Klausimas. Kaip vystytis per pamoką? Ar turiu pats sužadinti savyje klausimus, kaip toliau vystyti sielą?
Atsakymas. Turi rūpintis visu dešimtuku. Net jeigu esate keturiese, reikia rūpintis jais, kad kartu sudarytumėte vieną visumą. Nuolatos galvoti, kaip tai atlikti.
Pakanka netgi dviejų draugų, o ne keturių. Todėl kad jei vienas žmogus išeina „iš savęs“ ir nori persikelti į kitą – tai jau dvasinis pasiekimas.
#245366

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas svarbu dirbant dešimtuke

Rytinė pamoka ir dvasinis vystymasis

Svarbiausias pamokos tikslas

Ir kalba apie tai Rambamas, pateikdamas gyvenimišką pavyzdį: „Jei keliu eina kolona iš tūkstančio aklų žmonių ir kolonos priekyje yra nors vienas regintis, visi jie įsitikinę, kad eina tiesiu keliu ir nenukris, vedami to, kuris mato kelią.
Bet jei kolonos priekyje nebus vieno reginčio vedlio, be abejonės, išklys iš kelio ir pasiklys“. (Baal Sulamas, „Įvadas į knygą Zohar“, 57 p.)
Klausimas. Ar gali taip būti, kad žmogus jau surado „regintį“ mokytoją, pradėjo eiti tiesiu keliu dvasinio pasaulio link ir pasiklydo? Kaip to išvengti?
Atsakymas. Tai rodo, kad nėra ryšio su mokytoju. Mokinys turi nuolatos gaivinti šį ryšį. Ir jei jis neatsinaujina, tai mokytojas juda pirmyn, o mokinys pamažu atsitraukia, kol ryšys visiškai nutrūksta.
Labai įdomu stebėti, kaip mokinys vis mažiau girdi, rečiau lanko užsiėmimus ir taip dingsta.
Svarbiausia, kad mokytojas negali to pasakyti mokiniui. Mokinys turi pats pasitikrinti ir suprasti, kaip sąveikauti su mokytoju.
Bet, kita vertus, jam turi būti aišku, kad tą akimirką, kai jis nesikabina į mokytoją, kaip vaikas į suaugusįjį, tai neaišku, kur jis yra. Juk jis turi milijardą įvairiausių priežasčių, kaip mažas vaikas, kuris pasimetė minioje, kuris nežino, į ką įsikabinti ir kur eiti. Štai tokį artumo ar atitrūkimo nuo mokytojo pojūtį būtina įgyti.
#240826

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su mokytoju

Sutikti su mokytoju

Mokytojo vaidmuo vystant sielą

Klausimas. Jeigu tapsiu kabalistu, ar galėsiu aprašyti jausminę būseną, kurią apibūdina kitas kabalistas? O gal jis suklydo rašydamas, ir aš sugebėsiu tai pamatyti?
Atsakymas. Tu viską pamatysi. Kabala – tai toks mokslas, kuris iš principo atviras kiekvienam, kita vertus, jis vadinamas slaptu.
Ir kyla klausimas: kaip mokslas gali būti slaptas? Galbūt jį slepia kaip pavojingo ginklo ar nuodų gamybos technologiją? Kita vertus, kodėl iki šiol tai – paslaptis.
Kabalos mokslo paslaptis slypi pačioje kabaloje. Parodyk vaikui atominės bombos sukūrimo formulę, ką gi jis galės padaryti, žvelgdamas į ją? Nieko. Taip ir kabalos moksle, tau duoda knygą ir sako „skaityk“, bet tu nieko negali padaryti.
Jei norėsi pasiekti, kas parašyta knygoje, turėsi pats pasikeisti, kad ją suprastum. Kai pasieksi tokį supratimą, jau būsi toks, kaip kabalistas, kuris parašė šią knygą, ir negalėsi nieko blogo padaryti su formule, kuri atskleidžia milžiniškas gamtos jėgas. Negalėsite žaisti su jomis, kaip panorėjęs.
Išeina, kad tik būdamas gamtos lygmenyje, ją atskleidi. Todėl neįmanoma, kad kabalistas kam nors pakenktų. Juk tuo metu, kai nukrenta iš savo lygmens, jis iš karto pamiršta viską ir negali valdyti šios medžiagos. Medžiaga užpildo jį pagal jo dvasinę būseną.
#240062

