Klausimas. Baal Sulamu ir jumis tikiu, o prie Rabašo niekaip negaliu priartėti. Kaip tai padaryti?
Atsakymas. Baal Sulamas – didis kabalistas, kuris suvokė, apibendrino ir susistemino kabalos mokslą. Tačiau mes studijuojame kabalą, kad perimtume ją ne kaip mokslą, bet kaip dvasinio suvokimo metodiką. O tai du skirtingi dalykai, nors ir tarpusavyje susiję.
Kai žmogus nori pats įeiti į dvasinį pasaulį, tai Baal Sulamas jam teoretikas. Jis negali vesti žmogaus pirmyn. O Rabašas veda mus pirmyn, kiekviename žingsnyje paaiškina, kur esame, ką daryti, kaip veikti, ką reiškia sąveika grupėje, su savimi, su Kūrėju.
Gerai pamenu, kaip jis parašė savo pirmąjį straipsnį, sėdėdamas šalia manęs ant suoliuko parke. Daviau jam folijos popierėlį iš cigarečių dėžutės, ir kitoje pusėje jis parašė nedidelį straipsnį – pirmąjį iš būsimo tritomio.
Iš pradžių užduodavau jam klausimus, o jis raštu atsakydavo. Taip atsirado pirmieji straipsniai. Paskui jis jau rašė pats.
Be šių straipsnių negalėtume eiti pirmyn. Per kiekvieną rytinę pamoką pusantros ar dvi valandas skiriame Rabašo straipsniams, ir tik pusvalandį „Mokymui apie dešimt sfirų“ ir dar pusvalandį Baal Sulamo straipsniams.
Net nesuprantama kaip iki Rabašo žmonės galėjo įeiti į dvasinę erdvę, jausti ją savyje, kilti pakopomis. Būtent to jis mus moko, nes mūsų laikais į pasaulį nusileidžia sielos, kurioms to reikia.
Rabašas – kabalos praktikas, o Baal Sulamas daugiau teoretikas.
Norint priartėti prie Rabašo, reikia skaityti jo straipsnius ir klausytis mūsų pamokų pagal juos. Jie visi archyve, galite nemokamai jais naudotis, priėjimas neribojamas. Pirmyn, drąsiai siekite!
#243162

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Vos tik žmogus ima suprasti, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo – tai tampa jo žinojimu. Kaip toliau veikti? Išeitų, kad tai, ką sužinojome nuolatos anuliuojama tikėjimu.
Atsakymas. Ne, žinojimas neanuliuojamas, tiesiog einate su dar didesniu tikėjimu. Jums prideda žinojimo, ir tas įgytas tikėjimas virsta žinojimu. Ir vėl turite eiti į tikėjimą aukščiau gauto žinojimo. Taip ir einate tarsi dviem kojomis.
Klausimas. Tačiau aš tampu protingesnis?
Atsakymas. Tampate protingesnis dėl tikėjimo, kuris virsta žiniomis.
Tai darbas dviejose linijose. Pakilo tikėjimas – virto žinojimu. Pakilo tikėjimas – vėl virto žinojimu. Kitaip tariant, visuomet 1 – 2, 1 – 2, 1 – 2 ir t. t.
Klausimas. Kuo protingesnis tampu, tuo sunkiau eiti tikėjimu aukščiau žinojimo?
Atsakymas. Ne, nebūtinai. Žmogus vis dėlto supranta, pripranta, įgyja patirties. Bet visada viena pusė – kairioji, o kita – dešinioji, o jūs tarsi einate dviem kojomis.

#243132

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Tikėjimas ir nuolankumas

Klausimas. Kai naudoju elektros jėgą ar traukos jėgą man nieko dėl nieko nereikia prašyti. Kodėl sąveikaujant su aukščiausia gamtos jėga turiu suformuoti dvasinį prašymą?
Atsakymas. Būnant negyvosios, augalinės ar gyvūninės (juk gyvendami žemėje irgi esame priskiriami gyvūnams) gamtos pakopoje mūsų būsena yra tiksliai materiali.
Ir čia neturime ko prašyti. Mums tiesiog pakanka žinoti, kaip orientuotis, tirti ir naudoti materialią gamtą, studijuoti jos dėsnius ir mėginti juos kaip nors teisingai realizuoti.
O kai norime pakilti į kitą, dvasinį mūsų egzistavimo lygmenį, tai ten susiduriame su visiškai kitokiais santykiais – santykiais su Kūrėju. Ir todėl visuomet esame su Juo susiję. Jis kreipiasi į mus, o mes kreipiamės į Jį.
Kai kreipiamės norėdami Jam prilygti, sukuriame panašumo į Kūrėją pavidalą, kuris vadinasi „mūsų siela.“
#243509

