Klausimas. Kaip priimti teigiamus įspūdžius mūsų pasaulyje? Kaip blogį, – juk jie atitraukia dėmesį nuo kabalos?
Atsakymas. Iš tikrųjų, reikia tiksliai suvokti teigiamą poveikį, žinant, kad jis gali nuvesti į šalį. Visokie malonumai ir nusiraminimas gali stipriai pakenkti.
O blogis, priešingai, skatina suvokti jo priežastis ir egzistavimo tikslą, kai tuo tarpu poveikis, jaučiamas kaip geras, gali atitraukti žmogų nuo tikslo.
Klausimas. Vadinasi, 2 milijonų laimėjimas loterijoje yra blogiau, nei, pavyzdžiui, šaukimas į policiją?
Atsakymas. Žinoma. Šaukimas į policiją taip supurto žmogų, kad jis iš karto pradeda ieškoti Kūrėjo: kur, kodėl, kas? O jei išlošia 2 milijonus, tai jau turi problemą: kaip galės ne tik niveliuoti šiuos 2 milijonus, o dar padaryti iš jų kliūtį?
Tai nėra paprasta, ir įmanoma, tik gavus gebėjimą duoti dėl davimo. Kitaip tariant, čia jau būtinas susitraukimas, ekranas ir t.t. Tai – labai sudėtinga sistema.
Klausimas. Sakykime, žmogui suteikiami kažkokie smūgiai neigiamos jėgos pavidalu, ir jis iš karto kreipiasi į Kūrėją. Na ir kas? Tai juk – egoistinis kreipimasis. Kaip tai jį pastūmėja tikslo link?
Atsakymas. Tai jį supurto. Klausimas tas, kaip jis kreipiasi į Kūrėją, ir ką jis su tuo daro. Visų pirma, jis turi padėkoti Kūrėjui už tai, kad šis priminė apie save. Per šį smūgį Kūrėjas tarsi pašaukė jį, ir jis atsišaukė.
Klausimas. Argi taip būna? Tai juk nenatūralu?
Atsakymas. Jei man svarbesnis tikslas nei smūgis, tai yra natūralu.
#240271

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pusantro milijardo dolerių!

Klausimas. Ar verta kreipti dėmesį į kritiką savo atžvilgiu?
Atsakymas. Aš asmeniškai ne itin reaguoju į kritiką. Nebent jei mane kritikuoja konstruktyviai ir matau, kad turiu pasinaudoti kritika, kad šiek tiek pakeisčiau savo dėstymą, aiškinimą, kad atkreipčiau dėmesį į kokį nors aspektą ir pan. Priimu kritiką, kai ji iš tiesų gali man padėti platinti kabalą.
Dėl viso kito – man nesvarbu, ką kalba apie mane. Netgi neskaitau, ką apie mane rašo. Kiek girdėjau, apie mane daug prirašyta bešališkai. Bet jokiu būdu ant nieko neįsižeidžiu. Tokia žmonijos prigimtis, kol ji dar neištaisyta.
#244548

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip mano blogi poelgiai materialiame gyvenime veikia mano dvasinę raidą?
Atsakymas. Jokie poelgiai materialiame pasaulyje neveikia dvasinės raidos, nes jie visi diktuojami iš aukščiau valdomo egoizmo.
Viena, kas veikia dvasinę raidą – kiek pastangų įdedi, kad susijungęs su draugais įgytum davimo savybę. Tik tai! Visa kita – mūsų žaisliukai šiame pasaulyje.
#244383

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. iš pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinį pasaulį kuriu aš?

Ar galima pakeisti dvasinės šaknies materialią pasekmę?

Teisiame Kūrėją

Klausimas. Nutolimas nuo sąvokos „Vienas, vienintelis, vieningas“ yra pagrindinė kančių priežastis?
Atsakymas. Taip. Kiek galime viską susieti su Kūrėju, imame pereiti į tikrąjį pasaulį, tikrąją erdvę, kur veiksmų pradžia, jų tęsinys ir pabaiga apibrėžiami kaip esantys viename taške ir taip viskas apmiršta.
Niekas nejuda laike, erdvėje, jokiose koordinatėse, ir visi atsiduriame viename egzistavimo taške. Jis ir vadinamas „Kūrėju“, „aukštesniąja jėga“.
Šis taškas nuolatinis, juk jei kur nors ir kame nors vyksta kokie nors pokyčiai, tai šitai nurodo į tos būsenos ar objekto netobulumą. O Kūrėjuje to nėra.
#245495

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – tai jėga, objekas ar savybė?

