Vienintelės Kūrėjo jėgos reikia ieškoti tik dešimtuko centre. Juk tai reiškia, kad esu vienos sielos sistemoje ir noriu susisiekti su jos vieninteliu šaltiniu, o ne su savo fantazijomis. Jei įsivaizduoju Kūrėją ne dešimtuke, tai bus iliuzija. Nesuprasiu, kas su manimi vyksta.
Kai laikausi už dešimtuko centro, man akivaizdu, kad bet koks nutikimas ir problema kilo, nes netekau ryšio su grupe. Nėra jokios kitos nemalonumų priežasties – tik dėmesio netekimas ir išėjimas iš dešimtuko centro. Ir čia pat randu kokią nors problemą, kuri skirta, kad sugrąžintų mane į dešimtuko centrą.
Įsivaizduoju save kaip dalį bendros sielos sistemoje ir tik joje galiu rasti save ir susieti save su Kūrėju. Tik taip galiu užmegzti ryšį su Kūrėju, juk neturiu jokios galimybės tiesiogiai užsikabinti už Šviesos šaltinio.
Visa kas vyksta su manimi – tai mano egzistavimo dešimtuko centre rezultatas. Nutolus nuo to centro, iškart jaučiu įvairiausias problemas. Tai ženklas, kad man reikia grįžti į dešimtuko centrą, į „Nėra nieko kito, tik Jis“, į tą tašką, kur bendra siela susiliejusi su Šviesa. Tai mano siela, mano Šviesa, ir kaskart organizuoju save, kad realiai dirbčiau su draugais.
Jei aš pats sau, atsiskyręs nuo dešimtuko, galvoju, kad viską siunčia Kūrėjas – taip juk kiekvienas gali pasakyti. Bet kuris žmogus pasaulyje sutiks, kad viskas iš aukštesnės jėgos.
O kas toliau? Kaip galima tai paveikti? Galima apie tai filosofuoti, tačiau kur mano darbo instrumentai? Kaip galima garantuoti sau gerą dabartį ir ateitį, kaip išgelbėti save ir padėti kitiems? Visa tai įmanoma tik per dešimtuką.
Visa, kas vyksta materialiame ir dvasiniame gyvenime, šeimoje, darbe – reikia suvokti kaip pagalbą, grąžinančią mane į dešimtuko centrą, į kontakto ir susiliejimo su aukštesniąją jėga tašką: „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma.“ Ir tuomet aš 24 valandas būsiu taip susiliejęs.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Ateik ir pamatyk

Kritinis vienybės taškas

Klausimas. Kabaloje kalbama apie Kūrėjo atskleidimą. Nuo ko Kūrėjas slepiasi ir kodėl?
Atsakymas. Kalbėdami apie paslėptį, turime omenyje tai, kas paslėpta nuo žmogaus. Kažkada nuo žmogaus buvo paslėpti didžiuliai žinių apie mūsų pasaulį klodai, ir mes palaipsniui juos atskleidėme.
Tas pats ir kabaloje: vystydami įrankius, su kuriais dirbame, atskleidžiame tai, ko anksčiau nematėme, negalėjome pajausti, palyginti, sujungti.
Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis. Ir mes jį studijuojame. Net mūsų pasaulio mokslai tiria Kūrėją, nes tiria gamtą.
Paslėptis egzistuoja tik žmogaus atžvilgiu ir pasireiškia tuo, kad iki tam tikro laiko jis kažko nesupranta, nežino, nejaučia. Kaip mažas vaikas – ką jis iš pradžių mato pasaulyje? Augdamas jis mato vis daugiau. Taip ir mes su metais išplečiame savo žinių rėmus.
Jei norime pažinti mūsų pasaulį, turime nuolatos vystyti savo natūralius jutimo organus, o kabalos suvokimui reikia naujų jutimo organų, kurių kol kas neturime. Todėl kabalos mokslas vadinamas slaptuoju. Tačiau tai, ko jis moko, egzistuoja. Kalbama apie atskleidimą žmogaus atžvilgiu.
#228808