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisinigas prašymas Kūrėjui

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Klausimas. Kas yra laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje?
Atsakymas. Viskas kyla iš šaknies ir jos pasekmės. Dvasiniame pasaulyje laikas netiksi. Tai veiksmai, būtini norint pakeisti tam tikrą sielos parametrą. Jeigu šis parametras nepakito – laikas nepraėjo.
O jei pasikeitė, tai priklausomai nuo pokyčių dažnumo, galima kalbėti apie laiką. Kitaip tariant, laikas pats savaime neegzistuoja, bet jį apibrėžia besikeičiantis objektas. Objekto kaitos dažnumas nulemia laiką.
Klausimas. Vadinasi, jei nesikeičiame, tai dvasiniame pasaulyje laikas neina?
Atsakymas. Ne dvasiniame pasaulyje, o tavyje. Jeigu žmogus nesikeičia – jis negyvena. Kitaip tariant, jis egzistuoja tik savo gyvūniniame kūne, ir viskas matuojama pagal jo gyvūninį laiką.
Dvasiniame pasaulyje tai vadinama gyvenimu. Dvasinis gyvenimas – ne pokyčių kiekis per tam tikrą laiką, o pokyčių kiekis, kuris ir yra laikas.
#243042

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Klausimas. Pusiausvyros taške atsiskleidžia tiesa. Kodėl protas nuolatos mėgina išmušti mus iš to taško?
Atsakymas. Protas stengiasi ne išmušti mus iš šio taško, o pažadinti pusiausvyros nebuvimo pojūtį, visai kaip ant lyno balansuojantis ekvilibristas.
Visas mūsų gyvenimas skirtas tam, kad leistų mums pajausti pusiausvyros nebuvimą, o tai stumia mus ieškoti vis aukštesnio pusiausvyros taško ir taip kilti.
Šis pusiausvyros taškas nuolatos atsinaujina, tačiau ne savo kiekiu, o kokybe. Tai turime pajausti savyje.
#243946

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Kaip formuojasi vidurio linija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas. Kaip buvo sukurtos 22 hebrajų k. raidės?
Atsakymas. Raidė – tai dvasinio indo atspindys, tai noras, kuris kaip nors gali būti panašus į Šviesą. Kitaip tariant, raidė – tai mano noras, mano „aš“, kuris iš savo savybių daro formą, panašią į Kūrėją. Todėl kiekviena raidė – tai tam tikras panašumas į Kūrėją.
Raidžių derinys hebrajų kalboje – tai mano savyje atliekamų pokyčių, kad suvokčiau Kūrėją, seka. Žodis – tai tam tikra mano vidinių veiksmų tvarka.
Jei juos atlieku nuo žodžio pradžios iki pabaigos, tai galiausiai gaunu tam tikrą žinią, tam tikrą ryšį su Kūrėju. Ir tuomet suprantu, koks mano ryšys su Juo. Viena raidė nieko negali atlikti, turi būti bent dvi.
Jei būtume susiję drauge vienu jausmu, tai mums nereikėtų kalbos. Mes tiesiog būtume vienas kitame, tarpusavyje vienas kitam perduotume jausmus, užpildymą, t. y. egzistuotume vienoje plotmėje.
Kartais taip būna tarp žmonių: kai jie itin susiję – jaučia vienas kitą. Tas pats ir kabaloje, bet tik tiek, kiek žmonės susiję tarpusavyje ir su Kūrėju.
Klausimas. Dienų pabaigoje, kai visa žmonija išsitaisys, mums reikės kalbos?
Atsakymas. Ne. Visi kalbės viena kalba – vidinio jausmo kalba. Nebus nei kūno, nei jokių organų, skirtų kalbėti ar atpažinti kalbai. Visos būsenos bus jaučiamos vienoje širdyje.
#244076

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Kai skaitome šaltinius dviese ar grupėje, ar reikia daryti seminarus, kad giliau suprastume teksto prasmę?
Atsakymas. Ir taip, ir ne. Esmė ta, kad kartais gilinimasis į teksto prasmę painioja mus, ir užuot jautę ir jungęsi tarpusavyje, mėginame nagrinėti tekstą vos ne iki fonetinių, orfografinių, kalbinių elementų ir savybių. Manau, kad tokios būtinybės nėra.
Nagrinėti galima tik pagal mūsų konkrečius suvokimus tame tekste: ką jis turi suteikti mūsų vienybei siekiant atskleisti Kūrėją. To pakanka. Visa kita ateis.
Vos tik tarpusavyje imsime atskleisti Kūrėją, pradėsime praktinę kabalą, ir tuomet, tai, apie ką rašoma knygoje, taps aišku. Skaitydami suprasime, apie ką kalbamą „Mokyme apie dešimt sfirų“ ir kituose šaltiniuose.
#243022

