Klausimas. Ar jūs suinteresuotas, kad kažkas padėtų sufizmui atgimti? Juk tai taip pat kabala, tik islamiška. Ir be to – aiškesnė, nes ji turi būti skirta didelei žmonių masei. Jei kažkokiu būdu atgims sufizmas, ar galės šios dvi kryptys egzistuoti kartu nekonfrontuodamos?
Atsakymas. Visų pirma, sufizmas ir kabala niekada neprieštaraus vienas kitam. Tarp jų negali būti jokios konfrontacijos.
Antra, kaip sufizmas, taip ir kabala yra užspaustos, nes abiejų mokymų nekenčia islamo ir judaizmo religiniai veikėjai.
Trečia, kol kas negali būti jokio ryšio tarp sufizmo ir kabalos, nes joms reikalingas atgimimas. Reikia įkvėpti gyvenimą ir į vieną, ir į kitą. Sufizmas yra tremtyje.
Aš buvau susitikęs su sufijais užsienyje: Olandijoje, Anglijoje ir Amerikoje. Jie priversti buvo bėgti iš Irano ir Irako. Bet tai buvo seni arba pagyvenę žmonės. Aš nemanau, kad jie dar gyvena mūsų pasaulyje. Jie praktiškai neturėjo mokinių.
Bet aš labai tikiuosi, kad kaip judaizme atgimsta kabala, taip ir sufizmas atgims islame ir pasklis po visą pasaulį. Tie, kurie susidomės sufizmu, pradės studijuoti jį. Tie, kurie susidomės kabala, pradės studijuoti ją. Nesvarbu! Svarbiausia, kad žmogus dirbtų su savimi ir save gerintų.
Praktiškai ir sufizmas, ir kabala kalba apie vieną ir tą patį. Sufizmas taip pat, kaip ir kabala, prasideda nuo Abraomo. Tik jis perdavė sufizmą kaip dvasinį mokymą savo pirmajam sūnui, Izmaeliui, o kabalą – antrajam sūnui, Izaokui. Bet, praktiškai, tai – giminingos metodikos. Jose nėra jokių prieštaravimų. Svarbiausia, kad jos vystytųsi ir plistų.
Bet aš patarčiau jų nemaišyti. Leiskite joms išaugti. O paskui pradėsite galvoti ir suprasite, ar tinka joms sukryžminimas ir koks.
#243451

