Nusipelnėme turėti tokį mokytoją kaip Baal Sulamas, kuris yra didžiojo Ari sielos įsikūnijimas. O apie Ari sakoma, kad jis buvo Mašijach bėn Josėf, t. y., jis visą ankstesniąją kabalą mums susiejo su dabartine išsitaisymo pabaigos būsena, su Mašijach epochos karta.
Tad vos tiktai atsiskleidė Ari kabala, kabalistai paliko visas kitas kabalos sroves ir priėmė jo metodiką. Ir tai nutiko ne dėl to, kad Ari metodika buvo suprantamesnė, ar dėl to, kad jis savo supratimu pakilo aukščiau kitų, bet dėl to, kad jo siela turi ryšį su taisymosi pabaiga.
Ari siela yra tiesiogiai susijusi su taisymosi pabaiga, todėl per jį ir jo mokymą mes irgi galime užmegzti ryšį su visiškai ištaisyta būsena ir teisingai save realizuoti, visi kartu ir kiekvienas iš mūsų.
Baal Sulamas knygos „Panim meirot u masbirot“ pratarmėje rašo: „Nėra kartos, kurioje nebūtų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo. Tačiau šis Kūrėjo žmogus Ravas Icchak Lurija dirbo ir perdavė mums žinias, pagausino jas ir pranoko savo pirmtakus. Ir jeigu mokėčiau kalbėti, šlovinčiau tą dieną, kai buvo atskleista jo išmintis, beveik taip, kaip Toros dovanojimo Izraeliui dieną.“
Iš tikrųjų negalime įvertinti Ari didingumo, lygiai taip, kaip kūdikis negali įvertinti suaugusiųjų veiksmų. Bet viskas, ką turime šiandien, kilo iš Ari, ir per jo sielą gauname visą aukščiausią poveikį ir ištaisymą. Už Ari šioje grandinėje stovi Baal Sulamas ir Rabašas.
Pats Ari neparašė nė vienos knygos – jas visas užrašė jo mokiniai. Dalis įrašų buvo paslėpti jo kape, o dalis buvo slapta laikomi tam tikroje skrynioje, ir taip jie pasiekė mūsų laikus. Suprantama, per visą tai veikė aukštesnioji jėga ir aukštesnysis sumanymas.
Kaip kitaip įmanoma būtų paaiškinti, kad kažkokiam pirkliui, keliaujančiam tarp Egipto, Izraelio ir Damasko (koks buvo Ari), netikėtai pabudo aukštesnysis siekis, priversdamas jį įsikurti Izraelyje ir pasišvęsti kabalai.
Visa informacija apie Ari yra labai netiksli: Cfate yra dvi jo vardu pavadintos sinagogos ir neaišku, kuriai jis priklausė. Viskas labai miglota, tarsi kalbėtume ne apie žmogų. Nėra jokių žinių apie jo šeimą, žmoną, vaikus, ar jis turi palikuonių. Niekas neaišku. Žinoma, niekas neturi valios laisvės, ir viskas, kas nutiko Ari, buvo padiktuota iš viršaus, Kūrėjo.
Iki Ari tik atskiri išrinkti žmonės slapta užsiiminėjo kabala. Po jo kabala išėjo iš paslėpties. Ari gyvenimas Cfate nebuvo lengvas dėl daugybės kabalos priešininkų. Juk jis pradėjo atskleisti kabalą, organizuoti grupes.
Jam padėjo tai, kad jį užtarė Ramak (Rabi Mošė Kordovero), kuris turėjo didelį autoritetą Cfate, jis suprato, kad Ari metodika kyla iš tikro, gilaus pasiekimo.
Ari unikalus tuo, kad visiškai naujai atskleidė mums kabalos mokslą. Būtent jis įvedė tokias sąvokas kaip dešimt sfirų, tiesioginė ir atspindėta Šviesa, Malchut, ekranas ir tiksliai apibrėžė pasaulių bei parcufų struktūrą. Visa tai aprašyta knygoje „Gyvybės medis“, kurią užrašė Chaimas Vitalis iš savo mokytojo žodžių.
Chaimas Vitalis pas Ari mokėsi tik pusantrų metų iki pat mokytojo mirties. Ir per tuos pusantrų metų jam pavyko įgyti žinių, kurių pakako dvidešimčiai knygų. Šioms knygoms surinkti ir atspausdinti prireikė dar trijų kartų. Akivaizdu, kad už viso to slypi kažkokia aukštesnė, nežmoniška jėga.
Po Ari kabala atsiskleidė, nes jis atnešė pasauliui ypatingą vidinę, dvasinę jėgą. Be to, jo mokymas pamažu ėmė plisti. Nesvarbu, kad jis mokė tik mažame miestelyje, Cfate, tačiau ši dvasinė jėga pasijuto visame pasaulyje, mat jis per savo sielą ją priartino prie mūsų pasaulio.
Dėl šios priežasties vėliau Rusijoje atsirado toks kabalistas, kaip Baal Šėm Tov, kuris tęsė Ari darbą ir pradėjo kalbėti tomis pačiomis sąvokomis: pasauliai, sfiros, parcufai. Chasidizme tai įprasta vadinti Baal Šėm Tov mokymu, tačiau iš esmės pagrindą padėjo Ari mokymas.
Baal Sulamas rašė, kad jis buvo eilinis Ari sielos įsikūnijimas, kitaip sakant, jis turėjo tiesioginį ryšį su juo ir galėjo tiesiogiai suprasti viską, ką pasiekė Ari. Eilinis sielos persikūnijimas – tai tarsi viso tėvo dvasinio pasiekimo paveldėjimas, atitenkantis sūnui.
Baal Sulamas, knygos „Panim meirot u masbirot“ pratarmė: „Nėra žodžių, išreiškiančių jo dvasinio darbo svarbą mums, nes suvokimo durys buvo užrakintos tvirtomis spynomis, o jis atėjo ir jas atvėrė mums…“
„Apribojimas, ekranas, atspindėta Šviesa“ – Ari aprašo ne tik tai, kaip Šviesa sklinda iš viršaus į apačią, bet ir konkretaus noro vystymąsi, jo grubėjimo pakopas, šio proceso ryšį su ekrano jėga. Todėl jis priklauso išsitaisymo kartai ir laikomas Mašijachu Bėn Josėf, po kurio prasideda pačios Malchut taisymas, Mašijach Bėn David epocha.
Galbūt kabalistai net iki Ari pasiekė tokias pačias aukštumas, bet negavo aiškaus suvokimo apie ryšį tarp šviesų, kelim ir ekranų. Jų suvokimas atėjo kaip atskleidimas iš aukščiau, o ne iš jų pačių kelim vidaus, kas leidžia kurti pasaulį savo pasiekimu. Todėl po Ari kiekvienas gali studijuoti kabalą ir palaipsniui suvokti, kas jis atskleidė.
Nepaaiškinus, kaip noras dirba su ekranu ir atspindėta Šviesa, neįmanoma išsitaisyti. Todėl kabalistai iki Ari tik ruošėsi taisymuisi, o Ari atskleidė darbą iš apačios į viršų ir parodė mums taisymosi metodiką – praktinę kabalą.