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Klausimas. Kabalistiniuose šaltiniuose pasakyta, kad mes buvome sukurti, kaip viena siela, kuri vėliau susiskaldė. T. y., kai atsirado egoizmas, kiekviena dalis pradėjo jaustis vis labiau tolstanti nuo kitų.
O materialiame pasaulyje – atvirkščiai. Mes matome evoliuciją vienaląsčių organizmų, kurie jungiasi į vis sudėtingesnius junginius, ir palaipsniui pasiekiame būseną, kai tampame, kaip rašo Baal Sulamas, kaip viena šeima. Tai kažkoks atvirkštinis procesas?
Atsakymas. Po Didžiojo sprogimo procesas pasisuko atgal. Iš negyvosios materijos pradėjo vystytis augalinė, po to gyvūninė ir žmogus.
Klausimas. Galiausiai žmonija atrodys kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ji atrodys taip, kaip mes ją įsivaizduosime. Iš tiesų žmonijos nėra, ji tik mūsų pojūčiuose. Materija – tai tikrovė, kurią mums suteikia pojūčiai. Palaipsniui žmonės tarpusavio sąveikoje suvoks, kad šios tikrovės, kuri tariamai mus skaldo, nėra. Ji tik įsivaizduojama mūsų suardytose savybėse.
Klausimas. Pradžioje mes jau buvome, kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ne. Faktas yra tas, kad mūsų prototipas „Adomas“ (žmogus) nebuvo sudarytas iš dviejų priešingų savybių, surenkančių visus norus ir ketinimus. To nebuvo.
#229153

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nugriaudėjo Didysis sprogimas?

Kas yra žmogus?

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Klausimas. Istorijoje būta bandymų sukurti kolektyvinę visuomenę. Nors šios idėjos buvo teisingos, bet visuomenės vystymasis atsiliko. Dabar padėtis keičiasi. Pamažu kuriama nedidelė organizacija, kuri pagal savo išsivystymą egzistuos remdamasi kolektyvizmo dėsniais?
Atsakymas. Pirmiausia turime persiauklėti, kad nekartotume sovietinės Rusijos klaidų.
Klausimas. Ar visi kiti žmonės taip pat palaipsniui priims kolektyvizmo principus?
Atsakymas. Liaudies masės šių etapų nepraeis. Pamačiusios, kad egoistiniai norai prieštarauja gamtai, prisišlies prie mūsų, kaip kūnas šliejasi prie galvos. Žmonėms kils vidinis poreikis visiškai paklusti aukščiausiems gamtos dėsniams.
Kolektyvinė santvarka – mūsų dvasinio augimo pasekmė. Keisdamiesi vidumi, sužadinsime išorinius pokyčius.
Klausimas. Vadinasi, gali taip atsitikti, kad šiame gyvenime staiga tapsime mažo pasaulio, pagrįsto kolektyviniu darbu, statytojais?
Atsakymas. Suprasdamas žmogaus prigimtį ir uždavinio sunkumą, nemanau, kad komunistinę visuomenę sukurs dabartinė karta.
Klausimas. Kuo skiriasi kolektyvinė santvarka mažoje altruistinėje organizacijoje ir likusioje žmonijos dalyje? Ar jie taip pat organizuosis pagal šį principą?
Atsakymas. Masės pamažu savanoriškai šliesis prie mūsų, mokysis ir taikys tą pačią metodiką. Tai priklausys tik nuo jų vidinio praregėjimo. Tačiau jokiu būdu negalima imtis skubotų fizinių veiksmų, kurti naujų visuomenės santykių, kuriems visuomenės nariai dar nepasiruošę.
Klausimas. Kodėl ankstesni visuomenės bandymai sukurti kolektyvinę santvarką nepavyko? Baal Sulamas rašo, kad šis „laikas atėjo mūsų dienomis“. Kodėl šį kartą ją sukurti pasiseks?
Atsakymas. Todėl, kad žmonės nusivilia egoizmu. Jie nori naujų visuomeninių santykių, yra pasiruošę priimti atitinkamą metodiką, ją savyje realizuoti ir taip tapti normaliais integralios visuomenės vienetais.
#226421

