Klausimas. Ar yra astrologija kabaloje?
Atsakymas. Ne! Jokios astrologijos kabaloje nėra. Yra tik kabala.
Joje nėra jokių spėliojimų iš žvaigždžių. Nesistenkite kabalos susieti su raudonais siūlais, Taro kortomis, mistika, meditacija, nors šiomis temomis galima rasti daug visokios pseudo literatūros.
Dvasingumas – tai, kas vystosi žmogaus viduje be kokių nors ryšių su mūsų pasaulio atributais. Kitaip tariant, nesusijęs nei su žvaigždėmis, nei su tuo, kas aplink mane, tik su tuo, kas manyje.
#247647

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jei aš – vien ego, tai kuo galiu tapti panašus į aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Tokiais kaip aukštesnioji jėga gali tapti tik tie, kurie sieks pusiausvyros tarp egoizmo ir altruizmo. Jėga, kuri natūraliai tavyje nubunda, yra egoizmas, ir tau atrodo, kad tai tu. Tačiau tai ne tu, o Kūrėjas.
O tu kažkas visiškai neutralaus, kaip šiek tiek sustingusi želė, kurioje nuolat, be pertraukų, nuo gimimo iki mirties veikia egoistinė jėga, ir žmogui atrodo, kad tai – jis.
Tačiau jam duodama galimybė subalansuoti šią neigiamą jėgą su teigiama, kurios jis turi prašyti pas Kūrėją. Juk tada jis priartėja prie Kūrėjo ir susijungia su Juo. Jis prašo Kūrėjo išmokyti jį subalansuoti save su teigiama jėga, kad atsirastų dvi priešingos jėgos, o tarp jų atsirastų pusiausvyra, vadinama „vidurine linija“.
Ši vidurinė linija, atsirandanti iš pusiausvyros tarp dešiniosios (altruistinės) ir kairiosios (egoistinės) linijų, yra vadinama „Adomu“ (žmogumi), nes būtent jis tampa panašus į Kūrėją.
Gerai valdydamas tiek egoizmą, tiek altruizmą, žmogus gali su jais veikti teisingai, visą laiką balansuodamas tai aukštyn, tai žemyn, ir per šį balansą kilti į viršų. Svarbiausia, kad jis išmoktų laikyti pusiausvyrą tarp šių jėgų. Tai – mūsų darbas.
#241819

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Koks žmogus dvasinis?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas. Kas yra „tikėjimas virš žinojimo“?
Atsakymas. Tikėjimas virš žinojimo reiškia, kad aš pakylu virš savo prigimties ir pasiekiu būseną, kurioje yra Kūrėjas.
Kūrėjas – tai davimo, visuotinio ryšio, meilės savybė. Iš pradžių aš neturiu šios savybės. Tačiau, jei kažkokiu būdu sugebėsiu sukurti, atskleisti ją savyje, tai ji bus virš mano egoistinės prigimties ir vadinsis „tikėjimu virš žinojimo“.
Juk žinojimas yra tai, kas vyksta mano prigimtyje, egoizme, suvokime ir jausmuose. O kai aš pakylu virš to, norėdamas veikti atvirkščiai, tada būsiu savybėje, priešpastatytoje žinojimui, tikėjime virš žinojimo. „Atvirkščias“ nereiškia „priešingas“.
Apskritai, mūsų paprastame gyvenimo supratime yra tiek daug tokių prieštaravimų, kuriuos pirmiausia reikia apeiti, ir tada pabandyti pajusti, nes tikėjimas virš žinojimo yra jausmas, kad yra tokia būsena, kaip Aukštesnysis pasaulis, pakilimas virš savęs, gyvenimas dėl davimo, ir tokią savybę tu nori pasiekti.
Kai žmoguje atsiranda toks vidinis judesys, jis pradeda ruoštis išėjimui iš egoistinės vergovės. Tai įvyksta dėl konkretaus, bet ilgą laiką vykstančio poveikio jėgos, vadinamos Aukštesniąja jėga.
Šią jėgą sukelia žmogaus noras ir veiksmai siekiant pakeisti save. Ir nors jie egoistiški viduje, tačiau jų tikslas – altruistinis.
Jei žmogus gauna tokį poveikį iš savo darbo grupėje, kai praktikuoja kabalą, norėdamas įgyti papildomos jėgos, nežemišką savybę, tada jis palaipsniui pradeda vystytis, kaip vaisius įsčiose. Vėliau ši savybė – tikėjimas virš žinojimo – pradeda egzistuoti savarankiškai. Tai vadinama siela.
Kalbant kabalos mokslo kalba, žmogus prilimpa prie Binos ir tarsi atsikabina nuo Malchut. Todėl tikėjimas virš žinojimo – Binos savybė, kuri vyrauja virš Malchut. Arba galima pasakyti, kad tai – davimo savybė, kuri realizuojasi virš gavimo savybės; arba noras duoti, kuris organizuojasi virš noro gauti.
Tokiu principu sukurta bendros sielos konstrukcija. Taip mes egzistuojame dvasiniame pasaulyje. Tai mes turime savyje sukurti. O iki tol nė vienas iš mūsų sielos neturi. Yra tik fizinis kūnas, kuris kabalos moksle iš viso neminimas.
Kabalos moksle kaip „kūnas“ suprantamas egoistinis noras gauti, mėgautis, jis nesusijęs su gyvūniniu kūnu.
#242486