* * *

Kabalisto išėjimo diena – tai jo kilimo diena. Todėl norime, tą dieną būti ypatingai susiję su Ari, jo siela, jo metodika, net labiau nei anksčiau, ir minime jo atminimo dieną. Tiesą sakant, tai džiaugsminga diena, juk jo siela realizavo save ir pakilo į aukštesnįjį lygmenį. Todėl kabalistai niekada negedi išėjusiųjų.
#250527

Iš 2019 m. rugpjūčio 4 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dviejų Mašijachų laikotarpiai

Ari siela – vystymosi posūkio taškas

Didi Ari siela II dalis

Draudimas iš aukščiau atvirai studijuoti kabalą galiojo tik tam tikrą laikotarpį – iki 1490 metų. Nuo to laiko prasideda paskutiniosios kartos epocha, ir šis nustatymas atšaukiamas, duotas leidimas studijuoti knygą Zohar.
O nuo 1540 metų šio mokslo studijavimas – aukščiausia paskirtis visiems, ir suaugusiems, ir vaikams. (Avraam Azulai, „Įvadas knygai Saulės šviesa“)
Kabala buvo atskleista beveik prieš šešis tūkstantmečius. Tačiau ji atsiskleidė pamažu: kiekvienoje kartoje dar vienas gramas kabalistinių žinių, ir dar vienas ir t.t.
O paskui įvyko kokybinis šuolis. Atsiradus Ari – ypatingai sielai, kuri atsiskleidė XVI amžiuje – kabala ėmė vystytis, kitaip tariant, atsiskleidė mūsų pasaulyje. Ari parašius savo veikalus jau nebegali būti jokių draudimų kabalai, nes jo knygose iš principo viskas atverta. Tačiau reikia tik laipsniškai vis labiau atskleisti kabalą.
Kaip kad Niutonas atrado fizikos dėsnius, kurie paskui dar 200-300 metų buvo atskleidžiami platiems visuomenės ratams, taip ir kabala.
Ari atskleidė kabalos dėsnius XVI amžiuje, bet kol ji pasiekė etapą, kai kiekvienas gali ją naudoti, mokytis, realizuoti praėjo dar 400 metų. Tik šiandien, XXI am., imame praktiškai taikyti ir platinti kabalą visame pasaulyje.
#254496

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Kuo skiriasi Baal Sulamo ir Ramako kabalos dėstymo sistema?
Atsakymas. Tarp jų didžiulis skirtumas. Esmė ta, kad Ramakas viską aiškino iš šviesos sklidimo požiūrio taško, o Ari – iš indų, kelim, norų taisymo požiūrio taško. O kadangi mes – tai indas ir noras, tad mums artimesnė Ari sistema.
Kalbant apie Baal Sulamą, – jis tęsia Ari, todėl jo veikaluose aiškinama ta pati ekranų sistema.
#247903

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Skaičiau, kad didis kabalistas Ari matė savo mokinių ankstesniuosius įsikūnijimus. Kaip jis galėjo matyti tai, kas tarsi neegzistuoja?
Atsakymas. Čia nėra nieko sunkaus, nes laikas – tai itin subjektyvi mūsų pasaulio sąvoka.
Žmogus, kuris įgyja davimo savybę, t. y. jau nebepriklauso savo ateityje nuo to, ar gaus arba ar turi kam nors duotis, pradingsta baimės būsena, būtinybė būti susijusiam su kitais, visi kiti įsipareigojimai. Jei visa tai jame dingsta, jis pakyla virš laiko būsenos.
Jis nekreipia dėmesio į laiką. O kam? Aš niekam nieko neskolingas. Su niekuo nesusijęs. Aš visąlaik tik duodu. Tarsi skrisčiau virš materialaus pasaulio. Ir tuomet žmogus nejaučia laiko, nėra susijęs nei su mūsų pasauliu, nei su mirtimi, nei su šiuo gyvenimu. Turime pasiekti tokią būseną.
Kitaip tarint, įgyjus Binos savybę, ryšys su šiuo pasauliu tampa visiškai kitoks – tam, kad pakiltum dar aukščiau.
#246296

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų

Pajusti amžinybės alsavimą

Klausimas. Kaip „akli“ mokiniai galės dirbti be „matančio“ mokytojo, jei jie neįgis dvasinio regėjimo mokytojui gyvam esant?
Atsakymas. Tai nesvarbu. Apie tai labai įdomiai rašo Ari. Kai jis merdėjo, vienas iš mokinių paklausė jo: „O kas gi bus su mumis?“ Ari atsakė: „Turite toliau mokytis, ir tuomet aš ateisiu ir jus mokysiu.“ „Kaipgi tu mus mokysi, jei dabar miršti?“ „Tai ne tavo reikalas, tu čia nieko nesupranti.“ Ir pasimirė.
Todėl ir aš galiu pasakyti, kad tai ne jūsų reikalas. Nesijaudinkite. Ateisiu ir mokysiu.
#241255