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąvokos ir kalba

Kabalistiniai tekstai

Kas slypi kabalistų tekstuose

Klausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Klausimas. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija įtraukė vaizdo žaidimus į priklausomybių ligų ir sutrikimų sąrašą. Žmogus laikomas priklausomu nuo žaidimų, jeigu jiems skiria didesnę savo laiko dalį, iki tokio lygio, kai žaidimai užgožia visus kitus gyvenimo interesus.
Koks pagrindas tam, kad žmogus taip prilimpa prie žaidimo, jog jis tampa jam gyvenimu?
Atsakymas. O kas yra mūsų gyvenimas? – Taip pat žaidimas.
Taigi, nieko daugiau nėra, žmogus vieną keičia kitu. Be to, žaidimas, kurį žaidžia žmogus, yra jam pavaldus, jis egzistuoja žaidime, gauna malonumą, veikdamas jį. Tai jam daug artimesnis ryšių, veiksmų ir santykių spektras.
Jis tame aktyviai dalyvauja! Žmonės tam skiria didelius pinigus ir pasiruošę tame tiesiog gyventi.
Klausimas. Ar manote, kad tai liga?
Atsakymas. Manau, kad visos pramogos, kurios neatitraukia nuo kūrinio tikslo, gali būti kaip laisvalaikis, o daugiau – jau liga.
Klausimas. Ar galima šią ligą įveikti?
Atsakymas. nemanau, kad žmogus savanoriškai jos atsisakys. Nes reiktų pakeisti pasakų pasaulį į tikrovę, o tai jam reikštų paprasčiausiai vogti iš savęs gyvenimą.
Komentaras. O juk jam gyvenimas – žaidimas.
Atsakymas. Iš tiesų jam tai ne žaidimas, o jo gyvenimas! O štai mūsų gyvenimas – kvailas žaidimas.
Komentaras. Visą laiką kalbate tik apie vieną dalyką: kai žmogus galiausiai priartės prie gyvenimo prasmės klausimo, tuomet viskas jam taps vaikiškais žaidimais.
Atsakymas. Visa tai savaime atkris. Dėl to, kad viltis atskleisti tikrąjį, amžinąjį pasaulį užgoš visus žaidimus, viską, kas šiandien jį domina.
Klausimas. Tai galbūt dėl to žaidimai ir egzistuoja, kad ji priartintų prie tos vilties?
Atsakymas. Ne priartintų, o paprasčiausiai sutrumpintų laiką, per kurį žmonija suvoks, kokioje beviltiškoje baigtinėje būsenoje ji atsidūrusi.
Klausimas. Kada gi tas laikas ateis?
Atsakymas. Tai priklauso nuo dviejų faktorių: kada žmonija prisikentės pakankamai, ir kada kabalistai sugebės priartėti prie jos ir visiems paaiškinti, kas vyksta.
#231630

Klausimas iš „Facebook“. Jeigu aš teisingai supratau, viso ko pradžia yra šaknyje – dvasiniame pasaulyje, ir leidžiasi šakomis į mūsų pasaulį.
Tuomet išeina, kad viskas, kas vyksta Žemėje, prasideda dvasiniame pasaulyje, – ir visos riaušės, ir vargai, esantys materialiame pasaulyje, yra dvasinės šaknies pasireiškimas? Šio teisinio ir socialinio chaoso pradžia kilo šaknų pasaulyje?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad egzistuoja dvasinių šaknų leidimasis į mūsų pasaulį. Ir šiame leidimosi kelyje vyksta moralinė degradacija visų dvasinių jėgų, kol jos praeina būseną, vadinamą ,,sudužimu“, kuomet visos jėgos keičiasi į sau priešingas – žiaurias, egoistines jėgas, matomas mūsų pasaulyje.
Tai ir yra mūsų pasaulis – pats žemiausias, pats žiauriausias, absoliučiai priešingas dvasiniam pasauliui.
Klausimas. Ar galima pagal tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, spręsti apie dvasines šaknis?
Atsakymas. Paversk viską į priešingą pusę, neapykantą – į meilę, – ir gausi dvasinį.
#229629

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus tiesos paieškose, I dalis

Dvasinių šaknų pasireiškimas mūsų pasaulyje

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka