Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galėjo didieji kabalistai: Ari, Baal Sulamas, Rabašas ir kiti suvokti Aukštesnįjį pasaulį, neturėdami grupės, mokytojo? O šiais laikais – daugybė medžiagos, kurios seniau visai nebuvo, įvairiausios sąlygos, bet vis tiek be galo sunku pereiti ribą tarp mūsų ir dvasinio pasaulio…
Atsakymas. Pirmiausia, nesilyginkite su Ari, Ramchaliu, Baal Sulamu. Yra ypatingų sielų, pasireiškiančių šiame pasaulyje, kurios bendroje sieloje užima tam tikras vietas, kaip, tarkime, širdis, plaučiai ar kepenys žmogaus kūne. Be jų kūnas negali egzistuoti.
Yra ir antraeilių pagal svarbą organų, neatliekančių konkrečių funkcijų, būtinų viso organizmo darbui, jie dažniausiai vykdo visų kitų organų nurodymus.
Mokomės, kad mūsų kūnas sudarytas pagal sielos pavyzdį. Jame yra mocha (smegenys), acamot (kaulai), gidin (gyslos), basar (mėsa) ir or (oda) – apskritai, visos kūno dalys nuo viršaus iki apačios ir iš vidaus į išorę tiksliai atitinka mūsų sielos sandarą.
Todėl yra sielų, kurios nusileidžia į mūsų pasaulį ir vystosi pagal savo ypatingus dėsnius. Jei stebėtume vaisiaus vystymąsi motinos įsčiose, pamatytume labai įdomią tvarką – pirmiausia vystosi viena kūno dalis, po to antra, trečia, vėliau vėl pirma…
Kabala šią tvarką nagrinėja ir paaiškina. Medicina tiesiog konstatuoja stebimus faktus, o kabala tiksliai paaiškina, kodėl tokiu būdu ir skirtingu laiku bei keistu eiliškumu vystosi įvairios kūno dalys.
Taigi, Ari, Baal Sulamas, Rašbi, Rabašas ir kiti didieji kabalistai – ypatingos sielos, kurios ateina į mūsų pasaulį, kad jame pratęstų save kaip bendros sielos pagrindą.
Bet mes savęs tokiais laikyti negalime. Jei būtume tokie, elgtumės ir jaustumės šiame pasaulyje visiškai kitaip. Mes – tiesiog bendros sielos dalys, o mūsų darbas – būti tarpusavyje susivienijus, kaip tai aprašė Mozė.
Toroje pasakojama, kad Mozė vystėsi ypatingai. Jį vandenyje plūduriuojančiame lopšyje rado faraono duktė Batja ir pavadino Moše nuo žodžio „limšoch“ – „traukti“ iš Nilo. Batja pasiėmė kūdikį į karališkus rūmus ir auklėjo kaip princą, faraono anūką.
Kai Mozė užaugo, tapo didžiu kabalistu ir išvedė savo gentainius iš Egipto. Pas jį atvykęs uošvis Jetro, Mediano karalius ir dvasinis vadovas, išmokė Mozę perkurti visą sistemą. Mozė paklausė, padalino visą tautą į dešimtines, šimtines, tūkstantines ir taip toliau. Kiekvienas turėjo žinoti savo vietą ir vienytis su kitais. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Tokios asmenybės kaip Mozė pasiekia Aukštesnįjį pasaulį labai ypatingai, juose jau yra Kūrėjo atskleidimas. O mes dirbame taip, kaip nurodyta Toroje: renkamės į dešimtukus, dešimtukai sudaro šimtines, šimtinės – tūkstantines ir taip toliau, šitaip mes pritraukiame Aukštesniąją šviesą. Ji mus pakylėja, išvalo, ir taip atskleidžiame Aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Didžiųjų kabalistų paveldas

Didūs mūsų kartos kabalistai

Didieji rankraščiai nesudega

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>