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Slaptosios kabalisto praktikos

Atskleidžiant nežinomybę

Klausimas. Švedijos piliečiai rimtai susidomėjo biologiniu ženklinimu – „biohakingu“ (skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną). Biologinis ženklinimas – tai ryžio grūdo dydžio lusto implantavimas po oda, jame įrašyti asmeniniai žmonių duomenys: banko kortelių, paso, kiti. Skandinavai teigia, kad gyventi tapo paprasčiau.
Kur veda toks vis didėjantis supaprastinimas?
Atsakymas. Aš manau, tai lems, kad žmonės pajaus didžiulę vidinę tuštumą. Jie turės su tuo kažką daryti. Čia jau jokie luistai nepadės. Jie turės rasti sau pripildymo šaltinį.
Žmogus atsidurs ties amžinu klausimu: „O kur gi aš? Dėl ko aš gyvenu? Kam visa tai? Visi mano luistai, kompiuteriniai ekranai ir telefonai – kur visa tai mane atvedė? Be to, kad priešais mane yra viskas, aš galiu matyti mažame ir dideliame ekrane praktiškai visą pasaulį, galiu susisiekti sus visais? O kas toliau? Ir kam? Ir štai aš sėdžiu priešais tuščią ekraną ir nežinau, ką man daryti su savimi ir su kitais.
Tai – gerai. Tai leis mums rasti teisingą, tikrą atsakymą į klausimą: „Kam visa tai?“
Klausimas. Jei žmogui kyla šis klausimas, jis randa atsakymą?
Atsakymas. Jis turi rasti. Ne iš karto, kankinsis, ieškos, bet tai – teisingas kelias. Jis ieškos atsakymo apie save! O kur aš, kur mano vieta šiame pasaulyje? Tai nuostabi paieška ir praregėjimas!
Klausimas. Kur čia laimė?
Atsakymas. Laimė, kad jis ras atsakymą. Jis staiga atras, kad yra tokia jėga, tokia mintis, kuri laukia tokio klausimo ir pasiruošusi atsakyti. Tai susitikimas, pasimatymas su savo dvasia.
Klausimas. Žmogus supras, kad būtent ši dvasia vedė jį į susitikimą?
Atsakymas. Taip. Ir tada jis viską pamatys, suvoks. Tai bus tarsi pasaulio atskleidimas – nuo pradžios, nuo užuomazgos, iki pabaigos, ir viskas kartu! Viskas taps aišku.
#242016

