Klausimas. Kaip man praktiškai savyje užtvirtinti „Nėra nieko kito, tik Jis“ sampratą? Kaskart kartoti, kad Kūrėjas vienas ir be Jo nėra nieko?
Atsakymas. Reikia nuolatos samprotauti, ar gali taip būti, kad Kūrėjas vienas, vienintelis ir vieningas; kad mus valdo viena jėga, ir kad tai, ką matau, girdžiu, suprantu ir jaučiu – tai Jis.
O ką gi aš? Aš asmeniškai galiu pasakyti tik tai, kad jaučiu Jį savyje ar ne. Kitaip tariant, arba egzistuoju tiek, kiek nesuvokiu Jo, jausdamas, kad esu atskirtas nuo jo, arba suvokiu tik save, arba save drauge su Juo, arba save tokį, kai visiškai esu Jame ir nėra skirtumo tarp manęs ir Jo.
Kitaip tariant, jaučiu visus savo vidinius ir išorinius judesius. Jaučiu, kaip Jis valdo mane, aš su tuo visiškai sutinku ir atlieku tuos judesius.
„Atlieku juos tiek, kiek jaučiu, kad Jis mane valdo; arba tada, kai noriu, kad Jis valdytų mane, ir po to pajausiu Jo valdymą; arba priešingai – iš pradžių Jis mane valdo, o paskui aš tai suvokiu ir sutinku.
Arba pasiekiu tokią būseną, kai Jis ir aš dirbame išvien, kitaip tariant, nėra manęs, visąlaik esu vienos ir tos pačios būsenos, kai esu visiškai susiliejęs su Juo“ – taip žmogus samprotauja pats sau.
Klausimas. Kalbėti su Kūrėju, kreiptis į Jį – tai normalu?
Atsakymas. Žmogus visuomet kreipiasi į Kūrėją. Tuomet jis gali galvoti, apie ką tik panorėjęs. Tačiau jis daugiau neturi į ką kreiptis.
Dabar, kai kalbu, priešais mane yra šimtai klausytojų, tačiau aš kalbuosi su Kūrėju. Ir jie taip pat. Kitaip tariant, kreiptis galime tik į Jį.
Juk jei sakome: „Nėra nieko kito tik Jis“ – tai reiškia, kad viskas, ką matome, kad egzistuoja (negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės) – tai tik Kūrėjo pasireiškimas žmogui. Viskas priklauso nuo to, kaip mes matome, kaip tame mums atsiskleidžia Kūrėjas.
#245218

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.