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas ir mokinys: ryšys per pasaulius

Perduoti iš žmogaus žmogui

Šviesa sukūrė norą mėgautis ir jį užpildo, todėl noras yra visiškai Šviesos valdomas. Bet kūrimo tikslas – kad noras pradėtų valdyti Šviesą, o ne Šviesa norą, kaip yra pasakyta: „Nugalėjo Mane mano sūnūs“. Tai reiškia, kad noras visiškai susilygina savo savybėmis su Šviesa.
Šis kelias nepaprastas ir reikalauja daugybės veiksmų, dėl kurių noras palaipsniui išsitaiso ir tampa panašus į jį sukūrusią Šviesą: savo jėga, suvokimu, veiksmais. Kūrėjas nori, kad kūrinys taptų panašus į Jį ir valdytų Šviesą. Taip tėvai nori, kad vaikai išaugtų ir būtų aukščiau tėvų, o tai išplaukia būtent iš kūrimo programos.
Kūrėjas trokšta ne tik pakelti kūrinį ant rankų ir padaryti jį aukštesnį, o kad kūrinys iš tikrųjų išaugtų ir taptų didelis, stiprus, protingas, suprantantis ir priiminėtų sprendimus, kaip jo Sutvėrėjas.
Pasiekti šią būseną galima tik palaipsniui, pakopa po pakopos taisant save. Pradžioje dvasinės pakopos nusileidžia iš Kūrėjo, nuo viršaus žemyn iki pat šio pasaulio, kur Šviesa ir noras įgauna materialaus kūno ir jį užpildančios gyvenimo šviesos formas.
O iš šio pasaulio prasideda kelias atgal į viršų per negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus pasaulius, kuris vystosi iki aukščiausių lygių ir pasiekia visišką panašumą į Kūrėją, kaip numatyta kūrimo sumanyme.
Šviesa nuo pat pradžių sukūrė kūrinį per keturias AVAJA stadijas, ir todėl kūrinys taip pat turi praeiti keturias stadijas iš apačios į viršų, kad taptų panašus į Šviesą: nuo Malchut iki Keter. Pirmiausia vystosi šio pasaulio žmogus.
Paskui tam tikrame etape Kūrėjas pirmą kartą atsiskleidžia kūrinyje, žmoguje, kurį vadino Adomu. O paskui po 20 kartų nuo Adomo per jo mokinius – iki Abraomo: nuo Adomo iki Nojaus – 10 kartų iš viršaus žemyn ir nuo Nojaus iki Abraomo – 10 kartų iš apačios į viršų.
Abraomas buvo pirmasis, gavęs tikslų supratimą, kad išsitaisymas turi prasidėti visoje žmonijoje tuo metu, kitaip tariant, Senovės Babilone, bet palaipsniui. Todėl Abraomas kvietė: „Kas už Kūrėją – pas mane!“, ir surinko grupę. Jis tarsi nugriebė grietinėlę nuo visų babiloniečių, kurie atstovavo 70 tautų ir paskui pasiskirstė po visą žemę.
Abraomo grupė jungė atstovus visų 70 tautų, kurie pasiekė meilę artimui, kaip sau pačiam, nepaisant, kad tarp jų nebuvo jokio ryšio, išskyrus primityvų, buitinį.
Babilono šventyklos statyba sukėlė priežasties neturinčios neapykantos proveržį, ir tada Abraomas pakvietė pas save tuos žmones iš visų 70 tautų, kurie jau subrendo išsitaisymui, surinkdamas iš jų pirmeivių grupę. Tada pirmąkart tapo akivaizdu, kad išsitaisymas turi būti laipsniškas.
Ir iš tikrųjų, jie išsitaisė ir pakilo į vienybės viršūnę, kuri buvo pavadinta Pirmąja šventove. O paskui įvyko šio didelio bendro indo sudužimas, ir Abraomo grupė išsisklaidė po visas pasaulio tautas, kitaip tariant, po Babiloną, pasklidusį tuo laiku po visą žemę.
Ir visa tai – dėl jų tarpusavio susijungimo, kaip yra pasakyta: „Izraelio tauta ištremiama dėl to, kad prijungtų prie savęs pasaulio tautų sielas“, tai yra perduotų jiems žinias apie išsitaisymą.
Mes nematome aiškių šio proceso rezultatų, nes jis tekėjo slaptai. Jo poveikis lėmė palaipsnį pasaulio tautų dvasinį vystymąsi per du tūkstančius metų, kuris baigėsi ARI laikais.
Šiandien mes pradedame vykdyti tą pačią misiją, platindami žinias apie išsitaisymo būtinybę šiuolaikiniame Babilone, krizės, kuri šiandien atsiskleidžia, fone. Ir svarbiausias išsitaisymas vyksta nedidelėse grupėse, dešimtukuose, surinktuose iš tų, kurie atsiliepė širdimi į šį kvietimą, o iš čia išsitaisymas plačiai pasklis žmonijoje.
#221768