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar teisinga vertinti ateinančius metus iš pozicijos, kad nėra jokių aukštesniųjų jėgų ar likimo ir viskas priklauso tik nuo manęs?
Atsakymas. Ne, neteisinga. Turėtų būti abu. Yra konkrečių metų, šimtmečio, tūkstantmečio apdangalas, interferencija, vietos, laiko poveikis, nuo ko viskas priklauso. Gamtoje viskas susiję: tai, ką mes skirstome į laikus, vietoves, laiko juostas ir kita, įskaitant sielas ir daugybę faktorių, – visa tai sudaro bendrą sistemą, bet kiekvienas faktorius turi savo reikšmę.
Klausimas. Kaip jūs jaučiate 2019 metus?
Atsakymas. Viena vertus, šie metai yra lemtingi. Jie neša savyje žmonijos likimą, kaip nėščia moteris vaisių. Jis gali gimti, ir, tikiuosi, šis veiksmas bus geras. Žmonės pajaus, kam ir kodėl jie sukurti, kaip jiems pakilti iš šios „šiukšlių duobės“, į kurią pasinėrėme ilgiems metams ir vis nesugebame susivokti, kas ir kur. Manau, mums užtenka šiandieninių problemų, kad pasistengtume ištrūkti iš šios būsenos, kurioje sukamės, ir pakilti į naują.
Klausimas. „Nėštumo metai“ reiškia visiškai kitokios pakopos gimimą?
Atsakymas. Taip, tai – gimimas. Bet leiskime jiems išsiskleisti, pagimdyti naują pakopą.
Komentaras. Turime elgtis labai atsargiai, kad neįvyktų „persileidimas“ – karai ar bėdos.
Atsakymas. Reikalas net ne karuose ar bėdose. Jų gali ir nebūti, bet būsena gali būti baisesnė už karą ir gyvenimas – baisesnis už mirtį.
Mes turime realiai žiūrėti į gyvenimą. Neįmanoma egzistuoti šiandien kaip vakar, rytoj – kaip šiandien. Mums reikia suvokti, kad mes – aktyvūs kūrinijos elementai. Tai yra svarbiausia. Nuo mūsų priklauso viskas! Taigi, jei norėsime, tai patys sukelsime gimdymą, ir jis bus sėkmingas. O jei lauksime, kaip tai vyksta gamtoje, tada bus labai blogai. Juk vystymosi programoje numatyti veiksmai, kurie vyksta veikiant negailestingiems gamtos dėsniams, jėgai, stumiančiai iš nugaros. Gamta nieko kito nežino – ji gimdo kančias, ir jos sukelia judėjimą pirmyn.
Taip viskas sutverta. Milijardus metų viskas taip vystėsi. Mes matome, kas vyksta gamtoje: vienas ryja kitą, kariaujama dėl egzistavimo, maisto, giminės pratęsimo – viskas kovoje. Kaip tarp gyvūnų, taip ir tarp žmonių – tik dar žiauriau.
Tačiau visa tai galime pakeisti žmogaus lygmenyje. Mes jau išeiname iš gyvūninio lygmens ir galime vystytis kaip žmonės. O žmonės – tai tie, kurie gali suvokti tikslą, kurio link stumia gamta, ir judėti į jį su protu, savarankiškai, aplenkiant neigiamą gamtos stūmimą iš nugaros ir savanoriškai siekiant tikslo per pozityvią jėgą, traukiančią iš priekio.
Aš tikiuosi, kad šie metai, viena vertus, suteiks mums galimybę paaiškinti tai žmonėms. Kita vertus, jie sukels interesą, poreikį siekti, kad gamta nustotų mus ginti į priekį skaudžiomis priemonėmis. O jis žmonijai ruošia labai rimtus išbandymus, tokius, kaip sakoma, kad nei gyvent, nei mirt. Ir, kaip parašyta, mes turime „Išsirinkt gyvenimą“ – rimtą, gerą gyvenimą, nukreiptą pirmyn, kuriam tu esi šeimininkas.
#243938

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Vidinė teleportacija

Kaip gyventi geriau?

Klausimas. Ką reiškia galvoti apie Kūrėją?
Atsakymas. Galvoti apie Kūrėją reiškia už visų objektų, veiksmų, minčių, įvykių matyti vieną vienintelę jėgą, kuri jums taip rodosi.
Visas pasaulis, viskas, kas veikia jūsų penkias jusles, viskas, kad yra priešais jūsų akis – tėra Kūrėjas. Tiesiog Jis taip atskleidžia Save jums, kad nukreiptų jus į Save per visus jūsų jausmus.
#247778

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Artimas ryšys su Kūrėju

Gyventi su mintimis apie Kūrėją

Klausimas. Ar asmeninis Kūrėjo valdymas manimi apima laikotarpį nuo gimimo iki mirties?
Atsakymas. Be abejo! Visi mes iš tikrųjų itin mažos dalelės ir Kūrėjas žiūri į mus kaip bendros sistemos elementus.
Kiekvienas iš mūsų yra nedidelis egoistinis noras. Kiek galime paaukoti savo egoizmą, kad susijungtume tarpusavyje, tiek priartėjame prie Kūrėjo ir galime Jį veikti.
Mat viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio suartėjimo, juk tiek esame artimi Kūrėjui. Tokia ir yra kabalos metodika.
#248134

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtuko centre – Kūrėjas

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Klausimas. Kad ir kiek teigiamų minčių siųstume į erdvę, vis tiek neigiamų minčių kur kas daugiau. Kodėl jos slopina, gesina teigiamas mintis?
Atsakymas. Jūs neteisingai siunčiate savo mintis. Turite jas siųsti per grupę Kūrėjui, ir prašyti Jo, kad Jis nukreiptų visą grupę, jog ši priartėtų prie Jo.
Komentaras. Norime pakeisti pasaulį, kad visi pažintų Kūrėją. Tačiau viskas eina taip lėtai. Norėtųsi greičiau!
Atsakymas. Tai žinoma itin geri ketinimai. Negalvokite, kad iš jūsų pastangų kas nors pradingsta. Pasaulyje absoliučiai visas uždara, niekas nepradingsta.
Tačiau reikia tinkamai sutelkti savo ketinimus – per grupę, o ne šiaip kažkur į erdvę.
#247677