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Judėti labiau tikint

Klausimas. Kaip paaiškinti 99 proc. žmonių, kas yra geras gyvenimas?
Atsakymas. Geru gyvenimu žmogus laiko tai, kas yra gerai jam. Dabar, kai visi žmonės neteisingai susijungę vieni su kitais, mums negali būti gerai. Matome, kad pasaulis skaidosi, nes Aukštesnioji šviesa nori jį pripildyti, o pasaulis jaučia, kad neatitinka tos šviesos.
Kuo arčiau dvasinė gerovė artėja mūsų pasaulio link, tuo mums blogiau. Artėjanti Aukštesnioji šviesa mums duoda tamsos pojūtį, nes mes neišsitaisę, atvirkšti jos atžvilgiu.
Jeigu norime jausti gerovę, turime keisti save, kad supanašėtume su Aukštesniąja šviesa ir nepanirtume į krizes ir problemas, juk šviesa vis labiau artėja mūsų link. Kitais žodžiais sakant, turime problemą – susijungi mūsų pasaulio lygyje.
Sakykim, praneša per žinias, Žemės link artėja asteroidas, ir jos egzistavimui kyla pavojus, taip turime jausti, kad žmonės yra pavojuje, kai prie mūsų artėja Aukštesnioji šviesa, Kūrėjas nori pasireikšti kūriniuose. Dėl to mes ir vadinamės ,,paskutiniąja karta“.
Įžengėme į etapą, kuomet spaudimas tik augs. Dėl to atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris aiškina, kad turime pradėti save pratinti prie Aukštesniosios šviesos, tapti kažkiek į Ją panašūs.
Mes – kli (sielos indas), Kūrėjas – šviesa. Kli gali būti panašus į Kūrėją, jeigu susijungsime tarpusavyje. Kitais žodžiais sakant, jeigu norime turėti geresnę ateitį, turime susijungti.
#244071

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti Aukštesniąja Gamtos jėga

Parengtis numeris vienas

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Komentaras. Dauguma gydytojų nežiūri į placebą rimtai…
Atsakymas. Jie tiesiog sako: „Taip, padeda. Tai psichologinė vaisto sudedamoji dalis, priklausanti nuo bendravimo“. Kodėl jie vengia apie tai kalbėti? Nes tai privers juos tinkamai gydyti pacientą: „Mano mielas drauge, kodėl taip jautiesi? Juk kažkas ne taip. Ir iš tiesų ne taip. Spaudimas? Viskas juk gerai su tuo spaudimu. Leisk, aš palaikysiu tave už rankos, matai, viskas rimsta“. Ir taip toliau. Įsivaizduojate, kiek tai kainuotų nervų, kantrybės?! O su chemija paprasta: 20 mg prieš miegą, ir būsi sveikas! Ir taip gali priimti 100 pacientų per pamainą.
Bet psichologinė sudedamoji labai svarbi, nes žmogus – ne cheminė mašina, kurią galima pataisyti keliais miligramais kažko. Aš manau, kad kartu su cheminiais gydytojais mums reikia kitų. Vadinkite juos psichologais. Nors tai ne psichologas, o tikras žmogaus gydytojas. Ne organizmo, o žmogaus.
Klausimas. Tada, kaip jūs sakote, pasiekiama pusiausvyra ir ligos dingsta?
Atsakymas. Taip. Aš įsitikinęs, kad 99 proc. mūsų vaistų neveiksmingi, jie nereikalingi. Jei aš esu tinkamai palaikomas, tai visas mano funkcijas galima subalansuoti sutinkamai su mano teisingu požiūriu į pasaulį ir kitų požiūriu į mane. „Mens sane in corpore sano“, t. y. „sveikame kūne – sveika siela“.
Kaip tai padaryti? Siekiant tinkamai susijungti tarp savęs, mažose grupėse. Kai žmonės jaus pusiausvyrą tarpusavyje, tai natūralu, kad jų kūnai, kaip žemesnė šių esybių pakopa, sureaguos į tai ir sveiks. Be jokių abejonių! Tačiau tam reikia apmokytų specialistų. Cheminiai gydytojai nepadės.
Klausimas. Jūs tuo tikite? Tai veikia ir, iš principo, galima išsigydyti?
Atsakymas. Taip. Nėra jokių abejonių! Tačiau tai – problema. Kaip sakoma „Neįmanoma grįžti į urvus, mūsų yra per daug“. Taigi, eisime kitu keliu – per kabalos mokslą.
#242785