Iš 2018 m. vasario 12 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Abraomo atradimas

Šventovė – dvasinio atskleidimo pakopos

Babilono palikimas

Kūriniai turi išpildyti Kūrėjo sumanymą, Jo programą ir atvesti save į kūrimo tikslą.
Šis procesas sudarytas iš grandinės veiksmų, kuriuos atlieka sudužusios kūrinio dalys, jos susirenka ir susijungia į vieną sielą, kokia ji buvo iki nusidėjimo prie Pažinimo medžio, iki bendros sielos sudužimo. Besijungiančios sielos dalys vadinamos kabalistais.
Šios sielos dalelės, labai beskiriančios viena nuo kitos, nuosekliai taiso sudužimą. Matome, kaip skiriasi kabalistai iš jų raštų, ir to, kaip jie kiekvienas atlieka savo misiją.
Per istoriją buvo ypatingų, išskirtinių sielų, t. y. taisymo procesai: Adam Rišon siela, o paskui jo mokiniai: dvidešimt kartų nuo Abraomo (Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Aaronas, Juozapas, Dovydas…) ir iki mūsų dienų per kabalistus Rašbi, Mošė de Leon, Rambam ir kitus iki dabar.
Šioje grandinėje yra viena labai ypatinga siela, itin mums brangi, netgi svarbesnė už Rašbi ir Baal Sulamą – tai Ari (Izaokas Lurija). Šis žmogus atskleidė mums kabalos mokslą. Be jo iki mūsų neateitų nė vienas kitų kabalistų veikalas, ir todėl mums, kabalos „vartotojams“, Ari ypač svarbus.
Nuo Ari laikų kabala ėmė vystytis ir prisitaikė prie šių laikų, dėl ko nūnai matome save arčiau išsilaisvinimo – būtent dėl Ari. Žinoma, į tai įtraukiamas didžiulis Baal Šėm Tov, o vėliau Baal Sulamo ir Rabašo atliktas darbas.
Baal Sulamas savo misijos pobūdžiu labiau panašus į Ari, o Rabašas – į Baal Šėm Tov. O iki jų visų buvo Rašbi, atnešęs į pasaulį taisymosi pabaigos Šviesą, kuri padeda, stumia visus ir ištraukia į visišką išsitaisymą.
Tačiau Ari – itin svarbus taškas žmonijos istorijoje, ir mes labai vertiname šį kabalistą, jo mums duotą indėlį, o tiksliau, kaip Kūrėjas per Ari sielą padėjo mums priartėti prie savo gyvenimo tikslo.
Ari vos pusantrų metų dėstė Izraelio šiaurėje ir paskui mirė. Ir to buvo gana, kad savo sielos veiksmais pažadintų didžiulę Šviesą pasaulyje. Per Ari šis švytėjimas kaip supanti Šviesą ateina visiems ir pažadina visas po jo einančias kartas.
Visas jo gyvenimas, veikla, jo grupė ir likę jo veikalai, rašytiniai ir sakytiniai – visa tai itin paslėpta, miglota. Tačiau ateina kitos sielos, tokios kaip Baal Šėm Tov ir Baal Sulam ir tęsia Ari darbą su didžiuliu pasišventimu ir galia.
Šiandien prisimenant Ari turime pajausti, kiek esame skolingi šiai sielai, per kurią Kūrėjas tiek daug atliko, kad atneštų kabalos mokslą mums. Turime iš Ari perimti jo žinią ir perduoti toliau.