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Kūrėjas – tai jėga, atsiskleidžianti idealaus dešimtuko centre, kur visi susijungia kaip vienas žmogus su viena širdimi. Ten mes visi egzistuojame lygiomis teisėmis, lenkiamės vieni prieš kitus, aukštiname draugus. Taip kuriame Kūrėjo pavidalą.
Jei teisingai sujungiame visus savo norus, sudedame visą tą dėlionę, tai mums atsiskleidžianti forma, paveikslas ir bus Kūrėjas. Kūrėjas (Borė) – tai mūsų teisingo susijungimo forma, „ateik ir pamatyk“ (bo-rė). Be šito nėra nieko daugiau, juk mes nepasiekiame pačios Šviesos.
Jei dedame tinkamas pastangas, tai susijungiame formoje, kuri vadinasi „Kūrėjas“, suvokiame Jį savyje. Todėl nėra kur dar ieškoti Kūrėjo, tik dešimtuko centre, kaip pasakyta „Kūrėjas yra savo tautoje“.
Dešimtuko centras – tas taškas, kur tarp mūsų egzistuoja pusiausvyra, lygybė, abipusė pagalba. Ši mūsų bendros vienybės, lygybės, abipusio palaikymo formulė piešia mums Kūrėjo paveikslą, idealią vienybę.
Vos tik pasiekiame tokį atskleidimą, iškart jo netenkame, kad vėl dirbtume ir atskleistume jį ant aukštesnio lygmens, didesne rezoliucija.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinis vienybės taškas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rato centre tarp mūsų

Kai ateina įvairiausios mintys, problemos, kliūtys, reikia iškart išsiaiškinti, kiek jos mums padeda apibrėžti, kad „be Kūrėjo nėra nieko“.
Nesvarbi pati kliūtis ir situacija, svarbu, kiek ji atitraukia mane nuo principo „Nėra nieko kito, tik Jis“, o teisingai dirbant su ja, galiu grįžti prie jo ir apibrėžti, kad yra tik viena jėga.
Kitaip tariant, į visą savo gyvenimą reikia žiūrėti per šį vieną parametrą: kaip tai susieja mus su Kūrėjo vienatiškumu, arba kaip įveikti kliūtį ir per ją nukreipti save į „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir tuomet visą gyvenimą suvoksime kaip pakvietimą atskleisti vienintelę Kūrėjo jėgą visomis formomis.
Nekreipsime dėmesio į įspūdžius prote ir jausmuose, į gaunamas problemas, pakilsime virš jų tikėjimu aukščiau žinojimo ir viską susiesime tik su Kūrėju, siunčiančiu mums visa tai su vienu tikslu: padėti mums prisijungti prie Jo virš kiekvienos kliūties.
Tuomet kliūtys iš problemos virs pagalba, pagalbininku, nukreipiančiu mus į Kūrėją. Ir toks taps visas mūsų gyvenimas. Taip mes pateisiname Kūrėją, pateisiname kūriniją ir pakeliame save į teisuolio pakopą.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską valdo tik Kūrėjas

Kliūtys dvasiniame kelyje

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas. Kaip apibrėžiate, kokiame pasaulyje egzistuojame? Kam yra šis žemiausias pasaulis?
Atsakymas. Esame egoizme. Jis ir vadinamas „mūsų pasauliu“, kurį jaučiame savyje.
Mūsų žemesnysis pasaulis egzistuoja tik tam, kad iš jo galėtume pakilti į aukštesnįjį pasaulį, kad turėtume išeities tašką, į kurį galime kristi ir vėl kilti, kaskart nuo jo atšokdami į vis aukštesnę dvasinio pasaulio pakopą.
Klausimas. Jeigu gyvename egoizmo pasaulyje, kaip galima efektyviau išnaudoti jį, kad ateitume į dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Turime išnaudoti mūsų egoistinį pasaulį, nes mums reikia jame egzistuoti fiziškai. O visą likusį dėmesį nukreipti į savo būseną grupėje. Būtent priklausomai nuo mūsų tarpusavio ryšio, kursime dvasinį kli/indą, dvasinį jėgų tinklą, kur rasime Kūrėją.
#243214