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tai ne šiaip sau žaidimas

Mintys: geros ir blogos

Mintis – norų tvarkytoja

Klausimas. Nuolankumas – tai tas pats kas nusižeminimas? Ar yra skirtumas tarp nuolankumo ir nusižeminimo?
Atsakymas. Nuolankumas ir nusižeminimas – ne vienas ir tas pats. Bet mums dar anksti tai nagrinėti. Svarbiausia mums – visąlaik mėginti priimti, kad tai, kas vyksta, ateina iš aukščiau, iš Kūrėjo. Ypač tuomet, kai manyje įsiliepsnojo egoizmas ir imu pykti, reikšti savo nepasitenkinimą.
Tai reiškia, kad žmogus priešina save su Kūrėju: „Aš nepatenkintas Tavo valdymu“. Tai problema. Čia nėra nuolankumo, nėra jaučiama, kad Kūrėjas viską valdo, kad „Nėra nieko kito tik Jis“.
„Gerai, Kūrėjas viską valdo, nėra nieko kito tik Jis, o aš – prieš Jį!“ Tai ir yra grynas egoizmo pasireiškimas. Ir čia kažkaip reikia mėginti anuliuoti tą nepasitenkinimą, pakilti virš jo: „Nenoriu, kad jo nebūtų, kitaip nusileisiu į nulį. Ne! Pakilsiu virš jo ir taip būsiu aukščiau savojo ego“.
Būtent ties tuo mums reikia dirbti. Apie daugiau net nekalbu. Tačiau bus itin reikšminga, jei imsime taip žiūrėti į mumyse atsiskleidžiantį egoizmą. Svarbiausia, pakilti virš savo nepasitenkinimo.
Klausimas. O jeigu jaučiu, kad pykstu ne ant Kūrėjo, bet ant savęs, and savo ego. Ką tuomet daryti?
Atsakymas. Jei pyksti, vadinasi, esi nepatenkintas Kūrėju. Štai ir viskas.
O toliau tirk save ir nuspręsk, ką daryti. Iki tol, kol nebūsi patenkintas viskuo, kas vyksta, nepakilsi virš savo egoizmo ir būsi tik šio pasaulio lygmenyje.
#246322

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Kaip anuliuoti save?

Pakilti virš egoizmo

Klausimas. Ar reikia kabalistui kažką aukoti, kad rastų pusiausvyros tašką? Jis turi siekti maksimumo arba prisistabdyti? Kaip rasti teisingą būseną?
Atsakymas. To mokomės ir realizuojame grupėje, dešimtuke. Vienas nieko negaliu padaryti, nes neturiu teigiamos jėgos. Ji yra grupėje, o neigiama – manyje. Tai tik pradinė neigiama jėga.
Kai ateinu į grupę, darbą dešimtuke pradedu nuo to, kad save anuliuoju. Aš save įsivaizduoju kaip nulį, t. y. manęs nėra: nei teigiamo, nei neigiamo. Aš noriu jausti save nuliu – viduriniu tašku, viduriniosios linijos pradžia.
Tuomet visos egoistinės jėgos, kurios egzistuoja tarp mūsų dešimtuke, ir visos altruistinės jėgos, kurias mes bandome įgyti, pradeda busti manyje, stengiuosi visą laiką jas balansuoti santykiuose tarp mūsų. Tokiu būdu aš save statau į Malchut lygį, kuri iš apačios į viršų bando pasiekti Keter tašką – patį aukščiausią tašką.
Klausimas. Ar jaučia kabalistas, kad prarado pusiausvyrą ir iškrito iš viduriniosios linijos? Kaip jis grįžta?
Atsakymas. Kabalistas visą laiką balansuoja kaip ant lyno, juk vidurinio taško kaip tokio nėra. Jis gimsta tik tuomet, kai balansuoji tarp dešinės ir kairės linijos, ir jeigu prarasi pusiausvyrą, tai nukrisi.
Klausimas. Kaip savo jėgomis galiu save anuliuoti? Ar užtenka tiktai to norėti, net nepasiekiant?
Atsakymas. Ne. Šiuo atveju skaitosi ne tik mano darbas. Man padeda grupė, mokytojas, knygos, žinios, Aukštesnioji šviesa. Yra daugybė įvairiausių faktorių, kurie gali formuoti ir laikyti mane.
#241822