#230032

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi ARI siela, I dalis

Didi ARI siela, II dalis

Atmintis – tai ne atminties zona mūsų smegenyse. Prisijungiame prie bendrųjų smegenų, kurios yra bendrame nore. Kas prie jų prisijungęs, iš ten gauna būtiną informaciją. Atsijungia – pamiršta. Ir taip kaskart iš naujo.
Tad nekyla klausimo, kaip praėjusiųjų amžių kabalistai galėjo parašyti savo knygas. Tais laikas buvo draudžiama užrašinėti, visko mokytasi žodžiu. Mokytojas kalbėjo, mokiniai suvokė ir prisiminė. Nebuvo tokios sampratos kaip „užsirašinėti“.
Klausai, suvoki, keitiesi pagal medžiagą, ji įsisavinama, pasijungi prie bendrojo sistemoje esančio proto, ir, kiek esi susijungęs su ja bei į ją panašus, tiek iš jos gauni dvasinės informacijos.
Tai ir yra Knyga – Dangaus Knyga. Mokytojas tik suteikia tau ryšio su šia Dangaus Knyga tašką, o tu turi toliau savo darbu prisijungti prie bendrojo proto, prie bendros atminties, ir būtent tai turi.
Juk bet kuriuo atveju mūsų smegenyse nieko nesaugoma. Mūsų protas – tai ne atmintis, jis tik valdo kūną. Viskas, ką įsimename, viskas, ko mokomės, ypač dvasinių dalykų, saugoma ne mūsų prote, ne mumyse.
Klausimas. Marchu (Chaim Vital) rašė knygose tai, ką pasakė Ari, ar jis pasijungė prie bendrojo proto, prie tos duomenų bazės ir iš ten gavo informaciją?
Atsakymas. Marchu iš Ari mokėsi visko, ko šis mokė. Tačiau tai nereiškia, kad jis įsiminė visą medžiagą. Jis iš Ari gavo prieigą – kaip pasijungti prie bendrojo proto. Pagal tai jis galėjo vėliau visas tas žinias perteikti raštu.
Ir mes lygiai taip pat. Jei pasieki dvasinį pasaulį, imi gauti įrodymus, kylančius ne iš žinojimo prote, o iš suvokimo. Suvokiama ne mūsų įprastiniame prote, suvokimas ateina prisijungus prie bendrojo proto.

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi!