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Klausimas. Jeigu dešimt sfirų atitinka dešimt planetų, tai kodėl iki šiol žinome tik devynias? Ar tai turi kokią nors šaknį?
Atsakymas. Esmė ta, kad iš tikrųjų pasaulyje egzistuoja kur kas daugiau planetų. Kabala seniai apie tai kalbėjo.
Būtent knygoje „Zohar“ itin daug kalbama apie tai daugybėje vietų. Man tai nebuvo įdomu. Nors vaikystėje užsiėmiau astronomija, tačiau vos priartėjau prie kabalos, manęs daugiau nebedomino dvasinės pasekmės mūsų pasaulyje.
Klausimas. Toroje pasakyta „Ir atsirado planetos danguje…“ Apie ką kalbama?
Atsakymas. Toroje kalbama ne apie materialias planetas, o apie dvasines jėgas. Ir Žemė, ir Saulė, ir mėnulis – tai dvasinės jėgos, o ne tai, ką dabar matome ir stebime. Nors mes sudarome žemišką kalendorių, bet iš principo, reikia tiksliai suprasti, kur kalbama apie dvasinius šaltinius, o kur apie jų pasekmes.
#243759

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jeigu Kūrėjas apima visą tikrovę, vadinasi Jis visiškai atsakingas už visą netvarką žemesniame lygmenyje, mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Be Kūrėjo niekas už nieką neatsakingas. Kūrėjas viską pradeda, atlieka, viską nusprendžia ir gauna rezultatus. Tai viena ir ta pati jėga.
Ji veda mus per visas gyvenimo peripetijas ir problemas, stumia į visas puses, stumia į įvairiausius konfliktus.
Mes pasimetame šiame gyvenime, kad būtent per šias aplinkybes, per šiuos „amerikietiškus kalnelius“, per kuriuos visąlaik važinėjame aukštyn žemyn, pasiekiame būseną, kai mums reikia atsipalaiduoti, atsiduoti nešančiai tėkmei ir norėti tik vieno – susisieti su ta jėga, kuri viską valdo.
Ar galiu tai pasiekti? Jei galiu – man daugiau nieko nereikia, nes viskas staiga tampa statiška, ramu, netrikdoma. Egzistuoja tik viena mintis – kūrimo sumanymas, ir šis sumanymas realizuojasi mumyse.
Ši mintis piešia manyje įvairiausius mano suvokimo pokyčius, ir šį vidinį kino filmą, kurį manyje rodo, suvokiu kaip ne manyje esantį pasaulį. O iš tiesų jis neegzistuoja, viskas vyksta manyje.
Man reikia pamažu adaptuotis prie šio paveikslo, gyventi jame taip, kad jis dėl mano suvokimo nuokrypių netrukdytų man vienu metu gyventi ir šiame pasaulyje. Ir išeitų, kad egzistuoju dviejuose pasauliuose: vienas iš jų – aukštesnysis, kurį man rodo Kūrėjas, kitas – tas, kurį matau kol kas vis dar iškraipytoje sąmonėje.
#245421

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Pakilti iki Kūrėjo lygmens

Nelaukti iki rytojaus

Klausimas. Žmogus ne tik žiūri pirmyn, bet kartais atsigręžia atgal. Tuomet kyla tokia spaudžianti širdį nostalgija. Ar šis jausmas turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Taip, žmogų traukia praeitis, nes prie jos jis pirmiausia pripratęs. O kas įprasta – jau miela ir lengva, nes nėra jokios grėsmės elemento. Todėl mums patinka praeitis. Yra žmonių, kurie mėgsta senus, naivius filmus, knygas ir pan.
Asmeniškai manau, kad reikia žiūrėti pirmyn, kad priprastume prie dabarties, kuri trauktų mus gėriu, šviestų mums. Neverta atsigręžti atgal, kitaip it Loto žmona virsime druskos stulpu. Reikia eiti tik pirmyn! Žvelgdami atgal mes tarsi užsikonservuojame.
#244925