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Iliuzinis pasaulis

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Klausimas. Ar baimė padeda pažinti save?
Atsakymas. Baimė – labai reikalinga vidinio gyvenimo forma, nes egoizmas, noras mėgautis, jaučia tik tuštumą arba prisipildymą, t. y. baimę arba jos nebuvimą.
Todėl baimė – pati natūraliausia egoizmo egzistavimo forma. Mūsų pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 800 baimės rūšių. Šiomis baimės rūšimis tiriame save.
Klausimas. Ar yra kabaloje metodika, kuri moko pakilti virš baimės?
Atsakymas. Žinoma! Svarbiausia – sukurti savyje Kūrėjo didybę, tai padės pakilti virš baimės. Baimė visą laiką tave vysis ir padės kairiojoje linijoje, o tu kilsi virš jos dešiniojoje. Tai stums tave pirmyn.
Kitaip tariant, pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas virš baimės. Žmogus, net nesuvokdamas to, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučia baimę. Taigi, savęs jutimas – tai baimės suvokimas: „Kas vyksta su manimi?“ Nuo kokių išorinių ar vidinių problemų turiu pasislėpti, pasišalinti, saugotis?“ Viskas balansuoja tik ties baimės suvokimu.
Klausimas. Kaip subalansuoti šią nepatogią būseną?
Ataskymas. Tik išeinant, pakylant virš savęs: apribojimas (cimcum) – ekranas (masach) – Atspindėtoji Šviesa (Or Chozer).
Klausimas. Šiais laikais žmonija daug uždirba iš antidepresantų, kurie padeda išvengti baimių. Ar tai ženklas, kad, laikui bėgant, baimė nuolat auga?
Atsakymas. Dabar žmonija išgyvena labai įdomų tarpusavio jungimosi virtualiuose tinkluose ir pan. periodą. Visa tai plėsis.
Žmonėms kils daugybė problemų, baimių, nerimo, nes tokiu būdu įsijungdamas kiekvienas perduoda kitiems savo baimę. Taip vieni kituose mes labai daug ką ištaisome.
#229145

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar teisingai suprantu, kad mano žinių kiekis veikia mano tikėjimo aukščiau žinojimo kokybę, kitaip tariant, kuo daugiau žinau, tuo aukštesnė tikėjimo kokybė?
Atsakymas. Iš principo čia nėra tiesioginės priklausomybės. Dvasinis kelias ne visai priklauso nuo žinių gausos ir nuo mokymuisi skirto laiko.
Jis priklauso nuo pastangų, kurias įdėjai, kad užmegztum tarpusavio ryšį su draugais, ir kad šio abipusio ryšio tinkle atskleistum Kūrėją. Su žiniomis tai netiesiogiai susiję. Jos būtinos tik tam, kad sukurtume tokį jėgų tinklą.
#243513

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žiojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Kas yra suvokimas kabaloje?

Klausimas. Ar yra koks nors ypatingas švytėjimas pagal šaknies-šakos dėsnį per šventes, pavyzdžiui, per Naujuosius metus?
Atsakymas. Visų priimti Naujieji metai – tai maloni šventė, kurią visi mėgsta. Tačiau ji neturi ypatingos dvasinės šaknies ir atitinkamai kokio nors švytėjimo.
Tačiau, kita vertus, kai žmonės vienijasi draugėn gerais ryšiais ir nori pritraukti sau aukštesniąją Šviesą, jie tai gali atlikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo metų, laiko, dienos ar nakties.
Žmonių vienybė – ir yra šventė.
#243735

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.