Dvasinės informacijos perdavimas

Ilgas kabalisto kelias

Klausimas. Mane žavi pirmeiviai, kurie įdėjo milžiniškas pastangas, kuriant Izraelio valstybę, nepaisant visų sunkumų. Kaip kabalistai suvokia Izraelio valstybės atkūrimo stebuklą?
Atsakymas. Tai iš tikrųjų buvo stebuklas, apie kurį žydai svajojo du tūkstančius metų. Buvo iš anksto žinoma, kad kažkada tai įvyks. Kabalistai buvo labai optimistiškai nusiteikę ir laukė šio įvykio visais laikais.
Dar XVI a., Ari laikais, kabalistai pajuto, kad ateina Mašiacho dienos ir laikas pradėti auklėti, ruošti žmones sugrįžti į Izraelio, kaip materialaus, taip ir dvasinio, žemę.
Kai prasidėjo judėjimas už sugrįžimą į Izraelio žemę (chalucim), pirmoji ir antroji Alija, kabalistai labai palaikė šį judėjimą. Jie matė tai, kaip žmonių įėjimą į paskutinį etapą prieš išsitaisymo pabaigą. Ši svajonė labai sujungė pirmuosius pirmeivius, visiškai netikinčius žmones, su kabalistais.
Mano mokytojui, Baruchui Šalomui Leviui Ašlagui, vyresniajam žymaus kabalisto Judos Ašlago, Baal Sulamo, sūnui, Izraelio valstybės suvokimas ir žydų gyvenimas Izraelio žemėje turėjo didžiulę svarbą, visų aukščiausią. Kabalistai visada kvietė žydus sugrįžti į Izraelio žemę, sukurti čia žydų valstybę ir kaip galima labiau susijungti tarpusavyje netikintiems ir tikintiems, juk jie – viena tauta.
Ravas Kukas labai palaikė Izraelio valstybės kūrimą. Tai iš tikrųjų buvo bendra brangi širdžiai svajonė ir noras iš aukščiau. Kabalos mokslas visiškai palaiko Izraelio valstybę ir visada buvo už sionizmą. Ant Baal Sulamo peilio, kuriuo šeštadieniais pjausto chalą, buvo parašyta: „Izraelio valstybė“, o tai kai kuriuose ortodoksų ratuose galėjo būti palaikyta net šventvagyste.
Kabalistai visada laukė, kad Izraelio tauta sugrįš į savo žemę ir įkurs ten valstybę, kurioje bus visko, kas reikalinga gyvenimui. Kitaip tariant, kad joje būtų galima auklėti žmones ir sujungti juos visus kartu, kad ji būtų pajėgi apsiginti ir sukurti sąlygas, kuriose Izraelio tauta taps Kūrėjo tauta.

Iš 2018 m. vasario 4 d. 958-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Pradininkų tauta

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Klausimas. Kas yra ypatingo Ari metodikoje, lyginant su ankstesniais kabalistais?
Atsakymas. Sistemiškumas. Nieko naujo. Joks kabalistas nebegali nieko pridėti, išskyrus tai, kad pasako daugiau apie tai, ką jie atskleidė, ir susistemina tai, kas anksčiau buvo perduota keliomis frazėmis. Ir tik tai.
Klausimas. Ar galima pasakyti, kad kalba irgi skiriasi?
Atsakymas. Tikrai taip. Jeigu paimsime fizikos aprašymą prieš 200 metų ir šiuolaikinį vadovėlį, tai tarp jų, žinoma, yra skirtumas. Tačiau esmė išlieka ta pati.
Todėl visi didieji kabalistai – stulpai, atsirasdavę kartą per kelias kartas – labai daug pridėjo prie ankstesnių atskleidimų.
Klausimas. O atskleidimo priemonės liko tos pačios?
Atsakymas. Taip, nes Aukštesniojo pasaulio struktūra nesikeičia.
Egzistuoja dvi jėgos: davimo ir gavimo. Santykis tarp jų sudaro aukštesniąją sistemą ir per ją valdo mūsų pasaulį.
Todėl kabalistai negali atskleisti nieko naujo, tik paaiškinti daugiau apie tai, kas buvo atskleista anksčiau. Juk tai, ką atskleidė Abraomas, Mozė ar Pirmosios ir Antrosios Šventyklos kabalistai, ir šiandien veikia bei atsiskleidžia.
Nieko naujo Aukštesniajame pasaulyje nėra. Tai stabili, nekintama sistema. Tiesiog kabalistai savo atskleidimuose prideda paaiškinimų būsimoms kartoms, kad jos galėtų lengviau suprasti. Taigi, su kiekviena karta kalba tampa labiau suprantama. Todėl Baal Sulamas (XX a. pradžia) ir Rabašas (XX a. pabaiga) yra mums artimiausi kabalistai.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Tiesa ims staiga pati skleistis

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų laikų