Daugiau šia tema skaitykite:

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Siekti pusiausvyros taško

Klausimas. Pradinis mano kelio taškas – gimimas, o galutinis – mirtis? Ar dvasiniame pasaulyje pirmas ir paskutinis taškai kitokie?
Atsakymas. Pradinis taškas – tai jūsų dvasinio kelio išeitinis taškas, o paskutinis – galutinis taškas, užsibaigiantis visiškų jūsų išsitaisymu. Taip jūs įeinate į kitą būseną, apie kurią kabaloje nekalbama.
Kabala aiškina tik kelią nuo taško „A“ iki taško „B“. Viskas, kas eina iki taško „A“ – tai mūsų žemiškas kelias, o kas už taško „B“ – niekur neaiškiname, nes tai Absoliutas, apie jį nekalbama.

Tačiau čia nėra jokių paslapčių, tiesiog žemiškais simboliais ir žodžiais negalime aprašyti tos būsenos. Mūsų kalba negali to perteikti, nes dvasiniame pasaulyje nėra mūsų savybių. Jame nėra nieko panašaus į „kažko trūksta“, „kažko užtenka“, „kažką papildyti“, „kažką pašalinti“ ir t.t.
Kitaip tariant visos mūsų būsenos grindžiamos trūkumu ir užpildymu, trūkumu ir užpildymu, Toliau – Absoliutas. Prasideda absoliučiai kita kūrinio būsena, kai jis visiškai įsijungęs į Kūrėją.
#244386

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio etapai

Dėl ko kenčiame? 4 dalis

Nuo taško iki Begalybės pasaulio Malchut

Klausimas. Kam studijuoti Kūrėjo valdymą?
Atsakymas. Pirmiausia tam, kad mums būtų geriau. Visų antra, nuo to niekur nepabėgsime.
Gyvename šitą gyvenimą, egzistuojame, maitiname savo kūną, pamažu senstame ir mirštame. O paskui vėl pasikartos tas pats ir vėl tas pats. Kokia prasmė, jei galiausiai neimsime veikti visos bendros sistemos ir neatvesime jos į pusiausvyrą?
#247957

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Kaip sutikti su Kūrėjo valdymu?

Nesijaudinkite, viskas vyksta pagal kūrimo programą

Klausimas. Neseniai sakėte, kad viskas taip greitai vystosi, kad norisi sulaikyti. Kuo tai gali pasireikšti grupėje?
Atsakymas. Kai kada girdžiu, kad judame pirmyn kaip „arkliams pasibaidžius“, ir šitoks judėjimas tampa nevaldomas. Iš tiesų, toks judėjimas ir turėtų būti, dėl to, kad tie ,,arkliai“ yra Kūrėjo valdomi, ir kiekviena nauja būsena yra nenuspėjama. O mes turime kiekvienoje naujoje situacijoje, bet tik mūsų bendrame judėjime, siekti ryšio per tikėjimą aukščiau žinojimo, kad po mumis susiformuotų aiškus paviršius, ant kurio mes galime stovėti. Netgi, jeigu staiga atsidurtume ore.
Binos savybė – tai oro savybė. Yra tokia sąvoka ,,šventovė, skraidanti ore“.
Kuomet absorbuojame savyje davimo savybę, jaučiamės pakibę ore, – prie to mus pratina. Tavyje jau neegzistuoja joks egoistinis pagrindas, ir tu niekuo negali pasiremti. Nėra nei dabarties, nei praeities, nėra prisirišimo prie nieko. Paprasčiausiai esi pakibęs, nežinai, kur ir kaip, ir kas vyksta su tavimi. Ir sutinki visa tai priimti, ir net daugiau, bet tik su viena sąlyga: tu nežinai, kaip tai bus vykdoma, tai tavęs nedomina, tu nenori to žinoti. Tu nori žinoti tik viena – kad iš šios sąlygos kylanti visa teisinga malonumo formos būsena tektų Kūrėjui.
#242214

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Svečias ir šeimininkas kyla pro visus pasaulius

Gimti kiekvieną dieną iš naujo