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Žmogus baiminasi, ar nepraras savęs, savo individualumo, jei reikia susijungti su draugais iki visiško ištirpimo juose? Nusiraminkite, mums nėra ko prarasti! Dabar nė vienas iš mūsų neturi nieko individualaus. Dvasinis individualumas priklauso nuo to, kiek susijungiu su grupe – ten rasiu savo sielą, kuri iš tiesų bus unikali, tikra, amžina.
O kol kas turime tik gyvūnines, fizines ypatybes, kurios nedingsta ir nėra įgyjamos. Reikia virš jų, nieko neatšaukiant sukurti savo dvasinį individualumą, kitaip tariant, įgyti sielą.
#244551

Iš 2019 m. vasario 21 d. Tarptautinio kongreso 9-osios pamokos

Žmogus nori mokytis, gilintis ir tirti kabalos mokslą, bet gauna įvairiausias kliūtis, problemas su sveikata, sunkumus šeimoje, darbe. Tai ženklas, kad Kūrėjas nori tavęs. Pasakyta: „Ką Kūrėjas myli – tą baudžia.“ Jei kelyje į tikslą susiduri su sunkumais, vadinasi jie paruošti Kūrėjo, kad pakiltum virš jų ir augtum vis aukščiau, kol nepasieksi Kūrėjo aukštumų.
Tik taip Kūrėjas gali atskleisti save mums, tai dėsnis. Nėra kito kelio pas Kūrėją, tik įveikti visus sunkumus ir kliūtis nesustojant ir nepabėgant – pavargti ir kristi, tačiau vėl keltis ir eiti toliau.
Nuo pat pradžių reikia su tuo sutikti. Ir kuo tvirtesnis bus mūsų ryšys su draugais, tuo lengvesnis ir mielesnis bus kelias. Kai jūs drauge, priešais mus atsiveria platus, lygus kelias, nuostabūs peizažai, paukščių čiulbėjimas, šilta saulė.
Bet vos nutolstate nuo draugų, iškart – griaustinis, liūtis ir kelias veda į kalną, tad eiti itin sunku. Viskas priklauso tik nuo mūsų vienybės: su ja viskas lengva, be jos viskas nepaprastai sunku.
#244551

Iš 2019 m. vasario 21 d. Tarptautinio kongreso 9-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys dvasiniame kelyje