Iš 2018 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Pasaulyje populiarėja „maistas iš šiukšliadėžės“ – produktai, kurių galiojimo laikas baigėsi. Be to, tokio maisto galima užsisakyti į namus iki nustatyto laiko, kol restoranai ar kavinės privalo jį išmesti.
Šis projektas buvo paskelbtas ekologišku. Galų gale, maisto atliekos yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
Ekspertai sako, kad Didžiojoje Britanijoje prekybos centruose išmetama maisto už 360 mln. sterlingų. Apskritai ES per metus išmeta daugiau nei 12 mlrd. tonų maisto, t. y. apie 1 proc. viso bendro BVP.
Atsakymas. Toks kiekis išmetamų produktų labai kenkia aplinkai, ekologiją ir verčia daugybę žmonių badauti ar gyventi pusbadžiu. Mes turime kažką daryti.
Tam būtina auklėti visuomenę. Nemanau, kad viskas taip sklandžiai bus paskirstyta… Reikalingas sistemingas valstybės darbas. Tačiau problema ta, kad nė viena vyriausybė nėra suinteresuota tai daryti, jos nori tik valdyti ir išspausti maksimumą sau ir savo nariams.
Todėl mums reikia pradėti labai rimtą auklėjimo programą, kuri iš tiesų auklėtų visus visuomenės narius, kad mes be naudos gaminame ir išmetame milžiniškus kiekius maisto, mašinų ir viso kito. Taip užteršiame aplinką, nors kitos – neturime. Kasmet tik didiname sąvartynus aplink save.
Mes turime didžiulį rezervą: jei prieš 30–40 metų kažkur trūko maisto, tai šiandien visur yra perteklius. Jeigu galėtume jį tinkamai paskirstyti, neturėtume pabėgėlių, nebūtų mirčių iš bado. Visi turėtų viską, ko reikia.
Klausimas. Koks turi būti tinkamo paskirstymo principas, kad kažkokia kategorija žmonių nebevartotų pasibaigusio galiojimo maisto?
Atsakymas. Auklėjimas. Niekas daugiau nepadės.
Tinkamas požiūris vienas į kitą, nes mes esame vienos sistemos, vienos šeimos nariai. To reikia mokyti, rodyti, įtikinėti, aiškinti diena iš dienos. Ir kiekvieną kartą žmogus vis tiek atsibunda ryte kaip egoistas, ir jam iš naujo reikia aiškinti, kad jis – mažas varžtelis milžiniškoje mašinoje ir priklauso nuo jos, o ji priklauso nuo jo.
Komentaras. Yra išorinių atliekų, kurių galiojimo laikas baigiasi, tačiau žmogus turi „vidinių atliekų“, kurių privalo atsikratyti…
Atsakymas. Kaip išsivalyti savo vidų? Tam reikalinga tinkama visuomenė, kuri dirbtų su žmogumi ir padėtų jam išsivaduoti nuo blogų minčių ir norų. Tai įmanoma padaryti, tik veikiant tinkamai aplinkai.
#240033

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Beprotiškas požiūris į maistą

Klausimas. Egipto prezidentas Abdelis Fata al-Sisis parašė pranešimą jaunųjų musulmonų forumui, kuris taip pat skirtas Vakarų žmonėms. Nepaisant savo tikėjimo, jis mano, kad nepriimtina įvesti islamišką „Trojos arklį“ į priimančias šalis. Jis nori, kad Vakarai nustotų glausti „islamo gyvatę“ prie savo krūtinės. Jis žino, kokie pavojingi jos nuodai, kuriuos Egiptas tai kasdien patiria. Nejau jis nesupranta, kad jį dabar užsipuls visas arabų pasaulis?
Atsakymas. Egipte jau buvo tokių vadovų. Juk užmušė Anvarą Sadatą, kuris norėjo taikos su Izraeliu.
Bet apskritai problema spręsis kitaip. Nebus jokio vienos kultūros įsiliejimo į kitą. Tiesiog žmonės, kurie atvyko iš arabų šalių į Europą, vietoj europietiškos kultūros įves savo, ir daugiau nieko. „Ar yra demokratiniai rinkimai? Pažiūrėkime, kas juos laimės?“
Mes tai matome. Jau yra tokių pavyzdžių: Londono meras – išeivis iš Pakistano ir t.t. Todėl jie ramiai keis vieną kultūrą kita.
Klausimas. Kitaip tariant, ne kardu, ne karu, o tyliai rinkimais?
Atsakymas. Žinoma. Tas laikas praėjo.
Klausimas. Toks yra aukštesnysis scenarijus?
Atsakymas. Taip. Pasakyta kabaloje, kad Izmaelio sūnūs užims Europą ir karaliaus joje.
Klausimas. Tai kalbama ir apie visą pasaulį?
Atsakymas. Visų pirma, jie užpildys Europą. O paskui pasuks Izraelio link, ir tai bus pabaiga. Jų pabaiga. Nors tuo nesinori tikėti, bet bus būtent taip.
Klausimas. Vis dėlto, būtent Izraelyje pabaiga visų šių mazgų? Viskas išsisprendžia tame žemės lopinėlyje?
Atsakymas. Jis – ne toks ir lopinėlis. Jis stipriausias dėl aukštesniosios jėgos – tos jėgos, kuri egzistuoja šioje Žemėje. Jis yra pats efektyviausias, didžiausias, nes turi ryšį su dvasine šaknimi. Ir todėl jų konfrontacijų įkūnijimas – egoistinis ir altruistinis – bus tokiu būdu įgyvendintas.
Klausimas. Ir ginčai vyks ten?
Atsakymas. Taip. Yra daugybė įvairiausių variantų. Bet yra absoliuti viltis, kad gali būti labai įdomus, sveikas, minkštas sprendimas, kai pasaulis vis dėlto palaipsniui praregės.
#240178

