje, kuomet esate grupės viduje, viskas kompensuojasi. Jūs galite praeiti bet kokias būsenas, tačiau jos niekada jums nekenks, jūsų neišmes ir neužlaikys. Vienos natos prisidės prie kitų, ir visada bus harmonija.
#245759

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Sielos vystymosi taškas

Žmogus – minčių ir jausmų sistema