Meilės egzaminas

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Žiūrėdamas šalies ir pasaulio įvykių naujienas džiaugiuosi dėl atsiskleidžiančių nusidėjėlių. Atsiskleidžia egoistinio noro, kurį būtina ištaisyti, blogis. Tai egoizmas mums šaukia: „Kodėl manęs neištaisote?! Iki kokių ribų turiu save demonstruoti ir skandinti savyje pasaulį?“
Džiaugiuosi, kad pagaliau pasaulis po truputį ėmė artėti blogio suvokimo link. Žmonės jau supranta, kad nieko negali padaryti su egoizmu, nes tokia žmonijos prigimtis, bet jei iš jo neišsivaduos, jis mus pražudys.
Todėl jie pradeda galvoti, kaip atsikratyti egoizmo. Pamažu išbando visas priemones, bet mato, kad nė viena neveikia. Mūsų padėtis beviltiška.
Esame kažkur Galaktikos užkampyje, skriejame aplink nykštukinę žvaigždę ant mažyčio Žemės rutulio, visiškai užteršto mūsų atliekomis. Gyvenimas baigiasi be jokios perspektyvos. Esame vieniši Visatoje, o greitai ir Žemės planetoje nebeliks gyvybės. Kaip sakoma, užgesinkite šviesą…
Blaiviai galvojant, atsiveria būtent toks vaizdas. O tai jau blogio atskleidimas, kuriam esant galima pradėti galvoti, ką daryti. Gal vis dėlto kas nors patars, kaip išsigelbėti? Ir tada ausys ima girdėti tokias bangas, kurių anksčiau nesuvokė: apie tai, kad yra gyvenimas už mūsų tikrovės ribų.
Mūsų realybė – daugiasluoksnė, ir viršutinio sluoksnio, esančio virš mūsų tikrovės, atskleidimas priklauso nuo mūsų suvokimo. Jeigu pakeisime savo vidinį tikrovės suvokimą, tai staiga pasijusime gyvenantys kitame pasaulyje. Tarsi įvyktų teleportacija, ir staiga pasijusčiau esantis kitoje būsenoje, kitoje vietoje.
Taip įvyksta, jei pakeičiu vidines vertybes ir imu gyventi kitame pasaulyje. O apie šį pasaulį sakoma, jog jis egzistuoja tik tam, kad jį paliktume. Tik tam egzistuoja Visata, Žemės rutulys ir žmonės ant jo – kad iš čia ištrūktų. Ir apskritai šis pasaulis išgalvotas, o mes gyvensime tikrame pasaulyje.
Į naujienas žiūriu tik šiuo rakursu ir todėl nelieju ašarų. Kaip priversti tikrovę pasikeisti? Ji pasikeis tik su tokia sąlyga, kad pasikeis kiekvienas mūsų. Tikrovė priklauso nuo manęs ir jaučiu ją savyje. Todėl du mato tą patį vaizdą, bet vienas verkia, o kitas džiaugiasi. Viskas priklauso nuo to, kokioje šviesoje matome įvykius. Aš viską suvokiu kaip būtinus žingsnius į išsitaisymą, artinančius mus gėrio link.
#244166

Iš pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Paskutinė karta“, 2019 m. balandžio 5 d.

Klausimas. Išminčiai sako, kad žvaigždės nevaldo Israel. Išeitų, kad užsiimantis dvasingumu žmogus, nebepaklūsta materialiai sistemai.
Atsakymas. Žvaigždės tėra valdymo iš aukščiau ženklai. Susivienydami tarpusavyje pakylame aukščiau žvaigždžių. Juk žvaigždės – tai negyvasis lygmuo, kuris kaip ir augalinis bei gyvūninis yra valdomas mūsų.
Tapdami panašūs į Kūrėją, išeiname net už Kūrėjo ribų. Kaip pasakyta: „Įveikė Mane mano sūnūs“. Kitaip tariant, savo valdymu pakylame netgi aukščiau to, kur Jis mus valdo. Tai pats aukščiausias lygmuo.
#244349

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Kaip pakeisti likimą

Ar galima valdyti likimą?

Svarbiausia – surinkti ir atkurti bendrą sielą, sudužusią po Pažinimo Medžio nusidėjimo. Mes jau gavome šį indą sudužusį, paruoštą mūsų darbui. Iš mūsų reikalauja veiksmo, apie tai pasakyta: „Ir pastatykite Man Šventyklą ir įsiviešpatausiu joje“.
Šventykla – tai šventas indas, kuris visiškai nukreiptas į davimą. Mes statome ją iš savo plytų, dėdami akmenį ant akmens, iš akmeninių širdžių, galinčių susijungti su kitomis plytomis. Taip statome Šventyklą iš savo egoizmo, iš savo sudaužytų norų, suklijuojame juos vienus su kitais ir sukuriame vietą, kur mumyse gali įsiviešpatauti aukštesnioji jėga, Kūrėjas.
Tai mūsų vienintelis darbas ir tikslas, todėl kiekvieną veiksmą, mintį, norą visuomet reikia tikrinti: kiek tai padeda kurti tą šventą bokštą, Šventyklą.
#245372

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Gyvenimo medis ir Pažinimo medis