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kas yra „kančių kelias“?
Atsakymas. Kūrimo tikslo kančiomis siekti negalima. Kai nukrypstate nuo dvasinio kelio, tai gaunate problemų, kurios priverčia jus kentėti, ir tai grąžina jus į kelią. Po to vėl krentate į savo egoizmą, nuklystate, ir kančios vėl jus grąžina, ir jūs vėl darote teisingą žingsnį į priekį.
Klausimas. Taigi, be kančių negalima judėti į priekį?
Atsakymas. Mes nuolat klystame kelyje, nes be klaidų negalime suprasti, kaip tinkamai veikti. Todėl turime galimybę judėti į tikslą taip, kad ne kančios, kurias turėjome patirti, o klaidų atskleidimas judins į priekį. T. y. darbas taisant klaidas ir judėjimas į priekį bus viena.
Tokiu atveju eisime pirmyn ne krisdami ir pakildami, o žengdami dviem linijomis: kairiąja ir dešiniąja. Patirdami nemalonumus ir klaidas kairiojoje, taip pat dirbsime su jomis dešiniojoje. Ir taip žengsime į tikslą ne kairiąja ar dešiniąja, o abiem kojomis.
Mes iš anksto suvokiame, kad be klaidų atskleidimo negalime eiti, taip esame sukurti. Tačiau judėdami egoistiškai, jau nujaučiame, kokiu būdu atskleisime klaidas, nukrypimus, blogį ir nusiteikiame pereiti į dešinią liniją.
#240171

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išvengti kančių?

Kartu kelyje lengviau!

Kodėl reikalingos kančios

Kabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Klausimas. Dažnai girdžiu per pamokas: „Daugiau galvokite apie tai, ką studijuojame, aptarkite tai.“ Tačiau aš ne muzikantas, ir jei žiūrėsiu į natas, kad ir kiek apie jas galvočiau, ar aptarinėčiau su draugais, vargu ar ką nors jausmiškai suvoksiu.
Kaip šis pavyzdys taikomas studijuojant „Įvadą į kabalos mokslą“ (Pticha)? Turiu daugiau galvoti, aptarti su draugais?
Atsakymas. Pradėk mokytis žaisti. Yra savamokslių, kurie ima instrumentus ir tiesiog brazdena, nežinodami, ką su juo daryti. O paskui ima girdėti, kad skamba kokia nors melodija. Iš pradžių „Du gaideliai“ ar „Jurgelis meistrelis“, o paskui rimtesni dalykai.
Todėl imkite žaisti tarpusavyje vienybę. Taip pataria Rabašas. Ir tuomet vienybė ims groti su jumis, nes joje atsiskleis Kūrėjas. Priklausomai nuo jūsų aktyvumo tapti vieningais, kad siektumėte Jo, pajausite, kad Jis yra vienybėje ir veikia iš ten, artėja prie jūsų.
#245839

Iš 2019 m. balandžio 4 d. rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas jausmais

Nesidrovėkite žaisti

Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Klausimas. Girdėjau, kad žodis „embrionas“ (ubar) ir žodis „pyktis“ susiję. Ar galite paaiškinti ryšį tarp jų?
Atsakymas. Pati didžiausia egoizmo apraiškai – tai žmogaus pyktis, kai jis nesutinka su kūrimo sumanymu ir nori komanduoti pasauliui. Jei žmogus įveikia pyktį, užčiaupia burną, užmerkia akis, ir apriboja visus savo egoistinius jausmus, tuomet jis tampa embrionu.
#245956

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.