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Akimirka tarp praeities ir ateities

Atsigręši – pavirsi druskos stulpu

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Yra žmonių, kuriems net klausyti sunku, jog būtina susivienyti norint pasiekti Kūrėją. Kūrėjas taip aukštai ir toks nepasiekiamas, Jis kitame matavime, kurio nejaučiame.
Jis nepatenka į mūsų jausmų ir proto rėmus. Iš besikeičiančių mumyse minčių ir pojūčių neįstengiame sudėlioti šios dėlionės, Kūrėjo pavidalo, kad nors kaip nors Jį pajaustume ir suprastume.
Tačiau kita vertus, sakoma, kad tai pasiekiama per paprastus materialius veiksmus mūsų pasaulyje. Nesuprantame, koks ryšys tarp vieno ir kito: jei kitiems šypsausi ir gerai su jais elgiuosi – kuo tai gali padėti? Mums tai atrodo kaip nerimtas žaidimas, veidmainystė. Juk iš prigimties esame egoistai, ir jau mėginome gyvenime pakeisti savo išorinį santykį, nekeisdami vidinės esmės.
Bet čia mums reikia suprasti, kad yra ypatingas dvasinis komponentas, vadinamas „grąžinančia į Šaltinį Šviesa“ – tai ypatinga jėga, kurią galime pritraukti ir ji pakeis mūsų prigimtį. Todėl net nenorėdami susivienyti, suartėti, palaikyti kits kito, turime tai daryti, kad priartėtume prie Kūrėjo.
Tai sunkus darbas ir mums reikia įsitikinti, kad jis būtinas norint pažadinti grąžinančią į Šaltinį Šviesą netgi veikiant nenoromis, apsimestinai, žaidžiant.
Kuo dirbtinesnės, nenatūralesnės mūsų pastangos, bet vis tiek stengiamės, tuo didesnę Šviesą pažadiname. Iš čia kyla paradoksas: žmonės, kurie negali pakęsti, jog reikia suartėti su kitais, bet veikia pagal šį principą, pačiomis mažiausiomis savo pastangomis pažadina itin didelę taisančią Šviesą.
#245409

Iš 2019 m. balandžio 28 d. rytinės pamokos

Klausimas. Ar tai, kas vyksta mūsų pasaulyje prieštarauja tam, kad Kūrėjas mylintis ir geras?
Atsakymas. Ne, neprieštarauja. Kūrėjas veda mus pirmyn į pačią geriausią būseną, kurios nevertiname būdami savo egoistinėse savybėse, jausmuose, prote.
Tačiau ši būsena – absoliuti, tobula, dvasinė, visiškai nepaisanti jokių mūsų laikinų būsenų, kurias išgyvename, kol ją pasiekiame.
#244360

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dievas blogas ar geras?

Atskleisti tobulą tikrovę

Ko nori Kūrėjas?

Klausimas. Kokią matote pasaulio ateitį už 15 metų? Kas išsiverš į priekį? Koks Izraelio vaidmuo?
Atsakymas. Pageidautinas vystymosi kelias – kad Izraelio gyventojai drauge su mūsų grupėmis pasaulyje ir progresyviąja žmonija įsisąmonintų, kad svarbiausia – vienybė, ir parodytų visam pasauliui vienybės pavyzdį.
Kai įstengsime nors šiek tiek susivienyti tarpusavyje, tai per mus praeis Šviesa, kurią jausime visuose žmonijos lygmenyse. Žmonės pajaus, kad suartėjus iš tiesų yra gyvenimas, ir galimybė pakilti į kitą raidos etapą, kad išeitume į naują egzistavimo lygmenį.
Būdami materialiame pasaulyje, vienu metu imsime prasiskverbti į aukštesniąją materiją, į aukštesnįjį egzistavimą, į tas sritis, kur dirba ne mūsų protas, o jį valdančios komandos.
Labai tikiuosi, kad pajausime tai per artimiausius metus. Tai stovi ant slenksčio ir nuo mūsų priklauso, kiek būsime pasirengę adaptuoti šias žinias ir pojūčius.
#244810

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Atskleisti Kūrėjo lauką